Vertėjas – ne burtų lazdelė, bet geras įrankis
Kiek kartų teko gauti laišką, kuriame kažkas akivaizdžiai spustelėjo „išversti” ir išsiuntė rezultatą net neperskaitęs? Sakiniai susipynę, prasmė iškreipta, o vietoj normalaus teksto – kažkoks keistas lingvistinis kokteilas. Nemokami internetiniai vertėjai – „Google Translate”, „DeepL”, „Bing Translator” – yra nuostabūs įrankiai, bet tik tada, kai žinai, kaip su jais dirbti. Kitaip jie gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Prieš versdamas – pagalvok apie tekstą
Pirmiausia reikia suprasti vieną paprastą dalyką: vertėjas verčia tai, ką gauna. Jei įkeli sudėtingą, ilgą sakinį su keliomis įterptinėmis konstrukcijomis ir dviprasmiškomis frazėmis – rezultatas bus atitinkamas. Todėl prieš versdamas perskaityk originalą. Ar jis aiškus? Ar nėra per ilgų sakinių, kuriuos galėtum padalinti?
Ypač svarbu tai, kai verčiamas lietuviškas tekstas į anglų ar vokiečių kalbą. Lietuvių kalba yra sintetinė – galūnės atlieka daug darbo. Anglų kalba – analitinė, čia svarbiausia žodžių tvarka. Automatinis vertėjas ne visada šį skirtumą suvaldo sklandžiai, todėl ilgi lietuviški sakiniai dažnai tampa nerangiais anglų kalbos monstrais.
DeepL ar Google Translate – ką rinktis?
Šis klausimas kyla beveik kiekvienam. Trumpas atsakymas: priklauso nuo kalbų poros ir teksto tipo. „DeepL” paprastai geriau susitvarko su europietiškų kalbų poromis – vokiečių, prancūzų, ispanų, lenkų. Tekstai skamba natūraliau, stilius išlaikomas geriau. „Google Translate” laimi ten, kur reikia retesnių kalbų – japonų, arabų, suahilių.
Lietuvių kalbai abu įrankiai pastaraisiais metais gerokai pagerėjo, bet vis tiek rekomenduočiau pabandyti abu ir palyginti. Kartais vienas sakinys vienoje platformoje skamba puikiai, o kitoje – absurdiškai.
Praktiniai triukai, kuriuos mažai kas naudoja
Vienas efektyviausių būdų patikrinti vertimo kokybę – atgalinis vertimas. Išversk tekstą į tikslinę kalbą, tada tą vertimą vėl išversk atgal į originalą. Jei prasmė išliko – geras ženklas. Jei gavosi kažkas visiškai kita – reikia taisyti.
Kitas dalykas – kontekstas. „DeepL” turi funkciją, leidžiančią nurodyti, ar tekstas formalus, ar neformalus. Naudok ją. Skirtumas tarp „Sie” ir „du” vokiečių kalboje arba tarp „vous” ir „tu” prancūzų kalboje yra esminis, ir vertėjas pats neatspės, ko tau reikia.
Taip pat verta žinoti, kad specialybės terminai – teisės, medicinos, technikos sritys – dažnai verčiami netiksliai. Jei rašai sutartį ar medicininį dokumentą, vertėjas gali būti tik pirmas žingsnis, o ne galutinis sprendimas. Tokiais atvejais bent jau patikrink pagrindinius terminus atskirai.
Kada vertėjas tikrai nepadės
Yra situacijų, kai geriau iš karto kreiptis į žmogų. Idiomų vertimas – klasikinė bėda. „Lietaus kaip iš kibiro” automatiškai išverstas į anglų kalbą gali tapti kažkuo, kas skambės keistai arba visai praras prasmę. Humoras, ironija, kultūrinės nuorodos – visa tai automatiniam vertėjui kelia rimtų sunkumų.
Taip pat nepasitikėk vertėju, kai reikia versti oficialius dokumentus – gimimo liudijimus, diplomas, notarinius aktus. Čia reikalingas sertifikuotas vertėjas, ir jokia technologija to nepakeis.
Įrankis protingų rankose
Galiausiai viskas grįžta prie to paties: nemokamas internetinis vertėjas yra tiek geras, kiek protingai jį naudoji. Jis gali sutaupyti valandų darbo, padėti suprasti svetimą tekstą, leisti bendrauti su žmonėmis kitomis kalbomis – ir tai tikrai daug. Bet jis nėra nepriklausomas ekspertas, kuriam galima perduoti atsakomybę. Perskaityk rezultatą. Pagalvok, ar skamba natūraliai. Patikrink abejotinas vietas. Ir tada – drąsiai naudok. Nes tas, kas moka dirbti su įrankiais, visada turės pranašumą prieš tą, kas jų vengia arba jais aklinai pasitiki.