Tai, ką matote, nėra atsitiktinumas
Kiekvieną rytą atidarydami mėgstamą naujienų portalą, turbūt manote, kad matote svarbias dienos naujienas. Bet iš tikrųjų matote tai, ką kažkas nusprendė, kad turėtumėte matyti. Skirtumas – milžiniškas.
Naujienų portalai veikia dviem lygmenimis vienu metu: žmogišku ir algoritminiu. Redaktoriai sprendžia, kurios istorijos vertos dėmesio, kokiu kampu jas pateikti, kokį antraštę parašyti. Algoritmai sprendžia, ką rodyti konkrečiam skaitytojui, kiek laiko laikyti straipsnį viršuje, kokius susijusius straipsnius siūlyti toliau. Abu šie lygmenys formuoja jūsų supratimą apie pasaulį – dažnai net nepastebint.
Kaip algoritmas „išmoksta” jus
Modernūs naujienų portalai renka duomenis apie kiekvieną jūsų judesį: kiek laiko praleidote prie konkretaus straipsnio, ar slinkote iki galo, ar dalinote turinį, ar grįžote atgal. Iš šių duomenų sistema susidaro profilį – ne jūsų kaip žmogaus, o jūsų kaip skaitytojo su tam tikrais įpročiais ir reakcijomis.
Problema ta, kad algoritmai optimizuojami pagal įsitraukimą, o ne pagal informacijos kokybę. Straipsnis, kuris sukelia stiprią emocinę reakciją – pyktį, baimę, pasipiktinimą – gauna daugiau paspaudimų nei nuoseklus, analitinis tekstas apie tą pačią temą. Todėl sistema pradeda rodyti jums daugiau to, kas jus emociškai „kabina”. Tai nėra sąmokslas – tai tiesiog matematika.
Redakciniai sprendimai: kas lieka už kadro
Algoritmai – tik pusė istorijos. Kita pusė – žmonės, kurie sėdi redakcijose ir kasdien priima šimtus sprendimų, kurių jūs niekada nematote.
Pavyzdžiui, kuri antraštė bus parašyta? „Vyriausybė pristatė naują mokesčių planą” ir „Valdžia planuoja paimti daugiau pinigų iš jūsų kišenės” – tai du skirtingi straipsniai apie tą patį faktą. Pirmasis informuoja, antrasis provokuoja. Ir abu gali būti techniškai teisingi.
Arba klausimas, ko nebus parašyta. Redakcijos turi ribotus resursus, todėl kiekvienas sprendimas aprašyti vieną įvykį automatiškai reiškia sprendimą neaprašyti kito. Šis „tylėjimas” formuoja visuomenės darbotvarkę lygiai taip pat kaip ir aktyvus rašymas – tik daug mažiau pastebimas būdu.
Filtro burbulas: kai pasaulis pradeda atrodyti vienalytis
Ilgai skaitant vieną portalą, galite pastebėti keistą reiškinį: atrodo, kad visi protingi žmonės mano panašiai kaip jūs, o priešingos nuomonės atstovai atrodo arba kvaili, arba pikti. Tai filtro burbulo efektas.
Algoritmai, rodydami jums turinį, kuris atitinka jūsų ankstesnes reakcijas, pamažu susiaurina informacijos lauką. Jūs vis rečiau susiduriate su nuomonėmis, kurios iš tikrųjų jus iššūktų. O kai tokios nuomonės vis dėlto pasirodo, jos dažnai pateikiamos per kritinę prizmę – kaip kažkas, su kuo reikia nesutikti.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie skaito tik vieną naujienų šaltinį, yra labiau įsitikinę savo teisumu ir mažiau linkę keisti nuomonę net susidūrę su naujais faktais. Tai ne intelekto klausimas – tai informacinės aplinkos klausimas.
Ką daryti su šia žinoma – ir kodėl tai svarbiau nei atrodo
Suprasti, kaip veikia naujienų portalai, nereiškia tapti ciniku, kuris netiki niekuo. Tai reiškia tapti sąmoningesniu skaitytoju.
Praktiškai tai gana paprasta: skaitykite kelis skirtingus šaltinius, net tuos, kurie jums nepatinka. Stebėkite, kaip ta pati žinia pateikiama skirtingai. Klauskite savęs, kokia emocija straipsnis bando sukelti ir kodėl. Ieškokite pirminių šaltinių – statistikos, oficialių dokumentų, mokslinių tyrimų – vietoj to, kad pasitikėtumėte tik žurnalisto interpretacija.
Svarbiausia – prisiminkite, kad informacinis raštingumas nėra įgimtas. Jis ugdomas. Kiekvienas kritiškas klausimas, kurį užduodate skaitydami naujienas, yra mažas žingsnis link to, kad pasaulio vaizdas jūsų galvoje būtų kiek arčiau tikrovės, o ne kiek arčiau to, ko kažkas norėjo, kad tikėtumėte. O tai, galiausiai, yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos galite padaryti sau – ir visuomenei, kurioje gyvenate.