Kodėl matai tai, ką matai?
Kiekvieną rytą atidarai naujienų portalą ir manai, kad matai tai, kas svarbiausia šiandien pasaulyje. Bet iš tikrųjų matai tai, ką kažkas nusprendė, kad tu turėtum matyti. Skirtumas – milžiniškas.
Naujienų portalai veikia pagal du lygiagrečius mechanizmus: žmones (redaktorius, žurnalistus) ir algoritmus. Abu šie mechanizmai turi savo interesus, ir jie ne visada sutampa su tavo interesu – gauti objektyvią informaciją.
Algoritmas nori, kad sėdėtum ilgiau
Didžioji dalis šiuolaikinių portalų pajamas gauna iš reklamos. Reklamos pajamos priklauso nuo to, kiek laiko praleidi svetainėje. Todėl algoritmas mokosi, kokio tipo turinys tave laiko ekrane ilgiau – ir rodo daugiau būtent tokio turinio.
Problema ta, kad žmogaus smegenys natūraliai reaguoja stipriau į grėsmę, konfliktą ir negatyvumą. Tai evoliucinis mechanizmas – mūsų protėviams reikėjo greitai pastebėti pavojų. Algoritmai tai žino (tiksliau – tai išmoko iš duomenų) ir eksploatuoja šį polinkį. Todėl katastrofos, skandalai ir konfliktai dažnai atsiduria viršuje – ne todėl, kad jie svarbiausi, o todėl, kad jie laiko tave prie ekrano.
Redakciniai sprendimai – ne visada neutralūs
Redaktoriai irgi yra žmonės su savo vertybėmis, politinėmis pažiūromis ir finansiniais spaudimais. Portalas, kurį finansuoja tam tikros verslo grupės, retai rašys kritiškai apie tas grupes. Tai ne sąmokslo teorija – tai paprastas interesų konfliktas, kuris egzistuoja bet kuriame versle.
Be to, yra subtilesnių mechanizmų. Antraštės formuluotė, straipsnio pozicija puslapyje, pasirinktos nuotraukos, cituojami ekspertai – visa tai formuoja, kaip tu suvoksi informaciją, net jei pats tekstas techniškai yra teisingas. Du straipsniai apie tą patį įvykį gali palikti visiškai priešingus įspūdžius, jei juos parašė žmonės su skirtingomis nuostatomis.
Filtro burbulas – kai pasaulis tampa mažesnis
Kuo ilgiau naudojiesi tam tikru portalu, tuo labiau algoritmas supranta tavo preferencijas ir rodo turinį, kuris atitinka tavo jau turimas nuomones. Tai vadinama filtro burbulu. Rezultatas – pradedi manyti, kad visi galvoja panašiai kaip tu, o alternatyvios nuomonės atrodo ekstremalios ar absurdiškos.
Tai pavojinga demokratijai, nes visuomenė, kuri negali turėti bendro faktų pagrindo, negali turėti prasmingo dialogo. Kiekviena grupė gyvena savo informacinėje realybėje.
Ką su tuo daryti – ir kodėl tai tavo atsakomybė
Nėra stebuklingos formulės, kuri išspręstų šią problemą. Bet yra keletas įpročių, kurie padeda:
- Skaityti kelis skirtingus šaltinius – ne tik tuos, kurie patvirtina tai, ką jau manai
- Klausti savęs, kodėl konkreti naujiena atsidūrė viršuje – kas iš to gauna naudos
- Skirti laiko ilgesniems, analitiniams tekstams, o ne tik antraštėms
- Tikrinti, kas finansuoja portalą, kurį skaitai
Medijų raštingumas nėra kažkas, ko mokosi kartą ir viskas. Tai nuolatinis procesas, nes ir manipuliavimo metodai nuolat tobulėja. Naujienų portalai nėra nei absoliutus blogis, nei neutralus veidrodis – jie yra verslas su savo interesais. Ir kol tai supranti, esi bent žingsniu arčiau to, kad informacija tave formuotų mažiau, o tu ją – daugiau.