Tai, ko mes nepastebime skaitydami naujienas
Kiekvieną rytą milijonai žmonių atidaro telefoną ir peržvelgia naujienas. Atrodo, kad tiesiog informuojasi. Bet tai, ką jie mato, nėra atsitiktinis pasaulio atspindys – tai kruopščiai suformuotas vaizdas, kurį lemia algoritmai, redaktorių sprendimai ir žinojimas, kaip veikia žmogaus smegenys.
Naujienų portalai jau seniai nėra vien tik informacijos šaltiniai. Jie yra ir verslas, ir įtakos priemonė – kartais vienu metu.
Algoritmas nusprendžia už jus
Didžioji dalis naujienų portalų šiandien remiasi personalizavimo sistemomis. Jos stebi, ką skaičiau vakar, kiek laiko praleidau ties konkrečiu straipsniu, ar grįžau jo perskaityti dar kartą. Iš to susidaro profilis – ir kitą kartą man rodoma tai, kas, tikėtina, sulaikys mane ilgiau.
Problema ne ta, kad algoritmas nori man pakenkti. Problema ta, kad jis optimizuoja ne tiesai, o dėmesiui. O dėmesį geriausiai laiko ne subalansuota analizė, o emocinis atsakas – pyktis, baimė, pasipiktinimas.
Tyrėjai tai vadina outrage loop – uždaras ratas, kuriame vartotojas gauna turinį, sukeliantį stiprią reakciją, reaguoja, ir sistema interpretuoja tą reakciją kaip susidomėjimą. Tada ciklas kartojasi.
Antraštė kaip ginklas
Antraštė buvo svarbi visada – dar laikraščių laikais. Bet dabar ji veikia kitaip. Daugelis žmonių straipsnio neskaito – jie mato antraštę socialiniame tinkle, susidaro nuomonę ir eina toliau. Redakcijos tai žino.
Todėl antraštės dažnai konstruojamos taip, kad sukeltų reakciją dar prieš skaitymą. „Ekspertai perspėja”, „Šokiruojantis sprendimas”, „Tai, ko jums nesako” – tokie formuluojimai nėra atsitiktiniai. Jie sukurti pagal psichologinius principus: sukelia nerimą, smalsumą arba patvirtina jau turimus įsitikinimus.
Ir tai veikia. Net jei straipsnio turinys visiškai neatitinka antraštės tono – pirmas įspūdis jau padarytas.
Patvirtinimo tendencija ir informacinis burbulas
Žmonės linkę tikėti tuo, kas atitinka jų jau turimas nuomones. Tai vadinama patvirtinimo tendencija, ir naujienų portalai – tiek sąmoningai, tiek ne – šią tendenciją sustiprina.
Kai algoritmas rodo man turinį, su kuriuo aš sutinku, aš jaučiuosi patvirtintas. Grįžtu. Skaitau daugiau. Portalas gauna lankytojus. Visi laimingi – išskyrus tai, kad mano supratimas apie pasaulį pamažu siaurėja.
Informacinis burbulas nėra sąconspiracy teorija. Tai dokumentuotas reiškinys, kurį tyrinėja komunikacijos mokslininkai, ir jo pasekmės matosi ne tik individualiai, bet ir visuomenės lygmeniu – poliarizacija, nepasitikėjimas, sunkumas rasti bendrą kalbą su žmonėmis, kurie skaito kitus portalus.
Kai ekranas atspindi tai, ką norime matyti
Visa tai nereiškia, kad naujienų portalai yra blogis arba kad reikia nustoti skaityti naujienas. Bet verta suprasti, kad informacija, kurią gauname, nėra neutrali. Ji praeina per daugybę filtrų – technologinių, ekonominių, žmogiškų – ir kiekvienas iš jų kažką prideda arba atima.
Sąmoningas skaitytojas gali tai kompensuoti: rinktis kelis skirtingus šaltinius, atkreipti dėmesį į antraščių toną, klausti savęs, kodėl konkreti naujiena sukelia tokią stiprią reakciją. Ne todėl, kad reikia viskuo abejoti, o todėl, kad supratimas, kaip sistema veikia, leidžia joje orientuotis geriau.
Galiausiai algoritmas mato mus kaip duomenų taškus. Bet mes galime rinktis elgtis kitaip, nei jis tikisi.