Regioninė žiniasklaida – ne tik senelių reikalas
Kažkada atrodė, kad regioniniai portalai – tai vieta, kur rašoma apie rajono šventę, naujai atidarytas parduotuves ir vietinio mero pasisakymus. Jaunimas ten neidavo. Kodėl eitų? Bet kažkas per pastaruosius kelerius metus pasikeitė – ir ne visai taip, kaip norėtųsi tikėti.
18–35 metų auditorija iš tiesų pradėjo dažniau skaityti regioninius portalus. Tik klausimas – kodėl ir ką tai iš tikrųjų reiškia apie mūsų informacijos vartojimo kultūrą.
Algoritmai nuveda ten, kur mažiau tikėtasi
Didelė dalis jaunų skaitytojų patenka į regioninius portalus ne sąmoningai – juos atneša „Facebook” algoritmas, „Google” paieška arba draugo pasidalinta nuoroda. Tai nėra lojalus skaitytojas, kuris rytą atsidaro kauno.diena.lt su kava rankoje. Tai atsitiktinis lankytojas, kuris perskaitė vieną straipsnį ir išėjo.
Ir čia slypi pirmasis paradoksas: statistiškai auditorija auga, bet realus ryšys su portalu – abejotinas. Paspaudimai – dar ne įsitraukimas. Regioniniai portalai džiaugiasi skaičiais, tačiau retai klausia, ar skaitytojas grįš rytoj.
Turinys – tarp tikros žurnalistikos ir paspaudimų medžioklės
Čia reikia būti atviriems: ne visi regioniniai portalai yra lygūs. Kai kurie – kaip 15min regioniniai skyriai ar Šiaulių kraštas – stengiasi dirbti rimtą žurnalistinį darbą. Kiti gyvena iš sensacingų antraščių apie avarijas ir kaimynų ginčus.
Jaunas skaitytojas, užaugęs su „TikTok” ir trumpais formatais, dažnai neskiria vieno nuo kito. Jis suvartoja abu vienodai greitai ir vienodai greitai pamiršta. Tai kelia rimtą klausimą – ar regioninė žiniasklaida formuoja informuotą pilietį, ar tiesiog maitina informacinio greito maisto kultūrą?
Lokalumas kaip vertybė – ar tik rinkodaros žodis?
Teoriškai regioninė žiniasklaida turėtų daryti tai, ko negali didieji portalai – kalbėti apie konkretų miestą, gatvę, problemą. Ir kai tai daroma gerai, jaunimas reaguoja. Straipsniai apie būsto kainas Kaune, viešojo transporto absurdą Klaipėdoje ar kultūros finansavimo problemas Šiauliuose – tai turinys, kuris liečia tiesiogiai.
Bet per dažnai lokalumas tampa tik žyme, o ne esme. Straipsnis parašytas pagal pranešimą spaudai, pavadinime įterptas miesto pavadinimas – ir jau vadinamas „regioniniu turiniu”. Jaunas skaitytojas, net jei to neįvardija, tai jaučia. Ir išeina.
Kai statistika meluoja, o tikrovė – sudėtingesnė
Galima sakyti, kad regioniniai portalai sėkmingai pritraukia jaunesnę auditoriją. Galima rodyti grafikus ir augančius skaičius. Bet verta paklausti kitaip: ar 25-metis iš Panevėžio jaučia, kad regioninis portalas yra jo šaltinis? Ar jis juo pasitiki? Ar rekomenduotų draugui?
Tikėtina, kad atsakymas daugeliu atvejų – ne. Informacijos vartojimo įpročiai keičiasi, tai faktas. Bet kryptis – ne visada ta, kurią norėtų matyti redakcijos. Jaunimas naudoja regioninius portalus kaip vieną iš dešimties šaltinių, ne kaip pagrindinį. Ir kol portalai nesupras skirtumo tarp srauto ir pasitikėjimo, tol šis pokytis liks tik pusė istorijos – gražesnė pusė, bet ne visa tiesa.