Informacijos pertekliaus era ir jos iššūkiai
Kiekvieną dieną mūsų išmaniuosius telefonus pasiekia šimtai, o kartais ir tūkstančiai pranešimų, naujienų, atnaujinimų. Socialiniai tinklai, naujienų portalai, specialios aplikacijos – visi jie kovoja dėl mūsų dėmesio. Paradoksalu, bet turėdami prieigą prie neriboto informacijos kiekio, dažnai jaučiamės mažiau informuoti nei bet kada anksčiau. Problema ne informacijos trūkume, o jos pertekliuje ir gebėjime ją efektyviai filtruoti.
Mobiliosios naujienų platformos tapo pagrindiniu informacijos šaltiniu daugeliui žmonių. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai žmogus savo telefoną patikrina apie 96 kartus per dieną. Didelė dalis šių patikrinimų susiję būtent su naujienų skaitymu ar socialinių tinklų naršymu. Tačiau ar tikrai tampame geriau informuoti, ar tiesiog paskęstame informacijos sraute?
Problema dar gilesnė – algoritmai, kurie turėtų mums padėti, dažnai sukuria informacines burbulus. Matome tik tai, kas atitinka mūsų ankstesnius paspaudimus, pomėgius ir įsitikinimus. Tai reiškia, kad net turėdami prieigą prie pasaulinės informacijos, faktiškai gauname vis siaurėjantį jos spektrą.
Tinkamos platformos pasirinkimas – pirmasis žingsnis
Ne visos naujienų aplikacijos sukurtos vienodai. Kai kurios orientuotos į greitą, paviršutinišką naujienų srautą, kitos siūlo gilesnę analizę ir kontekstą. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų tikslų ir to, kiek laiko esate pasirengę skirti naujienų skaitymui.
Agregatorių tipo aplikacijos, tokios kaip Google News ar Apple News, surenka naujienas iš įvairių šaltinių vienoje vietoje. Jų privalumas – įvairovė ir galimybė greitai apžvelgti skirtingų leidinių požiūrius į tą pačią temą. Trūkumas – dažnai per didelis informacijos srautas ir sunkumas atskirti kokybišką žurnalistiką nuo sensacijų.
Specializuotos naujienų aplikacijos, tokios kaip Flipboard ar Feedly, leidžia sukurti labiau personalizuotą naujienų srautą pagal jus dominančias temas. Čia galite pasirinkti konkrečius šaltinius, temas, net atskirus autorius. Tai suteikia daugiau kontrolės, bet reikalauja pradinio laiko investavimo į platformos konfigūravimą.
Tiesioginio leidinio aplikacijos, pavyzdžiui, didžiųjų naujienų portalų ar laikraščių programėlės, siūlo gilesnį įsitraukimą į vieną patikimą šaltinį. Jei turite kelis patikimus šaltinius, kuriais pasitikite, geriau naudoti jų tiesiogines aplikacijas nei agregatorius. Taip išvengsite algoritminės filtracijos ir matysite pilną leidinio turinį.
Pranešimų valdymas – menas išlikti susikaupusiam
Viena didžiausių klaidų – leisti kiekvienai naujienų aplikacijai siųsti jums pranešimus kada tik jai patinka. Tai garantuotas kelias į nuolatinį dėmesio blaškymą ir stresą. Pranešimų valdymas turėtų būti jūsų prioritetas nuo pat pradžių.
Pirmiausia, išjunkite visus nereikalingus pranešimus. Rimtai, daugumai naujienų aplikacijų pranešimai iš viso nereikalingi. Nebent dirbate žurnalistu ar jūsų darbas tiesiogiai priklauso nuo aktualiausių naujienų, jums tikrai nereikia žinoti kiekvienos naujienos tą pačią sekundę, kai ji pasirodo.
Jei vis dėlto norite gauti kai kuriuos pranešimus, būkite labai selektyvūs. Pasirinkite vieną ar dvi patikimiausias platformas ir nustatykite pranešimus tik itin svarbioms temoms ar skubioms naujienoms. Daugelis aplikacijų leidžia nustatyti pranešimų dažnumą – pavyzdžiui, vieną kartą per dieną gauti suvestinę, o ne nuolatinius atskirus pranešimus.
Labai naudinga funkcija – tyliosios valandos arba „netrukdyti” režimas. Nustatykite konkrečias dienos valandas, kada jokios aplikacijos negali jūsų trukdyti pranešimais. Tai ypač svarbu darbo metu, vakare prieš miegą ir per savaitgalius. Jūsų psichinė sveikata padėkos už šią erdvę.
Informacijos kuratorystė – kokybė prieš kiekybę
Vienas efektyviausių būdų valdyti informacijos srautą – tapti savo pačių informacijos kuratoriumi. Tai reiškia sąmoningai pasirinkti, kokius šaltinius sekti, kokias temas prioritizuoti ir kokią informaciją ignoruoti.
Pradėkite nuo šaltinių audito. Peržiūrėkite visus šaltinius, kuriuos sekate savo naujienų aplikacijose. Klauskite savęs: ar šis šaltinis tikrai prideda vertės? Ar jis patikimas? Ar jo turinys man aktualus? Nebijokite atsisakyti šaltinių, kurie tik užpildo jūsų srautą, bet nesuteikia realios naudos. Geriau sekti 10 kokybišką šaltinių nei 50 vidutiniškų.
Temų prioritizavimas taip pat svarbus. Daugelis aplikacijų leidžia nustatyti temas, kurios jums svarbiausios. Būkite čia realistai – jei sekate 30 skirtingų temų, faktiškai nesekate nė vienos gerai. Pasirinkite 5-7 pagrindines temas, kurios tikrai svarbios jūsų gyvenimui, darbui ar pomėgiams.
Svarbu suprasti skirtumą tarp „gero žinoti” ir „būtina žinoti” informacijos. Ne kiekviena naujiena yra svarbi. Daugelis įvykių, kurie atrodo skubūs ir svarbūs šiandien, rytoj jau bus pamiršti. Mokykitės atpažinti tikrai reikšmingas naujienas ir atskirti jas nuo kasdienio informacinio triukšmo.
Laiko valdymas ir skaitymo įpročiai
Viena iš didžiausių problemų naudojant mobilias naujienų platformas – begalinis slinkimas be aiškaus tikslo ar pabaigos. Atidarote aplikaciją „tik greitai patikrinti” ir po pusvalandžio vis dar skaitote naujienas, dažnai net neprisimindami, ką skaitėte prieš penkias minutes.
Nustatykite konkrečius laiko langus naujienų skaitymui. Pavyzdžiui, 15 minučių ryte su kava, 20 minučių pietų pertraukos metu ir 15 minučių vakare. Tai suteikia struktūrą ir riboja begalinį slinkimą. Kai laikas baigiasi, uždarote aplikaciją – nesvarbu, ar perskaitėte viską, ar ne. Naujienos niekur nedingsta.
Naudokite „išsaugoti vėliau” funkciją protingai. Daugelis aplikacijų leidžia išsaugoti straipsnius vėlesniam skaitymui. Tai puiku ilgesnėms, gilesnėms medžiagoms, kurias norite perskaityti ramiu metu. Tačiau būkite atsargūs – nesukurkite begalinio „skaityti vėliau” sąrašo, kurio niekada neperskaitysite. Kartą per savaitę peržiūrėkite šį sąrašą ir ištrinkite tai, kas jau nebeatrodo aktualus.
Praktikuokite aktyvų, o ne pasyvų skaitymą. Tai reiškia, kad skaitydami naujienas, aktyviai galvojate apie tai, ką skaitote, užduodate klausimus, kritiškai vertinate informaciją. Pasyvus slinkimas per antraštes ir pirmąsias pastraipas suteikia iliuziją, kad esate informuotas, bet faktiškai nieko neįsimenate ir nesupranta giliau.
Kritinio mąstymo ugdymas skaitant naujienas
Mobilios platformos dažnai skatina greitą, paviršutinišką naujienų vartojimą. Antraštė, pirma pastraipa, toliau – kita naujiena. Toks požiūris ne tik nepadeda būti geriau informuotam, bet gali net klaidinti, nes antraštės dažnai būna sensacingos ar netgi klaidinančios.
Visada skaitykite daugiau nei tik antraštę. Tai atrodo akivaizdu, bet tyrimai rodo, kad daugiau nei 60% žmonių dalina naujienas socialiniuose tinkluose neperskaitę viso straipsnio. Antraštė retai atskleidžia visą kontekstą ar niuansus. Jei naujiena atrodo svarbi, skirkite laiko perskaityti visą straipsnį.
Tikrinkite šaltinius ir autorius. Kas parašė šį straipsnį? Kokia yra šio leidinio reputacija? Ar autorius turi kompetenciją šioje srityje? Mobiliosiose aplikacijose ši informacija dažnai pateikiama mažais šriftais ar reikia papildomai paspausti, bet ji labai svarbi vertinant informacijos patikimumą.
Ieškokite kelių perspektyvų. Jei naujiena atrodo svarbi ar prieštaringa, perskaitykite apie ją iš kelių skirtingų šaltinių. Skirtingi leidiniai gali pabrėžti skirtingus aspektus ar pateikti papildomą kontekstą. Kai kurios aplikacijos, tokios kaip Google News, tai palengvina, rodydamos kelių šaltinių straipsnius apie tą patį įvykį.
Technologiniai įrankiai ir funkcijos, kurios padeda
Šiuolaikinės naujienų aplikacijos siūlo daugybę funkcijų, kurios gali padėti efektyviau valdyti informacijos srautus. Problema ta, kad daugelis žmonių šių funkcijų nenaudoja arba net nežino apie jas.
RSS skaitytuvai, tokie kaip Feedly ar Inoreader, vis dar yra vieni efektyviausių įrankių valdyti naujienų srautus. Jie leidžia prenumeruoti konkrečius šaltinius ir temas be algoritminės filtracijos. Matote viską chronologine tvarka, be jokių paslėptų manipuliacijų. Tai reikalauja šiek tiek daugiau pradinių pastangų nustatyti, bet rezultatas verta.
Daugelis aplikacijų siūlo „digest” arba suvestinės funkciją – vietoj nuolatinio naujienų srauto, gaunate vieną ar du kartus per dieną suvestinę su svarbiausiais straipsniais. Tai puikus būdas sumažinti nuolatinio tikrinimo poreikį ir vis tiek būti informuotam.
Naudokite skaitymo režimą arba „reader mode”. Ši funkcija pašalina visus reklaminius elementus, išskleidžiamus langus ir kitus trukdžius, palikdama tik tekstą ir svarbias nuotraukas. Tai ne tik padaro skaitymą malonesnį, bet ir padeda susikaupti ties turiniu.
Kai kurios pažangesnės aplikacijos siūlo AI pagrindu veikiančias funkcijas, kurios mokosi iš jūsų skaitymo įpročių ir siūlo vis aktualesnes naujienas. Tačiau būkite atsargūs – šios sistemos gali sustiprinti informacinius burbulus. Reguliariai peržiūrėkite ir koreguokite savo preferencijas, kad išvengtumėte per daug siauros perspektyvos.
Balansas tarp informuotumo ir psichinės sveikatos
Nuolatinis naujienų srautas gali turėti rimtą poveikį psichinei sveikatai. Tyrimai rodo, kad pernelyg dažnas naujienų vartojimas, ypač neigiamų naujienų, gali sukelti nerimą, stresą ir net depresiją. Tai ypač aktualu krizių, pandemijų ar kitų sunkių laikotarpių metu.
Atpažinkite „doom scrolling” – begalinį slinkimą per neigiamas naujienas. Tai tampa tarsi priklausomybe – žinote, kad tai jums kenkia, bet negalite sustoti. Jei pastebite tokį elgesį, tai signalas, kad reikia daryti pertrauką nuo naujienų. Rimtai, pasaulis nesubyrės, jei nepatikrinsite naujienų kelias valandas ar net dieną.
Nustatykite „naujienų detoksikacijos” laikotarpius. Kartą per savaitę ar kartą per mėnesį padarykite dieną be naujienų. Išjunkite visas naujienų aplikacijas, nevartokite socialinių tinklų, neskaitykite laikraščių. Tai padeda atkurti perspektyvą ir primena, kad jūsų gyvenimas nėra tiesiogiai priklausomas nuo kasdieninio naujienų srauto.
Balansą tarp informuotumo ir psichinės sveikatos galima pasiekti sąmoningai renkantis, kokias naujienas vartojate. Nebūtina sekti kiekvienos tragedijos ar skandalo. Galite pasirinkti daugiau konstruktyvių naujienų šaltinių, kurie ne tik informuoja apie problemas, bet ir aptaria sprendimus. Tokie leidiniai kaip „Positive News” ar „Solutions Journalism Network” nariai siūlo kitokį požiūrį į naujienų pateikimą.
Kai informacija tampa įrankiu, o ne našta
Efektyvus informacijos srautų valdymas nėra apie tai, kaip perskaityti daugiau naujienų ar būti pirmiems sužinojusiems kiekvieną įvykį. Tai apie tai, kaip tapti tikrai informuotam, nesugaišant viso gyvenimo prie ekrano ir neaukojant psichinės sveikatos.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Nebandykite iš karto pertvarkyti visų savo naujienų vartojimo įpročių. Pasirinkite vieną ar du patarimus iš šio straipsnio ir pradėkite juos taikyti. Galbūt tai bus pranešimų išjungimas, galbūt konkrečių laiko langų nustatymas naujienų skaitymui, o gal tiesiog sąmoningo skaitymo praktikavimas.
Atminkite, kad tikslas nėra vartoti kiek įmanoma daugiau informacijos, o vartoti tinkamą informaciją tinkamu būdu. Geriau perskaityti tris kokybiškas analitines medžiagas per savaitę ir jas tikrai suprasti, nei perbėgti akimis šimtus antraščių ir nieko neįsiminti.
Mobilios naujienų platformos yra galingas įrankis, bet kaip ir bet kuris įrankis, jos gali būti naudojamos gerai arba blogai. Jūsų rankose sprendimas, ar jos taps informuotumo šaltiniu, ar dėmesio ir laiko vagimis. Su tinkamais įpročiais, aiškiomis ribomis ir kritiniu mąstymu, galite paversti kasdienį naujienų vartojimą prasminga ir praturtinančia patirtimi, o ne begaline kovos su informacijos pertekliumi rutina.
Galiausiai, informuotumas nereiškia žinoti viską apie viską. Tai reiškia žinoti tai, kas svarbu jums, jūsų gyvenimui ir jūsų vertybėms, ir turėti pakankamai konteksto, kad suprastumėte pasaulį aplink jus. Visa kita – tik triukšmas.