Kiekvieną dieną mūsų akys susiduria su neįtikėtinu kiekiu informacijos. Socialiniai tinklai, naujienos, straipsniai, pranešimai, el. laiškai – viskas plūsta nepaliaujamu srautu. Kartais atrodo, kad bandai gerti vandenį iš gaisro žarnos. Problema ne tik ta, kad informacijos daug, bet ir tai, kad didelė jos dalis yra klaidinanti, netikslus arba tiesiog šlamštas. Kaip gi išmokti valdyti šį chaosą ir atrinkti tai, kas tikrai verta dėmesio?
Kodėl informacijos perpildymas tapo realia problema
Prieš dvidešimt metų žmonės skaitė rytinį laikraštį, vakare žiūrėjo žinias televizijoje, ir tiek. Dabar situacija visiškai kitokia. Turime išmaniuosius telefonus, kurie nuolat vibruoja, siųsdami pranešimus. Turime dešimtis programėlių, kurios visos nori mūsų dėmesio. Turime šimtus draugų socialiniuose tinkluose, kurie dalijasi savo nuomonėmis, straipsniais, vaizdo įrašais.
Tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus per dieną susiduria su apie 34 gigabaitais informacijos. Tai atitinka maždaug 100 000 žodžių skaitymo. Niekas negali viso to apdoroti kokybiškai. Mūsų smegenys tiesiog nebuvo sukurtos tokiam informacijos kiekiui. Rezultatas? Streso padidėjimas, koncentracijos sumažėjimas ir nuolatinis jausmas, kad kažko nepasiekiame arba praleidžiame.
Be to, ne visa informacija yra vienodos kokybės. Internete plinta dezinformacija, pusiau tiesos, sąmoningai klaidinantys pranešimai. Algoritmai socialiniuose tinkluose dažnai rodo ne tai, kas tiesa, o tai, kas sukelia stipriausias emocijas ir gauna daugiausia paspaudimų. Todėl mokėjimas valdyti informacijos srautus ir atskirti grūdus nuo pelų tapo būtina šiuolaikinio žmogaus kompetencija.
Pirmasis žingsnis: sąmoningas informacijos šaltinių atrinkimas
Daugelis žmonių tiesiog leidžia informacijai plaukti į save be jokio filtro. Atidaro „Facebook” ir slenka žemyn, žiūri, kas pasirodo. Tai tarsi leistum bet kam įeiti į savo namus ir pasakoti, ką tik nori. Vietoj to reikia tapti savo informacijos aplinkos architektu.
Pradėkite nuo to, kad susirašykite, iš kur šiuo metu gaunate informaciją. Kokie portalai? Kokios programėlės? Kokie žmonės socialiniuose tinkluose? Kokios naujienlaiškių prenumeratos? Užrašykite viską. Tada pažiūrėkite į šį sąrašą kritiškai. Ar visi šie šaltiniai teikia jums vertę? Ar jie patikimi? Ar jie padeda jums būti informuotesniems, ar tik užpildo laiką?
Patikimi naujienos šaltiniai paprastai turi kelias bendras savybes. Pirma, jie atskiria faktus nuo nuomonių. Antra, jie nurodo savo informacijos šaltinius. Trečia, jie pripažįsta klaidas, kai jas padaro. Ketvirta, jie vengia sensacingumo ir emocinio manipuliavimo. Penkta, jie turi redaktorius ir faktų tikrintojus.
Lietuvoje yra keletas patikimų naujienų portalų, kurie laikosi žurnalistikos etikos standartų. Žinoma, nė vienas šaltinis nėra tobulas, bet kai kurie yra žymiai patikimesni už kitus. Verta prenumeruoti bent vieną ar du kokybišką naujienų šaltinius ir skaityti juos reguliariai, užuot blaškęsis po dešimtis skirtingų puslapių.
Socialinių tinklų valdymas: mažiau, bet geriau
Socialiniai tinklai yra viena didžiausių informacijos perpildymo priežasčių. „Facebook”, „Instagram”, „TikTok”, „Twitter” (dabar „X”) – visi jie sukurti taip, kad praleistumėte kuo daugiau laiko. Jų algoritmai rodo jums turinį, kuris labiausiai įtraukia, o ne tą, kuris labiausiai naudingas ar tikslingas.
Nebūtina visiškai atsisakyti socialinių tinklų, bet būtina juos valdyti. Štai keletas praktinių žingsnių. Pirma, išvalykite savo sekamų žmonių ir puslapių sąrašą. Jei kažkas nuolat dalijasi dezinformacija, negatyvu ar tiesiog turiniu, kuris jums neįdomus – nustokite sekti. Nesijaudinkite, kad įžeisite – jie net nesužinos.
Antra, išjunkite pranešimus. Visus, išskyrus tikrai svarbius. Jums nereikia žinoti kiekvieną kartą, kai kas nors pamėgo jūsų nuotrauką ar komentavo įrašą. Tai tik blaško ir trukdo susikaupti. Geriau patys pasirinkite laiką, kada norite patikrinti socialinius tinklus, o ne leiskite jiems valdyti jūsų dėmesio.
Trečia, naudokite laiko ribojimo funkcijas. Dauguma išmaniųjų telefonų dabar turi galimybę nustatyti, kiek laiko per dieną galite praleisti konkrečioje programėlėje. Nustatykite sau realistišką, bet ribotą laiką – pavyzdžiui, 30 minučių per dieną. Kai pasieksite limitą, programėlė užsidarys.
Ketvirta, sukurkite sąrašus ar grupes. Daugelis socialinių tinklų leidžia grupuoti žmones į sąrašus. Galite turėti sąrašą „Patikimi naujienos šaltiniai”, „Profesinė informacija”, „Draugai” ir pan. Tada galite žiūrėti konkrečius srautus, o ne vieną bendrą chaosą.
Kritinio mąstymo įgūdžiai: kaip atpažinti dezinformaciją
Net jei atidžiai atrinksite informacijos šaltinius, vis tiek susidursite su klaidinga ar melaginga informacija. Todėl svarbu išmokti ją atpažinti. Yra keletas požymių, kurie turėtų sukelti įtarimą.
Pirmas požymis – per daug emocinis pateikimas. Jei straipsnis ar įrašas naudoja daug šauktukinių ženklų, visas didžiąsias raides, labai stiprius žodžius („šokiruojanti tiesa”, „tai slepia nuo tavęs”, „neįtikėtina”), tai greičiausiai bando manipuliuoti jūsų emocijomis, o ne informuoti.
Antras požymis – trūksta šaltinių arba jie nepatikimi. Patikimas straipsnis nurodo, iš kur gauta informacija. Jei rašoma „mokslininkai teigia”, bet nenurodoma, kokie mokslininkai, koks tyrimas, kada ir kur jis buvo atliktas – tai įtartina. Jei nurodomi šaltiniai, patikrinkite juos. Ar tai tikrai patikimos institucijos ar ekspertai?
Trečias požymis – informacija patvirtina jūsų išankstines nuostatas. Tai vienas sunkiausiai atpažįstamų dalykų. Mes visi turime patvirtinimo šališkumą – linkstame tikėti informacija, kuri sutampa su tuo, ką jau manome. Jei matote straipsnį, kuris puikiai patvirtina jūsų nuomonę, būkite ypač budrūs. Galbūt jis tiesiog sako tai, ką norite girdėti, o ne tai, kas tiesa.
Ketvirtas požymis – sensacingumas. Jei kažkas atrodo per daug neįtikėtina, greičiausiai taip ir yra. „Vyriausybė slepia nuo jūsų šį paprastą triuką”, „Daktarai nekenčia šios moters”, „Vienas paprastas būdas išspręsti sudėtingą problemą” – visa tai paprastai yra klaidinantys antraščių pavadinimai, skirti pritraukti paspaudimus.
Kai abejojate informacija, naudokite faktų tikrinimo svetaines. Lietuvoje veikia „Delfi” faktų tikrinimo skyrius, taip pat galima naudoti tarptautines svetaines kaip „Snopes” ar „FactCheck.org”. Paprastas Google paieškos užklausos įvedimas su žodžiais „fact check” gali greitai parodyti, ar informacija yra patikima.
Informacijos vartojimo rutinos kūrimas
Viena didžiausių problemų yra tai, kad daugelis žmonių vartoja informaciją chaotiškai. Patikrina telefoną iš ryto dar lovoje, paskui darbe tarp užduočių, pietų metu, vakare prieš miegą. Tai sukuria nuolatinį nerimo ir blaškymosi būseną.
Geriau sukurti struktūruotą informacijos vartojimo rutiną. Pavyzdžiui, galite nuspręsti, kad naujienas skaitote tik du kartus per dieną – ryte su kava ir vakare po darbo. Kiekvieną kartą skirkite tam konkretų laiką, pavyzdžiui, 20-30 minučių. Per tą laiką perskaitysite svarbiausias dienos naujienas iš patikimų šaltinių.
Socialiniuose tinkluose taip pat verta turėti aiškią rutiną. Užuot tikrinę juos dešimtis kartų per dieną po minutę ar dvi, geriau patikrinkite vieną ar du kartus po 15 minučių. Tai leidžia jums išlikti prisijungus, bet nepaverčia jūsų socialinių tinklų vergu.
El. pašto tikrinimas taip pat turėtų būti suplanuotas. Daugelis žmonių laiko el. paštą atidarytą visą dieną ir reaguoja į kiekvieną naują laišką iš karto. Tai labai blaško. Geriau tikrinti el. paštą kelis kartus per dieną konkrečiu laiku – pavyzdžiui, 9 val. ryto, 13 val. ir 16 val.
Svarbu taip pat turėti informacijos „detokso” laikotarpius. Pavyzdžiui, galite nuspręsti, kad savaitgaliais visiškai nežiūrite naujienų. Arba kad vakarais po 20 val. nebenaudojate jokių ekranų. Tai padeda smegenims pailsėti ir atsigauti nuo nuolatinio informacijos srauto.
Giluminio skaitymo ir paviršutiniško skenavimo balansas
Internete mes išmokome skaityti labai paviršutiniškai. Akys greitai slenka per tekstą, ieškodamos pagrindinių žodžių ir frazių. Skaitome antraštes, galbūt pirmą pastraipą, ir jau manome supratę esmę. Tai vadinama „skenavimo” skaitymu.
Toks skaitymas turi savo vietą – jis leidžia greitai peržiūrėti daug informacijos ir nuspręsti, kas verta gilesnio dėmesio. Problema kyla tada, kai mes skaitome tik taip. Tada praleidžiame niuansus, neteisingai suprantame kontekstą, neįsimenama informacija.
Todėl svarbu rasti balansą. Daugumą informacijos galite greitai nuskenavti. Bet kai rasite kažką tikrai svarbaus ar įdomaus, sustokite ir perskaitykite atidžiai. Išjunkite visus kitus langus ir programėles. Skaitykite lėtai, susikaupę. Jei reikia, darykite užrašus. Jei straipsnyje yra nuorodos į šaltinius, paspaudę jas paskaitykite ir juos.
Kai kurie žmonės randa naudingą išsisaugoti straipsnius vėlesniam skaitymui. Yra programėlių kaip „Pocket” ar „Instapaper”, kurios leidžia išsaugoti straipsnius ir perskaityti juos vėliau, kai turite daugiau laiko. Tai leidžia greitai peržiūrėti naujienas ir pažymėti tai, kas įdomu, o paskui susikaupti ir perskaityti atidžiai.
Taip pat verta reguliariai skaityti ilgesnius, gilesnius tekstus – ne tik naujienas, bet ir analitinius straipsnius, esė, knygas. Tai padeda išlaikyti gebėjimą susikaupti ilgesniam laikui ir mąstyti sudėtingiau. Jei pastebite, kad jums sunku susikaupti skaitant ilgesnį tekstą, tai ženklas, kad per daug laiko praleidžiate vartydami trumpą, fragmentišką informaciją.
Technologiniai įrankiai informacijos valdymui
Yra daugybė technologinių įrankių, kurie gali padėti valdyti informacijos srautus. Nereikia jų visų naudoti, bet verta žinoti, kas yra prieinamo.
RSS skaitytuvai yra vienas senųjų, bet vis dar efektyvių įrankių. RSS leidžia prenumeruoti svetaines ir gauti jų naujausius įrašus vienoje vietoje. Vietoj to, kad lankytumėte dešimtis skirtingų svetainių, galite jas visas matyti vienoje programėlėje, pavyzdžiui, „Feedly” ar „Inoreader”. Tai leidžia greitai peržiūrėti naujienas iš visų jūsų mėgstamų šaltinių.
Naujienlaiškiai gali būti puikus būdas gauti kuruotą informaciją. Yra žmonių, kurių darbas yra atrinkti geriausią informaciją apie konkrečią temą ir išsiųsti ją jums el. paštu. Pavyzdžiui, jei domitės technologijomis, galite prenumeruoti technologijų naujienlaiškį, kuris kas savaitę atsiųs geriausias to laikotarpio naujienas ir straipsnius.
Blokavimo programėlės gali padėti sumažinti blaškymąsi. Programos kaip „Freedom”, „Cold Turkey” ar „StayFocusd” leidžia užblokuoti tam tikras svetaines ar programėles konkrečiu laiku. Pavyzdžiui, galite užblokuoti socialinius tinklus darbo valandomis, kad nesigundytumėte juos tikrinti.
Skaitmeniniai užrašų įrankiai kaip „Evernote”, „Notion” ar „Obsidian” leidžia organizuoti ir saugoti svarbią informaciją. Kai rasite ką nors vertingo, galite tai išsaugoti su savo komentarais ir žymomis. Vėliau galite lengvai rasti ir prisiminti tą informaciją.
Faktų tikrinimo įrankiai taip pat gali būti naudingi. Yra naršyklės plėtinių, kurie automatiškai įspėja, kai lankotės svetainėje, žinomoje dėl dezinformacijos platinimo. Taip pat yra įrankių, kurie padeda patikrinti nuotraukų autentiškumą – pavyzdžiui, atvirkštinė nuotraukų paieška „Google” gali parodyti, ar nuotrauka nėra sena ar paimta iš kito konteksto.
Ką daryti su informacija, kurią gavote
Galiausiai, informacijos valdymas – tai ne tik apie tai, ką vartojate, bet ir apie tai, ką su tuo darote. Per daug žmonių tiesiog vartoja informaciją ir paskui ją pamiršta. Tai kaip valgyti, bet negauti jokių maistinių medžiagų.
Vienas būdas padaryti informaciją naudingesnę – tai ja dalintis ir apie ją diskutuoti. Kai perskaitote įdomų straipsnį, pasidalinkite juo su draugu, kuris taip pat gali juo domėtis. Arba parašykite trumpą komentarą apie tai, ką manote. Tai padeda geriau įsiminti ir suprasti informaciją.
Kitas būdas – pritaikyti informaciją praktiškai. Jei perskaitėte straipsnį apie geresnį laiko valdymą, išbandykite vieną ar du patarimus. Jei sužinojote apie svarbią socialinę problemą, pagalvokite, ar galite kažkaip prisidėti prie jos sprendimo. Informacija tampa vertinga tik tada, kai ji keičia mūsų mąstymą ar elgesį.
Taip pat svarbu leisti sau nežinoti. Mes gyvename kultūroje, kuri vertina nuolatinį informuotumą. Bet neįmanoma žinoti visko, kas vyksta pasaulyje. Ir tai visiškai normalu. Geriau žinoti mažiau dalykų, bet juos suprasti giliau, nei žinoti paviršutiniškai apie viską.
Galiausiai, atminkite, kad informacijos valdymas yra nuolatinis procesas, o ne vienkartinis užsiėmimas. Jūsų poreikiai ir aplinkybės keisis, todėl ir jūsų informacijos valdymo strategijos turės keistis. Kas kelis mėnesius verta peržiūrėti savo informacijos šaltinius, rutiną ir įrankius, ir pakoreguoti tai, kas nebeveikia.
Kelias į informacinį ramybę ir aiškumą
Informacijos perpildymas nėra problema, kuri išnyks savaime. Priešingai, informacijos srautai tik didės. Bet tai nereiškia, kad turime būti jų aukos. Turime galimybę tapti sąmoningais savo informacijos aplinkos kūrėjais.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Neprireiks iš karto viską pakeisti. Galbūt šią savaitę tiesiog išvalykite savo socialinių tinklų srautą. Kitą savaitę nustatykite konkretų laiką naujienų skaitymui. Po to išbandykite vieną naują įrankį informacijos organizavimui. Maži, nuoseklūs pakeitimai laikui bėgant sukuria didelius rezultatus.
Atminkite, kad tikslas nėra suvartoti kuo daugiau informacijos. Tikslas – gauti teisingą informaciją, kuri padeda jums priimti geresnius sprendimus, geriau suprasti pasaulį ir gyventi prasmingesnį gyvenimą. Kartais tai reiškia vartoti mažiau, o ne daugiau.
Kai išmoksite valdyti informacijos srautus, pastebėsite pokyčius. Jausitės mažiau streso ir nerimo. Galėsite geriau susikaupti. Turėsite daugiau laiko tam, kas tikrai svarbu. Ir, kas svarbiausia, turėsite aiškesnį supratimą apie tai, kas vyksta pasaulyje, nes skaitote patikimus šaltinius ir kritiškai mąstote apie informaciją, kurią gaunate. Tai ne tik praktiniai įgūdžiai – tai investicija į savo protinę sveikatą ir gyvenimo kokybę.