Kodėl šiandien taip sunku atskirti grūdus nuo pelų
Prisimenu laikotarpį, kai naujienas gaudavome iš kelių šaltinių – rytinio laikraščio, vakaro televizijos žinių ir gal dar radijo automobilyje. Dabar? Mano telefonas per dieną gauna šimtus pranešimų, socialinių tinklų srautas niekada nesibaigia, o el. pašto dėžutė primena perpildytą vandens tvenkinį po audros.
Problema ne tik ta, kad informacijos daug – ji tiesiog neįsivaizduojamai milžiniška. Kiekviena minutė internete reiškia 500 valandų naujo „YouTube” turinio, beveik 70 milijonų „WhatsApp” žinučių ir nesuskaičiuojamą kiekį įvairių straipsnių, tinklaraščių įrašų bei socialinių medijų pranešimų. O štai dabar pridėkime dar vieną sluoksnį – ne visa ši informacija yra tiesa. Dalis jos yra klaidinga netyčia, kita dalis – tyčia suklastota.
Skaitmeninėje erdvėje esame kaip jūroje be kompaso. Algoritmai sprendžia, ką matome, reklamos persirengusios naujienomis, o tikros naujienos kartais atrodo kaip sensacijos. Kaip čia išgyventi neprarandant proto ir nesugaišus visos dienos naršydami be pabaigos?
Informacijos burbulo spąstai ir kaip iš jų ištrūkti
Štai įdomus eksperimentas, kurį galite atlikti patys. Paprašykite draugo, kuris turi kitokias politines pažiūras nei jūs, parodyti savo „Facebook” srautą ar „Google” paieškos rezultatus tuo pačiu klausimu. Rezultatai bus stulbinantys – jūs matote visiškai skirtingą realybę.
Tai vadiname informacijos burbulu arba aido kamera. Algoritmai, kurie valdo socialines medijas ir paieškos sistemas, yra suprogramuoti vieno tikslo – išlaikyti jus platformoje kuo ilgiau. O kaip tai pasiekti? Rodyti turinį, su kuriuo jūs sutinkate, kuris jus jaudina, kuris patvirtina jūsų įsitikinimus. Skamba patogu, bet yra didžiulė problema.
Kai matome tik informaciją, kuri patvirtina mūsų nuomones, mes nežinome, kad egzistuoja kiti faktai, kitos perspektyvos, kitos tiesos. Tai kaip gyventi kambaryje su veidrodžiais visose sienose – matote tik save ir savo atspindžius, bet ne pasaulį už tų sienų.
Kaip iš čia ištrūkti? Pirma, sąmoningai ieškokite skirtingų nuomonių. Jei skaitote vieną laikraštį, kuris linkęs į kairę, paskaitykite ir tą, kuris linkęs į dešinę. Antra, naudokite įvairias paieškos sistemas – ne tik „Google”, bet ir „DuckDuckGo”, kuri neseka jūsų ir nerodo personalizuotų rezultatų. Trečia, išjunkite rekomendacijų algoritmus kur tik įmanoma arba bent periodiškai išvalykite savo naršymo istoriją.
Patikimų šaltinių atpažinimo menas
Ne visi naujienos yra lygios. Tai gali skambėti akivaizdžiai, bet praktikoje dauguma žmonių šią tiesą ignoruoja. Matome intriguojančią antraštę, paspaudžiame, perskaitome (arba tik perskaitome antraštę) ir jau dalijamės su draugais. Sustokite. Įkvėpkite. Pagalvokite.
Patikimas šaltinis turi keletą aiškių požymių. Pirma, jame aiškiai nurodyti autoriai ir jų kvalifikacija. Jei straipsnyje apie medicinos temą nerašo gydytojas ar žurnalistas, konsultavęsis su gydytojais, tai jau raudona vėliavėlė. Antra, cituojami šaltiniai ir tyrimai. Patikimi žurnalistai visada nurodo, iš kur gavo informaciją. Trečia, yra redakcija ir faktų tikrinimo procesas. Rimti leidiniai turi žmonių komandas, kurios tikrina faktus prieš publikuojant.
Dar vienas svarbus aspektas – domeno vardas. Svetainės, kurios baigiasi keistais domenais arba stengiasi atrodyti kaip žinomi leidiniai (pavyzdžiui, „delfi-naujienos.lt” vietoj tikro „delfi.lt”), dažniausiai platina klaidinančią informaciją. Patikrinkite „Apie mus” skiltį – jei jos nėra arba ji miglota, būkite atsargūs.
Vienas praktiškiausių įrankių – CRAAP testas (taip, tikrai taip vadinasi). Tai akronimas iš anglų kalbos: Currency (aktualumas), Relevance (tinkamumas), Authority (autoritetas), Accuracy (tikslumas), Purpose (tikslas). Kiekvieną kartą, kai susiduriate su nauja informacija, užduokite sau šiuos klausimus: Ar ši informacija aktuali? Ar ji svarbi man? Kas ją sukūrė ir ar jie kompetentingi? Ar galiu patvirtinti šiuos faktus kitur? Kodėl ši informacija buvo sukurta – informuoti ar manipuliuoti?
Socialinių tinklų džiunglės ir išgyvenimo strategijos
Socialiniai tinklai yra viena didžiausių informacijos taršos šaltinių. Čia susipina tikros naujienos, nuomonės, reklamos, propaganda ir tiesiog nesąmonės. O viskas pateikiama vienodu formatu, todėl smegenims sunku atskirti, kas yra kas.
Pirmas žingsnis – pripažinkite, kad „Facebook”, „Instagram” ar „TikTok” nėra naujienos. Tai socialinės platformos, kur žmonės dalijasi viskuo. Taip, kartais ten pasidalinama ir tikromis naujienomis, bet tai ne jų pirminis tikslas. Jei norite sužinoti, kas vyksta pasaulyje, neeikite į socialines medijas kaip į pirminį šaltinį.
Antra, kuruokite savo srautą. Tai reiškia aktyviai spręsti, ką sekate ir ką ne. Jei kažkas nuolat dalijasi nepatikrintomis sensacijomis, nebijokite atsisakyti sekti arba nutildyti. Jūsų psichinė sveikata ir informacinis raštingumas yra svarbesni už mandagumą.
Trečia, niekada, niekada nedalinkitės straipsnio, kurio neperskaitėte viso. Tai skamba kaip akivaizdu, bet tyrimai rodo, kad dauguma žmonių dalijasi turiniu remdamiesi tik antrašte. Antraštės yra sukurtos pritraukti dėmesį, ne perteikti visą tiesą. Perskaitykite visą tekstą, patikrinkite šaltinį, tik tada spręskite, ar verta dalintis.
Dar vienas patarimas – atkreipkite dėmesį į emocijas, kurias sukelia turinys. Jei straipsnis ar įrašas jus labai supykdo, išgąsdina ar sukelia stiprią reakciją, sustokite. Tai gali būti tyčia sukurta manipuliuoti jūsų emocijomis. Emocionaliai įkrautos naujienos plinta greičiau, todėl tie, kurie nori skleisti dezinformaciją, būtent taip ir veikia.
Faktų tikrinimo įrankiai ir metodai
Geros naujienos – neturite būti profesionalus žurnalistas, kad patikrintumėte faktus. Yra daugybė įrankių ir metodų, kuriuos gali naudoti bet kas.
Pradėkime nuo paprasčiausio – „Google” atvirkštinės paieškos nuotraukoms. Jei matote dramatišką nuotrauką, kuri lydi naujieną, dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite ant jos ir pasirinkite „Ieškoti vaizdo „Google”. Tai parodys, kur dar ši nuotrauka buvo naudota. Dažnai paaiškėja, kad dramatiška šiandieninių įvykių nuotrauka iš tikrųjų yra penkerių metų senumo ir iš visai kitos šalies.
Yra specializuotos faktų tikrinimo svetainės. Lietuvoje veikia „Delfi” faktų tikrinimo skyrius, tarptautiniu mastu – „Snopes”, „FactCheck.org”, „PolitiFact” ir kiti. Šios organizacijos profesionaliai tiria populiarias naujienas ir teiginius bei skelbia savo išvadas. Jei kažkas skamba per gerai arba per blogai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra – patikrinkite šiose svetainėse.
„Wikipedia”, nors ir ne tobula, yra puikus pirminis šaltinis kontekstui suprasti. Jei naujiena mini įvykį, organizaciją ar asmenį, apie kurį nieko nežinote, pradėkite nuo „Wikipedia”. Tai suteiks bendrą kontekstą ir nuorodų į kitus šaltinius. Tik nepamirškite – „Wikipedia” pati nėra galutinis šaltinis, bet puikus pradžios taškas.
Dar vienas naudingas metodas – skaitykite už savo informacijos burbulo ribų. Jei matote naujieną vienoje svetainėje, patikrinkite, ar apie tai rašo ir kiti patikimi šaltiniai. Jei svarbus įvykis aprašytas tik vienoje vietoje, tai keista. Tikros naujienos paprastai pasirodo keliuose šaltiniuose.
Laiko valdymas ir informacijos dieta
Net jei mokate atpažinti patikimas naujienas, vis tiek lieka problema – jų per daug. Galite praleisti visą dieną skaitydami kokybišką žurnalistiką ir vis tiek nepasieks pabaigos. Čia įžengia laiko valdymo ir informacijos dietos koncepcija.
Informacijos dieta – tai sąmoningas sprendimas, kiek ir kokios informacijos vartojate. Kaip su maistu, per daug net gero dalyko gali būti žalinga. Nuolatinis naujienų srautas sukelia stresą, nerimą ir jausmą, kad niekada nesate pakankamai informuoti.
Praktiškas požiūris – nustatykite konkrečius laikus naujienoms. Pavyzdžiui, 30 minučių ryte ir 30 minučių vakare. Ne daugiau. Likusį laiką gyvenkite gyvenimą, dirbkite darbą, bendraujate su žmonėmis. Pasaulis nesubyrės, jei nesužinosite kiekvienos naujienos iš karto.
Dar vienas metodas – teminė filtravimas. Nuspręskite, kokios temos jums tikrai svarbios, ir sekite tik jas. Galbūt jums svarbi ekonomika ir technologijos, bet visiškai nesvarbu sportas ir pramogos. Tai normalu. Neturite žinoti visko apie viską.
Išjunkite pranešimus. Tai galbūt svarbiausias patarimas. Kiekvienas pranešimas apie naujieną pertraukia jūsų dėmesį, kelia stresą ir dažniausiai nėra toks skubus, kaip atrodo. Jei kas nors tikrai svarbu, sužinosite. Pasitikėkite manimi šiuo klausimu.
Įsidėmėkite – būti informuotam nereiškia žinoti kiekvieną smulkmeną apie kiekvieną įvykį. Tai reiškia suprasti pagrindines tendencijas, turėti kontekstą ir gebėti kritiškai mąstyti apie tai, ką girdite.
Kritinio mąstymo ugdymas kasdienybėje
Visi įrankiai ir metodai pasaulyje nepadės, jei neturite kritinio mąstymo įgūdžių. Tai ne kažkas, su kuo gimstama – tai įgūdis, kurį galima ir reikia treniruoti.
Kritinis mąstymas prasideda nuo klausimų. Vietoj automatinio priėmimo to, ką skaitote ar girdite, klauskite: Kodėl? Kaip jie tai žino? Kas dar galėtų būti tiesa? Kokia kita perspektyva? Kas naudojasi šia informacija?
Vienas puikus pratimas – bandykite argumentuoti prieš savo nuomonę. Jei tikite kažkuo, pabandykite surasti geriausius argumentus prieš tai. Tai ne savęs apeliavimas – tai protinis lankstumas. Gebėjimas suprasti skirtingas perspektyvas daro jus išmintingesnį, ne silpnesnį.
Mokykitės atpažinti loginius klaidingus samprotavimus. Pavyzdžiui, „ad hominem” – kai puolamas asmuo, o ne jo argumentai. Arba „slippery slope” – kai teigiama, kad vienas nedidelis žingsnis neišvengiamai ves į katastrofą. Arba „false dichotomy” – kai pateikiamos tik dvi galimybės, nors jų yra daugiau. Šie loginiai trūkumai labai dažni diskusijose ir naujienose.
Skaitykite plačiai ir įvairiai. Ne tik naujienas, bet ir knygas, esė, mokslinius straipsnius. Kuo platesnė jūsų žinių bazė, tuo lengviau atpažinti, kai kažkas bando jus apgauti. Kontekstas yra viskas.
Diskutuokite su žmonėmis, kurie mąsto kitaip nei jūs. Tai nemalonu, bet labai naudinga. Tai verčia jus apginti savo poziciją, paaiškinti savo samprotavimus ir kartais – pripažinti, kad buvote neteisūs. Visi šie dalykai stiprina kritinį mąstymą.
Kai informacijos valdymas tampa gyvenimo būdu
Po kurio laiko visa tai, kas iš pradžių atrodė kaip papildomas darbas, tampa natūralia dalimi jūsų kasdienybės. Automatiškai pradedame tikrinti šaltinius, kritiškai vertinti antraštes, atpažinti manipuliacijas. Tai kaip mokytis vairuoti – iš pradžių reikia galvoti apie kiekvieną veiksmą, bet vėliau tai tampa automatika.
Svarbu suprasti, kad tobulumas čia neįmanomas ir nereikalingas. Visi kartais patikime klaidinga informacija, visi kartais pasidalijame kažkuo, ko neturėjome. Tai žmogiška. Svarbu ne niekada neklysti, o mokytis iš klaidų ir nuolat tobulėti.
Informacijos valdymas skaitmeninėje erdvėje nėra vienkartiška užduotis – tai nuolatinis procesas. Technologijos keičiasi, manipuliavimo metodai tobulėja, nauji iššūkiai atsiranda. Bet pagrindiniai principai lieka tie patys: kritiškas mąstymas, šaltinių tikrinimas, įvairovės siekimas ir sąmoningas informacijos vartojimas.
Galiausiai, nepamirškite, kad informacijos valdymas yra ne tikslas pats savaime, o priemonė geriau gyventi. Jei naujienų skaitymas tampa obsesija, jei nuolatinis faktų tikrinimas sukelia stresą, jei informacijos filtravimas atima daugiau energijos nei duoda – sustokite. Padarykite pertrauką. Pasivaikščiokite. Pasikalbėkite su draugu. Tikrasis gyvenimas vyksta ne ekranuose, o čia ir dabar, su tikrais žmonėmis ir tikromis patirtimis. Informacija turi padėti jums geriau suprasti šį gyvenimą, o ne jį pakeisti.