Informacijos tsunami, kuriame plaukiojame kasdien
Pabundu ryte, paimu telefoną ir – bum! – mane užlieja pranešimų lavina. WhatsApp grupės, naujienlaiškiai, Facebook įrašai, Twitter srautas, YouTube rekomendacijos, ne kalbant apie įvairias naujienas iš dešimčių šaltinių. Skamba pažįstamai? Jei taip, sveiki atvykę į XXI amžių, kur informacijos perteklius tapo didesne problema nei jos trūkumas.
Statistika šokiruoja: kas minutę pasaulyje išsiunčiama apie 231 milijonas el. laiškų, įkeliama 500 valandų vaizdo įrašų į YouTube, o socialiniuose tinkluose pasidalinama milijonais įrašų. Mūsų protai tiesiog nebuvo sukurti tokiam informacijos srautui apdoroti. Rezultatas? Jaučiamės priblokšti, išsekę, dažnai nesuprantame, kas tikra, o kas – melas.
Problema dar gilesnė nei atrodo. Nekalbu tik apie tai, kad per daug informacijos. Kalbu apie tai, kad didžioji jos dalis – šlamštas, manipuliacijos ar tiesiog klaidinanti. Algoritmai maitina mus tuo, kas sukelia emocijas, o ne tuo, kas svarbu. Fake news sklinda šešis kartus greičiau nei tikros naujienos. Ir štai mes čia – bandome išgyventi šiame chaose.
Kodėl taip sunku atskirti grūdus nuo pelų
Prieš dešimtmetį turėjome gana aiškią hierarchiją: rimti laikraščiai, televizijos naujienos, patikimi šaltiniai. Dabar? Visi yra leidėjai. Tavo kaimynas gali sukurti puslapį, kuris atrodo profesionalesnis nei CNN svetainė. Influenceriai su milijonais sekėjų platina sveikatos patarimus be jokio medicinos išsilavinimo. Deepfake technologija leidžia sukurti vaizdo įrašus, kuriuose politikai sako dalykus, kurių niekada neištarė.
Bet štai kas tikrai klastinga: mūsų pačių smegenys dirba prieš mus. Turime kognityvinių šališkumų, kurie verčia mus tikėti tuo, kas patvirtina mūsų esamas nuostatas (confirmation bias), atmesti informaciją, kuri prieštarauja mūsų įsitikinimams, ir pasikliauti pirma informacija, kurią išgirstame (anchoring effect).
Socialinių tinklų algoritmai tai puikiai žino ir naudoja prieš mus. Jie kuria „burbulus” – rodo mums turinį, kuris mums patiks, su kuriuo sutinkame. Todėl konservatyvus žmogus mato vieną realybę, liberalus – visai kitą. Abu gyvena skirtinguose informaciniuose pasauliuose ir vis labiau nesugeba suprasti vienas kito.
Dar viena problema – greitis. Naujienos sklinda taip sparčiai, kad žurnalistai neturi laiko patikrinti faktų. Visi skuba būti pirmieji, nes pirmasis gauna peržiūras, likes, shares. Tikslumas tampa antraeiliu dalyku. O mes, vartotojai, taip pat skubame – perskaitome tik antraštę, pasidalijame neperskaitę straipsnio, formuojame nuomonę pagal 280 simbolių tweet’ą.
Praktinė strategija: kaip sutvarkyti savo informacinį gyvenimą
Gerai, gana filosofavimo. Ką konkrečiai galime padaryti? Pirmiausia – pripažinti problemą. Jei manote, kad jūsų informacijos vartojimo įpročiai tobuli, greičiausiai klystate. Visi mes esame pažeidžiami.
Pradėkite nuo audito. Praleiskite savaitę stebėdami, kur leidžiate laiką internete. Yra puikių programėlių, kurios tai fiksuoja (RescueTime, Screen Time). Rezultatai gali jus šokiruoti. Vidutinis žmogus išmaniajame telefone praleidžia 3-4 valandas per dieną. Tai beveik ketvirtadalis budrios paros!
Dabar – radikalus žingsnis. Atlikite „informacinį detoksą”. Ne, neturite išmesti telefono į upę (nors kartais norisi). Tiesiog:
Išvalykite socialinių tinklų srautus. Atsisakykite sekti puslapius, kurie jums nieko neduoda. Tas juokingas memų puslapis? Gal jis ne toks būtinas. Ta grupė, kuri tik pyksta ir skundžiasi? Išeikite iš jos. Būkite negailestingi. Jūsų dėmesys – brangiausia valiuta, kurią turite.
Išjunkite pranešimus. Beveik visus. Tikrai jums nereikia žinoti realiu laiku, kad kažkas pamėgo jūsų nuotrauką. Patikrinkite socialinius tinklus sąmoningai, nustatytu laiku, o ne kiekvieną kartą, kai telefonas pypsi.
Sukurkite informacijos vartojimo tvarkaraštį. Skambės keistai, bet veikia. Pavyzdžiui: naujienas skaitau tik 9 val. ryto ir 18 val. vakaro, po 30 minučių. Socialiniuose tinkluose – tik pietų metu. El. paštą tikrinu 3 kartus per dieną. Tarp šių langų – jokio naršymo be tikslo.
Šaltinių atranka: kaip susikurti patikimą informacijos ekosistemą
Dabar pereikime prie to, KĄ vartoti. Čia reikia strategijos. Negalite pasikliauti tik vienu šaltiniu, bet negalite ir sekti šimto skirtingų. Reikia balanso.
Aš asmeniškai laikausi „trijų sluoksnių” sistemos:
Pirmasis sluoksnis – patikimi pagrindiniai šaltiniai. Tai turėtų būti 3-5 rimti, įsitvirtinę naujienų portalai ar laikraščiai. Lietuvoje tai galėtų būti LRT, Delfi (taip, nepaisant visų clickbait antraščių, jie turi rimtų žurnalistų), 15min, Lrytas. Pasauliniai – BBC, Reuters, Associated Press, The Guardian, The New York Times. Šie šaltiniai turi redaktorius, faktų tikrintojus, standartus. Jie klysta, bet retai tyčia meluoja.
Antrasis sluoksnis – specializuoti šaltiniai. Priklausomai nuo jūsų interesų. Domina technologijos? Sekite The Verge, Ars Technica, Wired. Verslas? Financial Times, Bloomberg. Mokslas? Nature, Scientific American, Quanta Magazine. Šie šaltiniai suteiks gilumo ir ekspertizės.
Trečiasis sluoksnis – įvairovės šaltiniai. Tai svarbiausia, bet dažniausiai ignoruojama. Tyčia sekite šaltinius, kurie nesutinka su jūsų pasaulėžiūra. Jei esate kairieji – paskaitykite dešiniųjų argumentus. Jei dešinieji – kairių. Ne tam, kad persigalvotumėte, bet kad suprastumėte kitą pusę. Echo chamber – viena pavojingiausių šiuolaikinio informacinio pasaulio spąstų.
Dar vienas patarimas: naudokite RSS skaitytuvus (Feedly, Inoreader). Taip jūs kontroliuojate, ką skaitote, o ne algoritmai. Sukuriate savo naujienų srautą, be reklamos, be manipuliacijų, be begalinio scroll’inimo.
Faktų tikrinimo įgūdžiai: tapkite savo pačių tyrėju
Gerai, turite šaltinius. Bet kaip žinoti, ar konkreti naujiena – tiesa? Čia prasideda tikrasis darbas. Geros naujienos: nereikia būti žurnalistu ar detektyvu. Reikia tik kelių paprastų įpročių.
Pirma – stabtelėkite. Kai matote šokiruojančią antraštę, kuri sukelia stiprią emocinę reakciją, tai raudonas signalas. Manipuliatoriai žino, kad emocijos išjungia kritinį mąstymą. Prieš dalindamiesi ar net tikėdami, padarykite pauzę. Giliai įkvėpkite. Paklauskit savęs: „Kodėl aš taip stipriai reaguoju?”
Antra – patikrinkite šaltinį. Kas paskelbė šią informaciją? Ar tai žinomas portalas? Paspaudę ant „Apie mus” – ką matote? Jei puslapis neturi kontaktų, redakcijos, aiškios informacijos apie save – įtartina. Patikrinkite domeną. Ar tai tikrai bbc.com, ar gal bbc.com.co? Sukčiai dažnai kuria puslapius, kurie atrodo beveik kaip tikri.
Trečia – ieškokite originalaus šaltinio. Daugelis naujienų yra perskaičiuoti kažkieno kito straipsniai. Eikite prie originalo. Jei rašoma apie tyrimą – raskite patį tyrimą. Dažnai paaiškėja, kad antraštė visiškai iškreipia, ką mokslininkai iš tikrųjų rado.
Ketvirta – naudokite faktų tikrinimo svetaines. Lietuvoje veikia „Melo detektorius”, pasaulyje – Snopes, FactCheck.org, PolitiFact. Įrašykite įtartiną teiginį į Google su žodžiu „fact check” – dažnai kas nors jau yra tai patikrinęs.
Penkta – atvirkštinė paveikslėlių paieška. Daug fake news naudoja senas nuotraukas iš visai kitų įvykių. Paspaudę dešinį pelės klavišą ant bet kokios nuotraukos Chrome naršyklėje, galite ieškoti jos Google. Taip sužinosite, ar ta „šiandienos protestų” nuotrauka nėra iš 2015 metų.
Dar vienas gudrus triukas: perskaitykite komentarus. Ne, rimtai. Dažnai komentaruose žmonės nurodo klaidas, suteikia konteksto, pateikia nuorodų į papildomą informaciją. Bet būkite atsargūs – komentarai taip pat gali būti manipuliacija.
Giluminės skaitymo technikos prieš paviršutiniškumą
Viena didžiausių skaitmeninės erdvės problemų – mes praradome gebėjimą skaityti giliai. Skenuojame, šokinėjame, skaitome įstrižai. Tyrimai rodo, kad skaitydami ekranuose įsimenam mažiau, suprantam prasčiau, esam lengviau išblaškomi nei skaitydami popierių.
Bet negalime grįžti į priešskaitmeninę erą. Turime prisitaikyti. Štai kaip:
Naudokite „Read Later” programėles. Pocket, Instapaper, ar net paprastus žymeles naršyklėje. Kai rasite vertą straipsnį, nesiskubinkite skaityti iš karto. Išsaugokite. Vėliau, kai turėsite ramų laiką (ne laukdami eilėje ar važiuodami autobusu), atsisėskite ir perskaitykite dėmesingai.
Išjunkite visus trukdžius. Uždarykite kitas skirtis. Išjunkite telefoną. Jei reikia, naudokite programėles kaip Freedom ar Cold Turkey, kurios blokuoja trukdančias svetaines.
Darykite užrašus. Taip, senoviškai. Rašymas padeda įsiminti ir apdoroti informaciją. Galite naudoti Evernote, Notion ar tiesiog popierinį užrašų knygelę. Užsirašykite pagrindines mintis, savo reakcijas, klausimus, kurie kilo.
Praktikuokite „slow news”. Vietoj to, kad skaitytumėte dešimtis straipsnių paviršutiniškai, perskaitykite vieną ar du giliai. Vietoj naujienų srautų – skaitykite ilgas analizes, esė, knygų recenzijas. Kokybė, ne kiekybė.
Dar vienas patarimas, kuris man labai padėjo: kartą per savaitę skirkite valandą „informaciniam apžvalgai”. Atsisėskite su kava, peržiūrėkite savaitės svarbiausias naujienas, paskaitykite gilesnių analizių. Taip gausite kontekstą, kurį prarandate kasdienėje naujienų sūkuryje.
Socialinių tinklų savigyba: kaip nepasimesti algoritmų labirintuose
Socialiniai tinklai nėra neutralūs informacijos kanalai. Jie yra kruopščiai suprojektuotos mašinos, skirtos laikyti jus kuo ilgiau. Kiekvienas likes, kiekvienas scroll, kiekviena sekundė sekama ir analizuojama. Algoritmai mokosi, kas jus užkabina, ir duoda to daugiau.
Problema ta, kad „užkabinimas” dažniausiai reiškia pyktį, baimę, pasipiktinimą. Ramus, subalansuotas turinys negeneruoja engagement. Skandalai, konfliktai, šokiruojančios antraštės – generuoja. Todėl algoritmai maitina mus būtent tuo.
Kaip apsiginti? Pirmiausia – suprasdami, kaip žaidimas veikia. Kai jaučiate stiprią emocinę reakciją į kažką Facebook ar Twitter – sustokite. Paklausykite savęs: „Ar aš reaguoju į turinį, ar į algoritmų manipuliaciją?”
Naudokite laiko limitus. iOS ir Android turi įmontuotas funkcijas, leidžiančias nustatyti programėlių naudojimo limitus. Nustatykite 30 minučių per dieną Facebook, 20 Instagram. Kai laikas baigiasi – baigiasi. Iš pradžių bus sunku, bet greitai priprasite.
Išvalykite savo srautą agresyviai. Jau minėjau, bet pakartosiu, nes tai svarbu. Unfollow, unsubscribe, mute. Jei kažkas jūsų sraute nuolat jus erzina ar liūdina – išvalykite. Gyvenimas per trumpas blogam turiniui.
Keiskite platformas. Jei Twitter jus stresina – ištrinkite jį. Jei Instagram kelia neadekvačius lūkesčius – ištrinkite. Nėra įstatymo, kad turite būti visose platformose. Aš asmeniškai ištryniau Facebook prieš trejus metus ir nė karto nesigailėjau.
Sekite žmones, ne puslapius. Asmeninės paskyros paprastai dalijasi įvairesniu, autentišku turiniu nei įmonių ar naujienų puslapiai, kurie optimizuoti engagement’ui.
Dar vienas radikalus, bet efektyvus žingsnis: ištrinkite socialinių tinklų programėles iš telefono. Palikite jas tik kompiuteryje. Taip sumažinsite impulsyvų naršymą. Jei norite patikrinti Facebook – turėsite sąmoningai atsisėsti prie kompiuterio. Tai sukuria trintį, o trintis – jūsų draugas kovojant su priklausomybe.
Kritinio mąstymo treniruotė: kasdieniai pratimai sveikam protui
Kritinis mąstymas nėra įgimtas talentas. Tai įgūdis, kurį galima treniruoti kaip raumenis sporto salėje. Ir kaip bet kurį įgūdį, jį reikia praktikuoti reguliariai.
Vienas paprasčiausių pratimų: kiekvieną dieną pasirinkite vieną naujieną ir užduokite sau šiuos klausimus:
– Kas yra šios istorijos šaltinis?
– Kokie faktai pateikiami? Kokie – nuomonės?
– Kas gali turėti interesą skleisti šią informaciją?
– Kokia informacija gali būti praleista?
– Kaip aš jaučiuosi skaitydamas tai? Kodėl?
Iš pradžių tai užtruks 10-15 minučių. Po kelių savaičių darysite tai automatiškai per minutę.
Kitas naudingas pratimas: tyčia ieškokite argumentų prieš savo nuomonę. Jei tikite X, pabandykite rasti geriausius argumentus už Y. Ne tam, kad pakeistumėte nuomonę, bet kad suprastumėte kitą perspektyvą. Tai stiprina protą ir mažina poliarizaciją.
Skaitykite knygas apie kritinį mąstymą. Daniel Kahneman „Thinking, Fast and Slow”, Carl Sagan „The Demon-Haunted World”, Michael Shermer „The Believing Brain”. Šios knygos atskleidžia, kaip mūsų protas mus apgaudinėja.
Dar vienas puikus įprotis: diskutuokite su žmonėmis, kurie nesutinka su jumis. Bet ne socialiniuose tinkluose! Gyvai, veidas į veidą, gerbtinai. Tai labai skiriasi nuo internetinių ginčų. Realybėje žmonės žmoniškesni, argumentai niuansuotesni, o jūs galite iš tikrųjų ko nors išmokti.
Kai informacijos vandenynas tampa navigacijos menu
Grįžkime prie to, nuo ko pradėjome. Informacijos perteklius – ne laikina problema, kuri išnyks. Tai nauja normalybė. Kiekvienais metais informacijos srautas tik didės. Dirbtinis intelektas jau dabar generuoja tekstus, vaizdo įrašus, netgi balsus, kurie neatskirami nuo žmogiškų. Situacija taps sudėtingesnė, ne paprastesnė.
Bet tai nereiškia, kad esame bejėgiai. Priešingai – turime daugiau galios nei bet kada. Turime įrankius, strategijas, žinias. Kas mums trūksta – tai disciplina ir sąmoningumas.
Efektyvus informacijos srautų valdymas nėra apie tobulumą. Nėra „idealios” sistemos. Tai apie nuolatinį tobulinimą, eksperimentavimą, prisitaikymą. Kas veikia man, gali neveikti jums. Svarbu rasti savo ritmą, savo šaltinius, savo metodus.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Šiandien – išvalykite socialinių tinklų srautus. Rytoj – nustatykite laiko limitą vienai programėlei. Poryt – pradėkite naudoti RSS skaitytuvą. Po savaitės – atlikite pirmą faktų tikrinimą. Po mėnesio atsigręžkite atgal ir pamatysite skirtumą.
Informacijos amžiuje svarbiausias įgūdis nėra gebėjimas surasti informaciją – Google tai padaro už mus. Svarbiausias įgūdis – gebėjimas ją filtruoti, vertinti, integruoti į prasmingą pasaulėžiūrą. Tai reikalauja pastangų, bet atsiperkama ramybe, aiškumu, pasitikėjimu savimi.
Vandenynas niekur nedingsta. Bet galime išmokti plaukti, vietoj to kad skęstume. Ir galbūt net pradėti mėgautis kelione.