Kai naujienų srautas virsta potvyniu
Prisiminkite rytą prieš dešimt metų. Perskaitėte laikraštį, pasižiūrėjote žinių per televizorių, gal dar pasiklausėte radijo pakeliui į darbą. Informacijos šaltiniai buvo aiškūs, riboti ir daugmaž patikimi. Dabar? Paimkite telefoną – jame laukia šimtai neperskaitytų pranešimų, dešimtys atvirų skirtukų, begaliniai socialinių tinklų srautai ir nuolatinis pojūtis, kad kažko neperskaičiau, kažko nepamačiau, kažko nepratikau.
Skaitmeninė erdvė mus užliejo informacija taip stipriai, kad jau seniai nebeskęstame – mes tiesiog plaukiojame šioje jūroje be aiškios krypties. Vidutinis žmogus per dieną susiduria su maždaug 34 gigabaitais informacijos. Tai lygu maždaug 100 000 žodžių – kaip perskaityti romaną per dieną, tik šis romanas neturi nei pradžios, nei pabaigos, nei aiškios siužeto linijos.
Problema ta, kad mūsų smegenys nėra sukurtos tokiam informacijos kiekiui apdoroti. Evoliucija mūsų nepasiruošė situacijai, kai per kelias sekundes galime sužinoti apie įvykius Tokijuje, Niujorke ir Sidnėjuje vienu metu. Todėl ir jaučiame tą nuolatinį protinį nuovargį, nesugebėjimą susikaupti ir vis didėjantį nerimą.
Kodėl taip sunku atskirti grūdus nuo pelų
Anksčiau informacijos patikimumą garantuodavo institucijos. Laikraščiai turėjo redaktorius, televizijos kanalai – atsakingus žurnalistus, o knygos – leidėjus. Šiandien bet kas gali tapti informacijos šaltiniu. Ir čia slypi didžiausias iššūkis – ne tai, kad trūksta informacijos, o tai, kad jos per daug ir ji nevienodos kokybės.
Socialiniuose tinkluose virusiškai plinta sensacingos antraštės, kurios dažnai neturi nieko bendra su tikrove. Algoritmai mums rodo tai, kas sukelia stipriausias emocijas, o ne tai, kas yra tiesa. Tyrimai rodo, kad melagingos naujienos socialiniuose tinkluose plinta 6 kartus greičiau nei tikros. Kodėl? Nes jos paprastai yra šokiruojančios, provokuojančios ir idealiai pritaikytos mūsų dėmesiui pagauti.
Dar viena problema – aido kamerų efektas. Algoritmai mums rodo turinį, kuris atitinka mūsų ankstesnius paieškas ir pomėgius. Rezultatas? Mes matome tik tai, kas patvirtina mūsų jau turimas nuostatas, ir vis labiau įsitikiname, kad būtent taip ir yra. Jei tikite, kad klimato kaita – apgaulė, algoritmai jums rodys turinį, kuris tai patvirtina. Jei manote priešingai – matysite priešingus įrodymus. Abi grupės gyvena skirtinguose realybės burbulų.
Praktinė informacijos filtravimo strategija
Gerai, užteks problemų aprašinėjimo. Kaip iš tikrųjų valdyti šį chaosą? Pirmiausia turite suprasti vieną paprastą tiesą: jūs negalite perskaityti visko. Ir tai visiškai normalu. Bandymas viską suvokti yra tiesus kelias į perdegimą ir nuolatinį stresą.
Pradėkite nuo informacijos dietos. Taip, tikros dietos. Kaip renkate maistą savo kūnui, taip turėtumėte rinktis ir informaciją savo protui. Pirmasis žingsnis – nustatykite, kokios informacijos jums iš tikrųjų reikia. Ne kokios įdomios, ne kokios populiarios, o būtent kokios reikalingos jūsų gyvenimui ir darbui.
Sukurkite trijų kategorijų sistemą. Pirmoji kategorija – būtina informacija. Tai naujienos ir žinios, kurios tiesiogiai veikia jūsų darbą, verslą ar svarbius sprendimus. Antroji – naudinga informacija. Tai turinys, kuris padeda tobulėti, mokytis naujų dalykų, plėsti akiratį. Trečioji – pramoginis turinys. Tai viskas kita – memes, įdomybės, lengvas skaitymas.
Dabar atvirai įvertinkite, kiek laiko skyrėte kiekvienai kategorijai per praėjusią savaitę. Dažniausiai rezultatai būna šokiruojantys – 80% laiko praleidžiame su trečios kategorijos turiniu, nors galvojame, kad skaitome „naujienas” ir „informuojamės”.
Patikimų šaltinių atrankos menas
Kaip atskirti patikimą šaltinį nuo nepatikimo? Yra keletas konkrečių kriterijų, kurie padės.
Pirma, žiūrėkite į autorystę. Kas parašė straipsnį? Ar autorius turi vardą, pavardę, biografiją? Ar galite patikrinti jo kvalifikaciją? Patikimi šaltiniai visada nurodo autorius ir jų kompetencijas. Jei straipsnis pasirašytas „Redakcija” arba apskritai nėra autoriaus – jau raudonas signalas.
Antra, tikrinkite šaltinius pačiame tekste. Ar straipsnyje yra nuorodos į tyrimus, statistiką, ekspertų nuomones? Ar galite patikrinti šiuos duomenis? Kokybiškas žurnalizmas visada nurodo, iš kur gauta informacija. Jei straipsnis pilnas kategoriškai skambančių teiginių be jokių įrodymų – būkite atsargūs.
Trečia, atkreipkite dėmesį į kalbą ir toną. Patikimi šaltiniai paprastai rašo neutraliai, pateikia skirtingas nuomones, vengia pernelyg emocingų formuluočių. Jei antraštė šaukia „ŠOKAS!”, „NIEKAM NESAKYK!”, „SLAPTA TIESA!” – greičiausiai tai clickbait arba tiesiog šlamštas.
Ketvirta, pasitikrinkite domeną ir svetainę. Ar tai žinomas žiniasklaidos šaltinis? Ar svetainė atrodo profesionali? Ar yra kontaktinė informacija, „Apie mus” skyrius? Sukčiai dažnai kuria svetaines, kurios atrodo panašios į žinomus naujienų portalus, bet domeno pavadinimas šiek tiek skiriasi.
Penkta, naudokite kryžminį tikrinimą. Jei naujieną rasite tik viename šaltinyje – ji greičiausiai nepatikima. Svarbios naujienos visada atsispindi keliuose nepriklausomuose šaltiniuose. Užtrunka vos minutę patikrinti, ar kiti žiniasklaidos kanalai apie tai rašo.
Technologijos kaip jūsų sąjungininkai
Nebijokite naudoti technologijų informacijos valdymui. Paradoksalu, bet tos pačios technologijos, kurios sukūrė informacijos perteklių, gali padėti jį suvaldyti.
RSS skaitytuvai – tai senovinis, bet vis dar vienas geriausių būdų valdyti naujienų srautus. Užuot laksčioję po dešimtis svetainių, galite visas naujienas matyti vienoje vietoje. Feedly, Inoreader ar kiti RSS skaitytuvo įrankiai leidžia sukurti savo asmeninį naujienų kanalą iš patikimų šaltinių.
Naujienlaiškiai – taip, elektroninis paštas gali būti jūsų draugas, ne priešas. Užsisakykite kokybiškus naujienlaiškius iš patikimų šaltinių savo srityje. Pranašumas tas, kad jūs kontroliuojate, ką gaunate, ir galite skaityti savo tempu, ne tada, kai algoritmas nusprendžia jums parodyti.
Naujienų agregatoriai su filtravimo funkcijomis. Google News, Apple News ar kiti panašūs įrankiai leidžia nustatyti temas, kurios jus domina, ir filtruoti nereikalingą triukšmą. Svarbu juos tinkamai sukonfigūruoti – pirmąsias kelias savaites aktyviai naudokite „man neįdomu” funkcijas, kad algoritmas išmoktų, ko jūs norite.
Faktų tikrinimo įrankiai. Įdiekite naršyklės plėtinius kaip NewsGuard, kurie automatiškai įvertina naujienų šaltinių patikimumą. Naudokite faktų tikrinimo svetaines kaip Snopes, FactCheck.org ar vietines alternatyvas, kai kažkas atrodo per gerai, kad būtų tiesa.
Socialinių tinklų džiunglių išgyvenimo vadovas
Socialiniai tinklai yra didžiausias informacijos valdymo iššūkis. Jie sukurti ne tam, kad informuotų, o tam, kad laikytų jus platformoje kuo ilgiau. Kiekvienas „patinka”, komentaras ar pasidalinimas skatina jus grįžti ir praleisti dar daugiau laiko.
Pirmasis žingsnis – pripažinkite, kad socialiniai tinklai nėra naujienų šaltinis. Jie yra socialinė erdvė, pramogų platforma, bet tikrai ne patikimas būdas sužinoti, kas vyksta pasaulyje. Jei norite žinių – eikite į žiniasklaidos portalus, ne į Facebook ar Twitter.
Antrasis žingsnis – radikaliai sumažinkite sekamų paskyrų skaičių. Jei sekate 500 žmonių ar puslapių, jūsų srautas yra nevaldomas. Palikite tik tuos, kurie tikrai teikia vertę. Nebijokite atsisakyti sekti net draugų, jei jų turinys jums nekelia vertės ar sukelia neigiamas emocijas.
Trečiasis žingsnis – išjunkite pranešimus. Visus. Jums nereikia žinoti kas sekundę, kas ką pakomentavo ar pamėgo. Nustatykite konkrečius laikus, kada tikrinate socialinius tinklus – pavyzdžiui, du kartus per dieną po 15 minučių. Ne daugiau.
Ketvirtas žingsnis – naudokite laiko ribojimo funkcijas. Tiek iOS, tiek Android turi įrankius, kurie leidžia nustatyti maksimalų laiko limitą konkrečioms programoms. Nustatykite 30 minučių per dieną socialiniams tinklams ir laikykitės to.
Kritinio mąstymo kasdienybėje praktika
Informacijos valdymas nėra tik techninių įrankių klausimas. Tai pirmiausia kritinio mąstymo įgūdis, kurį reikia nuolat treniruoti.
Išmokite sustoti ir pagalvoti prieš dalindamiesi. Matote šokiruojančią antraštę? Prieš paspausdami „pasidalinti”, sustokite ir paklauskite savęs: ar tai tikra? Ar aš patikrinau? Ar žinau šaltinį? Jei atsakymas bent į vieną klausimą yra „ne” – nedalinkitės. Dezinformacijos plitimas dažniausiai vyksta ne dėl blogų ketinimų, o dėl neapgalvotumo.
Mokykitės atpažinti manipuliacijas. Yra klasikiniai triukai, kuriuos naudoja dezinformacijos kūrėjai: apeliacijos į emocijas, melagingos dilemos („arba su mumis, arba prieš mus”), autoriteto piktnaudžiavimas („mokslininkai sako”), statistikos iškraipymas. Kai išmoksite juos atpažinti, staiga pamatysite, kaip dažnai jie naudojami.
Praktikuokite šaltinių tikrinimą kaip įprotį. Pirmąsias kelias savaičių tai atrodys varginančiai, bet greitai taps automatika. Matote įdomią statistiką? Paieškokite originalaus tyrimo. Skaitote apie įvykį? Patikrinkite keliuose šaltiniuose. Tai užtrunka vos minutę, bet išgelbės nuo daugelio klaidų.
Kai informacijos srautai tarnauja jums, o ne atvirkščiai
Žinote, kas keista? Mes gyvename laikais, kai turime prieigą prie didžiausios žinių bibliotekos žmonijos istorijoje, bet jaučiamės labiau dezinformuoti nei bet kada anksčiau. Problema ne informacijos trūkume – problema mūsų santykiuose su ja.
Efektyvus informacijos valdymas nėra apie tai, kaip daugiau suvokti. Tai apie tai, kaip protingiau filtruoti, geriau atrinkti ir sąmoningiau vartoti. Tai apie tai, kaip atsiimti kontrolę iš algoritmų ir vėl tapti savo dėmesio šeimininkais.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Neturite iš karto pertvarkyti viso savo informacinio gyvenimo. Pasirinkite vieną patarimą iš šio straipsnio ir pradėkite jį taikyti šią savaitę. Gal tai bus RSS skaitytuvo įdiegimas. Gal socialinių tinklų laiko ribojimas. Gal paprasčiausias sprendimas prieš dalindamiesi patikrinti šaltinį.
Atminkite – jūsų dėmesys yra ribotas ir brangus resursas. Šiuolaikiniame pasaulyje dešimtys įmonių kovoja dėl jo kiekvieną sekundę. Jos naudoja sudėtingiausius algoritmus, psichologų žinias ir milijonus dolerių, kad išlaikytų jus savo platformose. Bet galutinė galia vis dar jūsų rankose – jūs sprendžiate, kam skirti savo dėmesį ir laiką.
Informacijos valdymas skaitmeninėje erdvėje nėra vienkartinis projektas. Tai nuolatinė praktika, įprotis, kurį reikia puoselėti kasdien. Bet rezultatas to vertas – daugiau aiškumo, mažiau streso, geresnė orientacija tikrovėje ir pajautimas, kad kontroliuojate savo informacinį gyvenimą, o ne atvirkščiai.
Taigi, nuo ko pradėsite rytoj?