Kai informacijos per daug – arba kaip neužtrokšti naujienų sraute
Prisipažinsiu atvirai – kartais atsibundu ryte, paimu telefoną ir per pirmąsias dešimt minučių suspėju perskaityti trisdešimt antraščių, peržiūrėti dvidešimt socialinių tinklų įrašų ir visiškai pamiršti, ką pusryčiams norėjau valgyti. Skamba pažįstamai? Gyvename laikais, kai informacijos yra ne tiesiog daug – jos yra katastrofiškai per daug. Ir didžiausias iššūkis nėra rasti informacijos, o sugebėti ją filtruoti, atrinkti ir nepasimesti tame chaose.
Skaitmeninė erdvė tapo tarsi niekada nesibaigiančiu naujienų bufetu, kur ant stalo kraunama viskas – nuo rimtų analitinių straipsnių iki visiškai absurdiškų gandų apie žmogėdras žuvis Baltijos jūroje. Problema ta, kad mūsų smegenys nėra evoliucionavusios tokiam informacijos kiekiui apdoroti. Mes vis dar turime tą patį „aparatinę įrangą”, kuri prieš šimtmečius turėjo sekti kelis informacijos šaltinius – kaimyną Joną, kunigoą bažnyčioje ir gal dar keliaujantį pirklį.
Taigi kaip čia išgyventi ir nesutrikti? Kaip atskirti grūdus nuo pelų, patikimas naujienas nuo šlamšto, o svarbią informaciją nuo triukšmo? Pabandykime kartu išsiaiškinti.
Kodėl taip sunku atskirti tiesą nuo melo internete
Pirmiausia reikia suprasti, kodėl apskritai taip sudėtinga orientuotis šiuolaikinėje informacinėje erdvėje. Ir ne, atsakymas nėra tik „nes žmonės meluoja”. Viskas kiek sudėtingiau.
Viena didžiausių problemų – tai patvirtinimo šališkumas. Mūsų smegenys natūraliai linkusios ieškoti ir tikėti ta informacija, kuri patvirtina mūsų jau turimas nuostatas. Jei manau, kad politikas X yra blogis, aš greičiausiai patikėsiu bet kokia negatyvia informacija apie jį, net jei ji bus iš abejotino šaltinio. O pozityvi informacija? Automatiškai bus atmesta kaip propaganda.
Antra problema – algoritmų burbulai. Facebook, Google, YouTube ir kitos platformos rodo mums tuos dalykus, kurie, jų manymu, mums patiks. Skamba gerai, tiesa? Bet realybėje tai reiškia, kad mes vis labiau užsidarome savo informaciniame burbule, kur visi galvoja panašiai kaip mes, o alternatyvūs požiūriai tiesiog nepasiekia mūsų ekranų.
Trečia bėda – greitis prieš tikslumą. Socialiniuose tinkluose laimi tas, kas paskelbia pirmasis, ne tas, kas paskelbia tiksliausiai. Todėl netikslios, sensacingos antraštės plinta žaibiškai, o vėliau paskelbiami patikslinimai jau niekas nebemato. Prisimenu, kaip prieš kelerius metus vienas Lietuvos naujienų portalas paskelbė sensacingą antraštę apie tariamą skandalą. Po kelių valandų paaiškėjo, kad visa istorija buvo iškraipyta, bet patikslinimai surinko dešimt kartų mažiau peržiūrų nei originali antraštė.
Dar viena problema, apie kurią retai kalbama – emocinė manipuliacija. Turinys, kuris sukelia stiprias emocijas (pyktį, baimę, pasipiktinimą), plinta daug greičiau nei neutralus ar pozityvus turinys. Todėl daugelis šaltinių sąmoningai ar nesąmoningai kuria tokį turinį, kuris „užkabina” emociškai, net jei tai reiškia faktų iškraipymą ar konteksto ignoravimą.
Praktiniai būdai filtruoti informacijos srautus
Gerai, užtenka problemų aprašinėjimo. Pereikime prie konkretaus – kaip realiai galime susitvarkyti su šiuo informaciniu chaosu?
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – sąmoningai sumažinti informacijos šaltinių kiekį. Taip, skamba paradoksaliai, bet mažiau kartais tikrai yra daugiau. Aš asmeniškai prieš metus atlikau tokį eksperimentą: išsirašiau iš visų naujienų portalų el. laiškų, ištryniau daugumą naujienų aplikacijų iš telefono ir palikau tik 3-4 patikimiausius šaltinius. Žinote, kas nutiko? Pradėjau jausti, kad geriau suprantu, kas vyksta pasaulyje, o ne tiesiog plaukiu informacijos sraute.
Antrasis patarimas – nustatykite konkrečius laikus naujienų skaitymui. Vietoj to, kad nuolat tikrintumėte naujienas visą dieną (ir tuo pačiu gyventumėte nuolatinėje nerimo būsenoje), skirkite tam 2-3 konkrečius laiko tarpus per dieną. Pavyzdžiui, rytą su kava, pietų pertraukos metu ir vakare. Kitu metu – telefonas į šalį.
Trečias dalykas, kuris man asmeniškai labai padėjo – RSS skaitytuvų naudojimas. Taip, žinau, skamba kaip technologija iš 2005-ųjų, bet patikėkite, tai vis dar veikia puikiai. Programos kaip Feedly ar Inoreader leidžia jums patiems pasirinkti, kokius šaltinius sekti, ir rodo naujienas chronologine tvarka, be jokių algoritmų manipuliacijų. Jokio „rekomenduojamo turinio”, jokių reklamų, persirengusių straipsniais – tik tai, ką jūs pasirinkote matyti.
Dar vienas praktiškas patarimas – diversifikuokite savo informacijos šaltinius. Jei skaitote tik vieną naujienų portalą ar žiūrite tik vienos televizijos kanalą, jūs neišvengiamai gausite iškreiptą pasaulio vaizdą. Pasirinkite kelis skirtingų politinių pažiūrų šaltinius. Taip, kartais bus nemalonu skaityti nuomones, su kuriomis nesutinkate, bet būtent tai ir padeda ištrūkti iš informacinio burbulo.
Kaip atpažinti nepatikimas naujienas ir dezinformaciją
Dabar pereikime prie labai svarbios dalies – kaip realiai atskirti patikimas naujienas nuo šlamšto, propagandos ar tiesiog nekvalifikuoto žurnalizmo?
Pirmasis žingsnis visada turėtų būti šaltinio patikrinimas. Kas skelbia šią informaciją? Ar tai žinomas, pripažintas žiniasklaidos kanalas su redakcija ir atsakomybe, ar tai kažkoks „naujienos.info” tipo puslapis, kurio niekas niekada negirdėjo? Ar autorius nurodytas? Ar galite rasti informacijos apie jį? Jei straipsnis neturi autoriaus, tai jau pirmas pavojaus signalas.
Antrasis dalykas – patikrinkite datą. Negali patikėti, kiek kartų esu matęs, kaip socialiniuose tinkluose plinta „naujienos”, kurios iš tikrųjų yra kelių metų senumo. Ypač tai aktualu krizių ar svarbių įvykių metu, kai senos nuotraukos ar video įrašai pradedami platinti kaip šviežios naujienos.
Trečias svarbus aspektas – antraštės ir turinio atitikimas. Sensacingi, clickbait tipo antraštės dažnai neturi nieko bendro su straipsnio turiniu. „Jūs netikėsite, kas nutiko toliau!” tipo antraštės beveik visada reiškia, kad straipsnis yra šlamštas. Rimti žiniasklaidos kanalai nenaudoja tokių metodų.
Dar vienas patikrinimo būdas – ieškokite pirminių šaltinių. Jei straipsnis teigia, kad „mokslininkai nustatė”, paieškokite, kokio tyrimo tai pagrįsta. Ar tas tyrimas tikrai egzistuoja? Ar jis publikuotas rimtame mokslo žurnale? Ar straipsnis teisingai interpretuoja tyrimo rezultatus? Dažnai paaiškėja, kad „mokslininkai nustatė” iš tikrųjų reiškia „vienas studentas parašė baigiamąjį darbą” arba tyrimo išvados buvo visiškai iškraipytos.
Paveikslėlių ir video įrašų patikrinimas taip pat labai svarbus. Yra puikių įrankių, kaip Google Reverse Image Search, kurie leidžia patikrinti, ar nuotrauka tikrai yra nauja ir susijusi su aprašoma situacija, ar tai senas vaizdas iš visai kito konteksto. Nustebsite, kaip dažnai naudojamos senos nuotraukos „iliustruoti” naujoms naujienoms.
Ir galiausiai – pasitikrinkite keliuose šaltiniuose. Jei svarbi naujiena yra tikra, ją praneš ne vienas šaltinis. Jei matote sensacingą istoriją tik viename puslapyje, o visi kiti žiniasklaidos kanalai apie tai tyli – tai labai įtartina.
Socialiniai tinklai – didžiausias informacijos valdymo iššūkis
Būkime atviri – socialiniai tinklai yra vieta, kur informacijos valdymas tampa beveik neįmanoma misija. Facebook, Twitter (ar kaip jis ten dabar vadinasi), Instagram, TikTok – visos šios platformos yra sukurtos ne tam, kad jūs gautumėte kokybišką informaciją, o tam, kad praleistu kuo daugiau laiko jų platformose. Ir jos tą daro labai gerai.
Tačiau visiškai atsisakyti socialinių tinklų daugeliui mūsų nėra reali opcija. Taigi kaip bent kažkiek suvaldyti šį chaosą?
Pirmiausia – atjunkite pranešimus. Rimtai, visus. Jums nereikia žinoti realiu laiku, kad kažkas pakomentavo jūsų nuotrauką ar pasidalino kažkokiu įrašu. Patikrinkite socialinių tinklų, kai jums patogu, o ne tada, kai jie liepia.
Antra – aktyviai kuruokite savo srautą. Nebijokite išsekti iš draugų, kurie nuolat dalijasi šlamštu ar dezinformacija. Nebijokite paslėpti puslapių, kurie jus erzina ar skleidžia abejotiną turinį. Taip, galbūt praleisite kai kurias „svarbias” naujienas, bet tikrai laimėsite psichinę sveikatą.
Trečia – atsargiai su dalijimusi. Prieš paspausdami „share” mygtuką, sustokite ir pagalvokite: ar tikrai žinote, kad ši informacija teisinga? Ar patikrinote? Ar tai tikrai verta dalintis? Kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už informacijos, kurią skleidžiame, kokybę.
Dar vienas svarbus dalykas – atpažinkite botus ir netikras paskyras. Socialiniai tinklai pilni automatizuotų paskyrų, kurios skirtos skleisti tam tikrą naratyvą ar manipuliuoti viešąja nuomone. Paskyra sukurta prieš kelias savaites, neturi asmeninių nuotraukų, bet aktyviai komentuoja politines temas? Labai įtartina. Šimtai draugų, bet beveik jokios sąveikos? Greičiausiai botas.
Įrankiai ir technologijos, kurie gali padėti
Geros naujienos – egzistuoja nemažai įrankių, kurie gali padėti valdyti informacijos srautus ir tikrinti faktus. Leiskite pasidalinti keliais, kuriuos pats naudoju ir rekomenduoju.
Naršyklės plėtiniai gali būti labai naudingi. Pavyzdžiui, NewsGuard įvertina naujienų šaltinių patikimumą ir rodo spalvotus ženkliukus šalia nuorodų. Nors sistema nėra tobula, ji gali padėti greitai identifikuoti akivaizdžiai nepatikimus šaltinius.
Faktų tikrinimo svetainės – tai absoliutus must-have. Lietuvoje turime puikų „Melo detektorių”, tarptautiniu mastu veikia FactCheck.org, Snopes.com, PolitiFact ir kiti. Prieš patikėdami ar pasidalindami abejotina informacija, verta patikrinti, ar faktų tikrintojai jau nėra išnagrinėję šios temos.
RSS skaitytuvai, kaip jau minėjau, yra puikus būdas kontroliuoti, kokią informaciją gaunate. Feedly, Inoreader, arba net paprastas Thunderbird su RSS funkcija – pasirinkimas platus.
Pocket ar Instapaper tipo aplikacijos leidžia išsaugoti straipsnius vėlesniam skaitymui. Tai padeda atskirti informacijos gavimą nuo jos suvartojimo – galite greitai peržvelgti naujienas ir išsaugoti tai, kas atrodo verta dėmesio, o vėliau ramiai perskaityti be skubėjimo ir distrakcijų.
Laiko sekimo aplikacijos kaip RescueTime gali padėti suprasti, kiek laiko realiai praleidžiate naujienų skaitymo ir socialinių tinklų naršyme. Kartais tiesiog pamatyti skaičius yra geriausias būdas suprasti, kad turite problemą.
Kritinio mąstymo ugdymas – ilgalaikė investicija
Visi įrankiai ir metodai yra puikūs, bet svarbiausia – tai ugdyti savo kritinio mąstymo įgūdžius. Tai nėra kažkas, ką išmoksti per dieną ar savaitę, tai nuolatinis procesas.
Klauskite „kodėl?” Kodėl šis šaltinis skelbia būtent šią informaciją? Kokia jų motyvacija? Ką jie gauna iš to, kad aš patikėčiau šia informacija? Kas finansuoja šį portalą? Šie klausimai gali atskleisti daug įdomių dalykų.
Ieškokite alternatyvių paaiškinimų. Jei straipsnis teigia, kad X įvyko dėl Y priežasties, pagalvokite – ar galėjo būti kitų priežasčių? Ar autorius apsvarstė alternatyvas, ar tiesiog pateikė vieną versiją kaip vienintelę tiesą?
Atkreipkite dėmesį į kalbą. Ar straipsnis naudoja neutralią, faktais pagrįstą kalbą, ar jis pilnas emociškai įkrautų žodžių ir vertinimų? Rimtos naujienos atskiria faktus nuo nuomonių. Propaganda – ne.
Pripažinkite savo šališkumą. Visi mes turime savo įsitikinimus ir pažiūras, ir tai normalu. Bet svarbu tai pripažinti ir sąmoningai stengtis būti atviriems informacijai, kuri prieštarauja mūsų nuostatoms. Jei viskas, ką skaitote, tik patvirtina tai, ką jau manote – jūs tikriausiai esate informaciniame burbule.
Kada tiesiog reikia atsitraukti
Ir galiausiai – labai svarbi tema, apie kurią per mažai kalbama. Kartais geriausias būdas valdyti informacijos srautus yra… juos visiškai išjungti. Bent jau laikinai.
Jei jaučiate, kad naujienos jus slegia, kad nuolat jausite nerimą ar pyktį skaitydami apie pasaulio įvykius, kad nebegalite atitraukti akių nuo ekrano, nors žinote, kad tai jums kenkia – tai signalai, kad reikia pauzės.
Informacinis detoksas nėra silpnumo ženklas. Tai sveiko proto demonstracija. Savaitė be naujienų, be socialinių tinklų, be nuolatinio informacijos srauto gali būti neįtikėtinai atgaivinanti. Ir žinote ką? Pasaulis nesugrius per tą savaitę. Visos tikrai svarbios naujienos vis tiek jus pasieks.
Aš pats kartą per metus darau tokį eksperimentą – išjungiu visas naujienas savaitei ar dviem. Pirmąsias dienas jaučiuosi keistai, tarsi kažko trūktų. Bet po to ateina neįtikėtinas ramybės jausmas. Grįžęs prie naujienų, pastebiu, kad dauguma to, kas atrodė „labai svarbu”, iš tikrųjų buvo tik triukšmas.
Taip pat svarbu nustatyti ribas kasdienybėje. Pavyzdžiui, jokių naujienų valandą prieš miegą – miegas bus daug geresnis. Jokių naujienų tikrinimo pirmą valandą po pabudimo – diena prasidės ramiau. Jokių naujienų per valgymą su šeima – pokalbiai bus prasmingesnį.
Dar vienas patarimas – rinkitės gilumą, ne plotį. Vietoj to, kad skaitytumėte šimtą paviršutiniškų straipsnių apie šimtą skirtingų temų, geriau perskaitykite kelis išsamius, gerai parengtus straipsnius apie temas, kurios jums tikrai svarbios. Suprasite daugiau ir jausisite mažiau chaoso.
Kai informacijos valdymas tampa gyvenimo būdu
Žinote, rašydamas šį straipsnį supratau, kad informacijos valdymas skaitmeninėje erdvėje nėra kažkoks techninis įgūdis, kurį išmoksti ir užmiršti. Tai daugiau primena nuolatinę praktiką, kaip meditacija ar fiziniai pratimai. Reikia nuolat budėti, nuolat koreguoti savo įpročius, nuolat mokytis.
Pasaulis nesikeičia – informacijos tik daugės, dezinformacijos tik daugės, manipuliavimo būdų tik tobulės. Bet mes galime keistis. Galime tapti sąmoningesniais informacijos vartotojais, kritiškai mąstančiais piliečiais, žmonėmis, kurie valdo informaciją, o ne leidžia informacijai valdyti juos.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Nebandykite iš karto pakeisti visų savo įpročių – tai neveiks. Pasirinkite vieną ar du patarimus iš šio straipsnio ir pradėkite juos taikyti. Gal tai bus RSS skaitytuvo įdiegimas. Gal tai bus vienos savaitės informacinis detoksas. Gal tai bus paprastas sprendimas patikrinti faktus prieš dalijantis kažkuo socialiniuose tinkluose.
Svarbu suprasti, kad klaidos yra neišvengiamos. Visi mes kartais patikime dezinformacija, visi kartais pasidalijame kažkuo, ko neturėtume. Tai normalu. Svarbu mokytis iš tų klaidų ir stengtis jų nedaryti ateityje.
Ir atminkite – jūs neprivalote būti informuoti apie viską. Tai neįmanoma ir nerealu. Geriau būti gerai informuotam apie kelis dalykus, nei paviršutiniškai apie viską. Geriau suprasti vieną temą giliai, nei turėti šimtą nuomonių apie dalykus, apie kuriuos iš tikrųjų nieko nežinote.
Galiausiai, būkite malonūs sau. Gyvenimas skaitmeninėje erdvėje yra sudėtingas, ir visi mes stengiamės susiorientuoti šiame informacijos chaose. Kartais pavyks geriau, kartais prasčiau. Ir tai visiškai normalu. Svarbu judėti teisinga kryptimi, net jei žingsniai maži ir kartais suklumpame.