Informacijos perkrovos realybė

Kiekvieną dieną mūsų telefonai, kompiuteriai ir planšetės bombarduoja mus tūkstančiais pranešimų, straipsnių, vaizdo įrašų ir įvairaus turinio. Statistika rodo, kad vidutinis žmogus per dieną susiduria su daugiau informacijos, nei XVI amžiaus gyventojas per visą gyvenimą. Skamba įspūdingai, bet kartu ir bauginančiai.

Problema ne tik kiekybinė – mes tiesiog nespėjame viską perskaityti ar peržiūrėti. Daug sudėtingiau yra tai, kad didelė dalis šio turinio yra klaidinanti, manipuliatyvi ar tiesiog netiesa. Socialinių tinklų algoritmai mums rodo tai, kas kelia emocijas, o ne tai, kas svarbu ar tiesa. Rezultatas? Jaučiamės pavargę, sumišę ir dažnai nežinome, kuo tikėti.

Efektyvus informacijos valdymas šiandien tapo ne prabanga, o būtinybe. Tai įgūdis, kurio mokyklose nemoko, bet kuris tiesiogiai veikia mūsų sprendimų kokybę, psichologinę sveikatą ir gebėjimą orientuotis šiuolaikiniame pasaulyje.

Šaltinių hierarchija ir patikimumo kriterijai

Pirmasis žingsnis valdant informacijos srautus – suprasti, kad ne visi šaltiniai yra lygiaverčiai. Tai gali skambėti akivaizdžiai, bet praktikoje dažnai elgiamės priešingai. Skaitome straipsnį Facebook’e ir žinių portale su panašiu dėmesiu, nors jų patikimumo lygiai kardinaliai skiriasi.

Patikimiausi šaltiniai paprastai turi kelias bendras savybes. Pirma, jie atskleidžia savo informacijos šaltinius – cituoja ekspertus, nurodo tyrimus, pateikia nuorodas. Antra, jie pripažįsta neapibrėžtumą ten, kur jis egzistuoja. Jei straipsnis teigia turįs visus atsakymus į sudėtingą klausimą, tai jau turėtų kelti įtarimų. Trečia, patikimi šaltiniai turi redakcinę politiką ir taiso klaidas, kai jas pastebi.

Verta susikurti savo asmeninę šaltinių hierarchiją. Viršuje turėtų būti tie, kuriuos skaitote reguliariai ir kuriems pasitikite – tai gali būti keli kokybiniai žiniasklaidos portalai, specializuoti leidiniai jūsų srityje, patikimi ekspertai. Viduryje – šaltiniai, kuriuos skaitote su sveiku skepticizmu. Apačioje – socialiniai tinklai ir anoniminiai šaltiniai, kuriuos naudojate tik kaip pradinį signalą, bet niekada kaip galutinį informacijos šaltinį.

Algoritmai ir jų įtaka mūsų informacinei dietai

Daugelis žmonių vis dar mano, kad jie patys pasirenka, ką skaityti internete. Realybė kiek kitokia. Socialinių tinklų ir naujienų platformų algoritmai veikia kaip nematomos rankos, kurios nuolat filtruoja ir rūšiuoja turinį pagal tai, kas, jų manymu, mums patiks ar mus sudomins.

Problema ta, kad šie algoritmai optimizuoti ne tam, kad mus informuotų, o tam, kad išlaikytų mus platformoje kuo ilgiau. Jie greitai išmoksta, kad piktinimasis, baimė ir pasipiktinimas veikia geriau nei nuosaiki analizė. Todėl mūsų srautuose vis dažniau atsiranda turinys, kuris mus jaudina, o ne tas, kuris padeda suprasti pasaulį.

Kaip su tuo kovoti? Pirma, suvokite, kad algoritmas egzistuoja. Kai matote kažką savo sraute, paklauskite savęs – ar tai čia atsidūrė, nes tai svarbu, ar todėl, kad algoritmas žino, jog aš į tai paspausiu? Antra, aktyviai formuokite savo srautą. Atsisakykite sekti šaltinius, kurie nuolat jus erzina ar baugina. Ieškokite įvairovės – sekite žmones ir organizacijas, kurios mąsto kitaip nei jūs. Trečia, reguliariai išeikite už algoritmo ribų – tiesiogiai lankykite naujienų portalus, naudokite RSS skaitykles, skaitykite knygų.

Kritinio mąstymo įrankiai kasdieniam naudojimui

Kritinis mąstymas skamba kaip kažkas akademinio, bet iš tikrųjų tai paprasčiausias klausimų užduvinėjimas sau pačiam. Štai keletas praktinių klausimų, kuriuos verta užduoti prieš patikint bet kokia informacija.

Kas tai sako? Ieškokite autoriaus ar organizacijos. Ar jie turi kompetenciją šioje srityje? Ar jie turi interesų, kurie galėtų iškreipti jų pateikiamą informaciją? Pavyzdžiui, farmacijos kompanijos finansuojamas tyrimas apie vaistų saugumą nėra automatiškai neteisingas, bet reikia žiūrėti į jį su didesniu atsargumu.

Kokie įrodymai pateikiami? Ar tai asmeninės istorijos, anekdotai, ar sistemingi tyrimai? Ar pateikiamos nuorodos, kurias galite patikrinti? Dažnai straipsniai rašo „tyrimai rodo”, bet nenurodo, kokie tyrimai ir kur jie publikuoti. Tai turėtų kelti įtarimų.

Ar kiti patikimi šaltiniai praneša tą patį? Jei sužinote kažką stulbinančio, patikrinkite, ar apie tai rašo ir kiti rimti žiniasklaidos kanalai. Jei sensacinga naujiena pasirodo tik viename šaltinyje – greičiausiai ji nėra tokia paprasta, kaip atrodo.

Kokias emocijas tai jums kelia? Jei straipsnis ar pranešimas jus labai piktina, baugina ar džiugina – sustokite. Stiprios emocijos dažnai yra signalas, kad kažkas bando jumis manipuliuoti. Tai nereiškia, kad informacija netiesa, bet reiškia, kad verta ją patikrinti ypač atidžiai.

Praktinės strategijos informacijos srautų tvarkymui

Teorija svarbi, bet be konkrečių veiksmų ji nepadės. Štai keletas praktinių strategijų, kurias galite įgyvendinti jau šiandien.

Nustatykite informacijos vartojimo tvarkaraštį. Užuot tikrinę naujienas nuolat per dieną, pasirinkite 2-3 konkrečius laikus. Pavyzdžiui, rytą su kava, pietų pertraukos metu ir vakare. Tai padės išvengti nuolatinio blaškymosi ir leis susikaupti kitiems darbams.

Sukurkite aiškią failų sistemą. Kai randame įdomų straipsnį, dažnai paliekame jį atvirą naršyklės kortelėje arba save įtikinėjame, kad perskaitysime vėliau. Vėliau niekada neateina. Geriau naudokite įrankius kaip Pocket, Instapaper ar paprastas žymeles naršyklėje, organizuotas pagal temas. Kas savaitę skirkite valandą peržiūrėti išsaugotą turinį.

Taikykite „vieno šaltinio” taisyklę. Jei tema jums nėra kritiškai svarbi, užtenka perskaityti vieną gerą straipsnį iš patikimo šaltinio. Ne būtina sekti kiekvieną detalę ir kiekvieną komentarą. Tai ypač aktualu naujienoms – dauguma istorijų per kelias dienas išsisprendžia arba paaiškėja esančios ne tokios svarbios.

Naudokite RSS skaitykles. Nors daugelis mano, kad RSS yra pasenusi technologija, ji vis dar vienas geriausių būdų kontroliuoti, ką skaitote. Užuot leidę algoritmams spręsti, galite patys pasirinkti šaltinius ir matyti viską chronologine tvarka. Feedly, Inoreader ar kiti panašūs įrankiai leidžia sukurti savo asmeninį naujienų portalą.

Socialinių tinklų valdymas ir ribų nustatymas

Socialiniai tinklai yra vienas didžiausių informacijos perkrovos kaltininkų. Kartu jie dažnai būtini darbui, bendravimui su draugais ar sekant tam tikras bendruomenes. Visiškai jų atsisakyti nerealu daugeliui žmonių, bet galima žymiai sumažinti jų neigiamą poveikį.

Pirmas žingsnis – išjungti beveik visus pranešimus. Jums tikrai nereikia žinoti realiu laiku, kad kažkas pamėgo jūsų nuotrauką ar pakomentavo įrašą. Patikrinkite kartą ar du per dieną – to pakaks. Išimtis gali būti tiesioginės žinutės iš artimų žmonių, bet net ir jas galima apriboti.

Antras žingsnis – aktyviai kuruoti savo srautą. Facebook’e, Twitter’yje ir kitose platformose galite nutildyti žmones nepasišalindami iš draugų, galite pasislėpti tam tikro tipo turinį, galite nurodyti, kad norite matyti mažiau panašių dalykų. Tai užima laiko, bet per kelias savaites galite žymiai pagerinti savo srautą.

Trečias žingsnis – apriboti laiką. Naudokite telefonų įmontuotas funkcijas ar atskiras programėles, kurios seka ir riboja jūsų laiką socialiniuose tinkluose. 30 minučių per dieną paprastai pakanka palaikyti ryšius ir būti informuotam, bet nepasinėrus į begalinį slinkimą.

Ketvirtas žingsnis – atskirti socialinį bendravimą nuo naujienų. Jei naudojate Facebook’ą ar Twitter’į kaip pagrindinį naujienų šaltinį, greičiausiai gaunate labai iškreiptą pasaulio vaizdą. Geriau turėti atskirus, patikimus naujienų šaltinius, o socialinius tinklus naudoti tam, kam jie skirti – bendravimui.

Specializacija ir informacijos prioritetai

Vienas didžiausių mitų apie informuotumą yra tas, kad turime žinoti viską apie viską. Tai neįmanoma ir net nebūtina. Protingiau yra būti labai gerai informuotam keliose srityse ir turėti bendrą supratimą apie kitas.

Pagalvokite, kokios temos jums tikrai svarbios. Galbūt tai jūsų profesinė sritis, galbūt tam tikra politikos kryptis, galbūt visuomenės sveikata ar aplinkosauga. Pasirinkite 3-5 sritis, kuriose norite būti ekspertu ar bent jau labai gerai informuotu žmogumi. Šiose srityse skaitykite plačiai, sekite kelis šaltinius, skaitykite ne tik naujienas, bet ir analizę, knygų.

Visose kitose srityse pakanka bendro supratimo. Skaitykite pagrindinius antraščių, žinokite, kas vyksta, bet nesijaudinkite, jei nesuprantate visų detalių. Tai ne ignorancija – tai protingas laiko ir dėmesio valdymas.

Ši specializacija turi dar vieną privalumą – kai gerai išmanote vieną sritį, lengviau atpažįstate kokybišką žurnalistiką ir kitose srityse. Išmokstate atpažinti požymius, kurie rodo, kad autorius tikrai išmano temą, o ne tik perpasakoja kažką, ką kažkur girdėjo.

Kai informacija tampa įrankiu, o ne našta

Grįžkime prie pagrindinio klausimo – kodėl mes apskritai norime būti informuoti? Ne tam, kad galėtume palaikyti pokalbį vakarėlyje ar laimėti ginčą internete. Informacija turėtų padėti mums priimti geresnius sprendimus, suprasti pasaulį ir veiksmingai jame dalyvauti.

Kai informacijos valdymas tampa efektyvus, keičiasi visas santykis su naujienomis ir žiniomis. Nustojate jausti nuolatinį spaudimą viską perskaityti, viską žinoti, visur suspėti. Vietoj to atsiranda aiškumas – žinote, kur ieškoti patikimos informacijos, kai jos reikia, žinote, kaip ją įvertinti, žinote, kada užtenka ir galima sustoti.

Tai nereiškia, kad tapsime abejingi pasauliui ar nusigręšime nuo svarbių įvykių. Priešingai – kai neskęstame informacijos srautuose, galime geriau suprasti, kas iš tikrųjų svarbu. Galime skirti daugiau laiko gilesniam skaitymui, apmąstymui, diskusijoms su žmonėmis, kurie mąsto kitaip.

Informacijos valdymas yra nuolatinis procesas, ne vienkartinis projektas. Algoritmai keičiasi, atsiranda nauji šaltiniai, keičiasi mūsų pačių interesai ir prioritetai. Bet pagrindiniai principai išlieka tie patys: būti sąmoningu vartotoju, ne pasyviu gavėju; vertinti kokybę, ne kiekybę; naudoti informaciją kaip įrankį, ne leisti jai valdyti mus.

Pradėkite nuo mažų žingsnių. Pasirinkite vieną ar dvi strategijas iš šio straipsnio ir išbandykite jas savaitę. Galbūt tai bus pranešimų išjungimas, galbūt RSS skaityklės įsidiegimas, galbūt tiesiog sąmoningas klausimas „ar tai tiesa?” prieš dalijantis kažkuo socialiniuose tinkluose. Maži pokyčiai kaupiasi, ir po kurio laiko pastebėsite, kad jaučiatės mažiau pavargę, mažiau sumišę ir geriau informuoti apie tai, kas tikrai svarbu.