Informacijos cunami, kuriame plaukiojame kasdien
Kiekvieną rytą atsimerkę į telefoną matome dešimtis pranešimų, šimtus naujienų antraščių, tūkstančius socialinių tinklų įrašų. Per pietų pertrauką – dar daugiau. Vakare – nesiliaujantis srautas. Jei bandytume perskaityti viską, kas mums siūloma, prireiktų ne 24, o bent 200 valandų per parą. Skaitmeninė erdvė tapo panašesnė į chaotišką turgų, kuriame visi šaukia vienu metu, nei į tvarkingą biblioteką.
Problema ta, kad mūsų smegenys evoliucijos būdu neprisitaikė prie tokio informacijos kiekio. Dar prieš dvidešimt metų žmogus per dieną susidurdavo su maždaug 500 reklamų ar informacinių pranešimų. Dabar – su daugiau nei 5000. Neįmanoma visko apdoroti, todėl smegenys pradeda „trumpinti kelią” – priima sprendimus impulsyviai, vadovaujasi emocijomis, o ne logika, tiki tuo, kas patvirtina jau turimas nuostatas.
Ir štai čia slypi didžiausias pavojus. Kai nespėjame kritiškai įvertinti informacijos, tampame lengvu grobiu manipuliacijoms, dezinformacijai, propagandai. Pradedame gyventi ne tikrovėje, o iliuzijoje, kurią mums sukuria algoritmai ir tie, kas moka juos valdyti.
Kodėl taip sunku atskirti tiesą nuo melo
Senais laikais buvo paprasta – jei informacija pasirodė rimtoje laikraštyje ar televizijoje, ją galėjai laikyti patikima. Šiandien bet kas gali sukurti profesionaliai atrodantį puslapį, parašyti „naujieną” su įspūdinga antrašte ir per kelias valandas pasiekti milijonus žmonių. Technologinė barjera beveik išnyko.
Be to, socialiniai tinklai veikia pagal paslėptus algoritmus, kurie rodo ne tai, kas tiesa, o tai, kas sukelia reakciją. Pykčio, baimės ar pasipiktinimo kurstantys įrašai plinta daug greičiau nei nuosaikus, faktais pagrįstas turinys. Tai ne atsitiktinumas – tai verslo modelis. Kuo ilgiau naršai, kuo dažniau spaudai „patinka” ar „dalintis”, tuo daugiau pinigų uždirba platformos.
Dar viena problema – patvirtinimo šališkumas. Mes natūraliai linkę ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų jau turimus įsitikinimus. Jei manau, kad pasaulis tampa pavojingesnis, ieškosiu naujienų apie nusikaltimus. Jei tikiu kokia nors sąmokslo teorija, algoritmai man rodys vis daugiau panašaus turinio, nes matys, kad tai mane „domina”. Taip susiformuoja informaciniai burbulai, kuriuose gyvename atskirti nuo kitokių nuomonių ir faktų.
Pirmieji žingsniai tvarkant informacijos srautus
Pradėkime nuo paprasčiausio – sumažinkime kiekį. Tai skamba banaliai, bet veikia. Peržiūrėkite visus prenumeruojamus šaltinius, sekamus puslapius, naujienlaiškius. Klauskite savęs: ar šis šaltinis realiai praturtina mano gyvenimą? Ar iš jo gaunu vertingos, man aktualios informacijos? Ar po jo skaitymo jaučiuosi protingesnis, ar tik labiau sunerimęs?
Ištrinkite viską, kas nesukuria vertės. Taip, net tą puslapį, kuris kartais paskelbia kažką įdomaus. „Kartais” nepakanka. Jūsų dėmesys – ribotas resursas, brangesnis už pinigus. Saugokite jį.
Antra – nustatykite konkrečius laikus naujienų skaitymui. Pavyzdžiui, 30 minučių ryte ir 30 minučių vakare. Ne daugiau. Išjunkite visus pranešimus iš naujienų programėlių. Jokių raudonų ženkliukų, jokių vibravimų. Jei įvyks kažkas tikrai svarbu, sužinosite ir be to. Pasitikėkite – per Antrąjį pasaulinį karą žmonės sužinodavo naujienas kartą per dieną iš radijo ir kaip nors išgyveno.
Trečia – diversifikuokite šaltinius. Jei skaitote tik vieną laikraštį ar žiūrite tik vieną televizijos kanalą, jūsų pasaulėžiūra neišvengiamai bus iškreipta. Skirtingi šaltiniai turi skirtingus šališkumus, skirtingas akcentus. Skaitydami kelis, geriau pamatysite visą paveikslą. Tai nereiškia, kad turite skaityti šlamštą – bet net tarp rimtų šaltinių yra skirtingų perspektyvų.
Kaip atpažinti nepatikimą informaciją
Yra keletas paprastų, bet veiksmingų būdų patikrinti, ar informacija patikima. Pirmas – pažiūrėkite į šaltinį. Kas publikuoja šią informaciją? Ar tai žinomas, pripažintas leidinys su ilga istorija? Ar puslapyje nurodyti redaktoriai, žurnalistai, kontaktai? Jei puslapis anoniminis arba apsimeta esąs kažkas, kuo nėra (pavyzdžiui, pavadinimas panašus į žinomą leidinį, bet šiek tiek pakeistas), tai jau raudonas signalas.
Antras būdas – patikrinkite datą. Labai dažnai socialiniuose tinkluose plinta senos naujienos, kurios pateikiamos kaip šviežios. Ypač tai aktualu su nuotraukomis ir vaizdo įrašais – vienas įvykis gali būti pristatomas kaip kitas, keliolikos metų senumo medžiaga – kaip vakarykštė.
Trečias – ieškokite pirminių šaltinių. Jei straipsnyje rašoma „mokslininkai nustatė”, „tyrimai rodo”, „ekspertai teigia” – kas tie mokslininkai? Koks tyrimas? Kokie ekspertai? Rimti šaltiniai visada nurodo konkrečius vardus, institucijas, tyrimo pavadinimus. Jei to nėra, greičiausiai informacija ištraukta iš konteksto arba tiesiog išgalvota.
Ketvirtas – būkite atsargūs su emocingomis antraštėmis. „ŠOKAS!”, „Niekas netiki, kas nutiko!”, „Jie slepia tiesą!” – tokios antraštės skirtos ne informuoti, o manipuliuoti. Jos veikia jūsų emocijas, verčia spausti, dalintis neįsigilinant. Patikimi šaltiniai nenaudoja tokių triukų.
Penktas – naudokite faktų tikrinimo svetaines. Lietuvoje veikia „Delfi” faktų tikrinimo skyrius, tarptautiniu mastu – „Snopes”, „FactCheck.org”, „Full Fact” ir kiti. Prieš dalindamiesi kažkuo įspūdingu, užtrukite minutę ir patikrinkite, ar tai jau nebuvo paneigta.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Facebook, Instagram, Twitter, TikTok – visos šios platformos sukurtos ne tam, kad jus informuotų, o tam, kad jus sulaikytų kuo ilgiau. Kiekvienas elementas – nuo „patinka” mygtuko iki begalinio slinkimo – kruopščiai suprojektuotas maksimaliam priklausomumui sukurti.
Algoritmai rodo jums turinį, kuris sukelia stipriausią emocinę reakciją. Tai dažnai būna pykčio, baimės ar pasipiktinimo kurstantis turinys. Kodėl? Nes tokios emocijos verčia mus reaguoti, komentuoti, dalintis. O kuo daugiau sąveikos, tuo daugiau duomenų apie mus renka platforma, tuo tiksliau gali mus „nutaikyti” reklamai.
Praktiškas patarimas – niekada neskaitykite naujienų socialiniuose tinkluose. Tai skamba radikaliai, bet pagalvokite: socialiniuose tinkluose matote ne pilnus straipsnius, o antraštes ir trumpus fragmentus, dažnai ištrauktus iš konteksto. Matote ne tai, kas svarbu, o tai, ką algoritmas nusprendė jums parodyti. Matote ne įvairius požiūrius, o turinį, kuris patvirtina jūsų nuostatas.
Jei norite būti informuoti, eikite tiesiai į patikimų naujienų šaltinių svetaines. Skaitykite pilnus straipsnius, ne tik antraštes. Ieškokite konteksto, skirtingų nuomonių, analizės. Taip, tai užtrunka ilgiau. Bet informacija nėra greito maisto – kokybė svarbesnė už kiekį.
Dar vienas svarbus dalykas – suvokite, kad socialiniuose tinkluose matote ne tikrovę, o jos iškreiptą versiją. Žmonės dalijasi savo gyvenimo geriausiais momentais, ne kasdieniškumu. Naujienos pabrėžia ekstremalias situacijas, ne normalumą. Jei visą informaciją gausite iš socialinių tinklų, jūsų pasaulėžiūra bus fundamentaliai iškraipyta.
Kritinio mąstymo įgūdžiai kasdienybėje
Kritinis mąstymas – ne įgimtas talentas, o įgūdis, kurį galima išlavinti. Pradėkite nuo paprasčiausio klausimo: „Iš kur aš tai žinau?” Kai kas nors jums sako faktą arba skaitote teiginį, sustokite ir pagalvokite – kokiu pagrindu tai teigiama? Ar tai asmeninė patirtis? Moksliniai tyrimai? Kažkieno nuomonė? Gandas?
Antras svarbus klausimas: „Kas naudojasi tuo, kad aš tuo tikiu?” Kiekvienas informacijos šaltinis turi savo interesus. Žiniasklaidos kompanijos nori, kad skaitytumėte jų turinį. Politikai nori jūsų balsų. Įmonės nori jūsų pinigų. Tai nereiškia, kad jie meluoja, bet reiškia, kad jie pristato informaciją tam tikru kampu. Suprasdami šiuos interesus, geriau įvertinsite informacijos patikimumą.
Trečias klausimas: „Ar yra alternatyvių paaiškinimų?” Dažnai matome koreliaciją ir manome, kad tai priežastis. Pavyzdžiui, statistika rodo, kad šalyse, kur daugiau žmonių valgo šokoladą, daugiau Nobelio premijos laureatų. Ar tai reiškia, kad šokoladas padaro protingesniais? Akivaizdu, kad ne – tiesiog turtingesnėse šalyse žmonės ir daugiau šokolado valgo, ir geresnį išsilavinimą gauna.
Mokykitės atpažinti loginius klaidingus samprotavimus. „Ad hominem” – kai puolama asmuo, o ne jo argumentai. „Klaidinga dilema” – kai pateikiamos tik dvi galimybės, nors yra daugiau. „Apeliacijos į autoritetą” – kai kažkas teigiama tiesa vien todėl, kad tai pasakė žinomas žmogus. Šie triukai naudojami nuolat, ir juos atpažinus, tampa daug sunkiau jus apgauti.
Informacinio detokso praktika
Kartais geriausias būdas susitvarkyti su informacijos srautais – laikinai juos visiškai atjungti. Informacinis detoksas nereiškia, kad tampate ignorantu. Priešingai – tai reiškia, kad atgaunate kontrolę.
Pabandykite savaitgalį be naujienų. Išjunkite visas programėles, neskaitykite laikraščių, nežiūrėkite televizijos. Pirmas dienas gali būti nejauku – pajusite tarsi kažko trūksta. Bet po to ateina nuostabus ramybės jausmas. Suprasite, kad pasaulis nesugriuvo be jūsų dėmesio. Sužinosite, kas tikrai svarbu – nes apie tai žmonės vis tiek kalbės.
Reguliarus informacinis detoksas padeda atstatyti perspektyvą. Grįžę prie naujienų, matote jas kitomis akimis. Tai, kas anksčiau atrodė neįtikėtinai svarbu, dabar atrodo kaip triukšmas. Pradedame geriau atskirti signalą nuo triukšmo.
Dar vienas būdas – „lėtas naujienas” judėjimas. Užuot sekę kiekvieną įvykį realiu laiku, skaitykite savaitinius ar mėnesinius apžvelgimus. Tokiuose straipsniuose jau yra kontekstas, analizė, perspektyva. Išfiltruota tai, kas pasirodė nesvarbu. Tai kaip skirtumas tarp greito maisto ir gerame restorane paruošto patiekalo.
Kai informacija tampa įrankiu, o ne našta
Galiausiai viskas grįžta prie paprasto klausimo: kam jums reikia visos tos informacijos? Jei ji nepadeda priimti geresnių sprendimų, negrina jūsų gyvenimo, nesukuria vertės – kam ji reikalinga?
Informacija turėtų būti įrankis, padedantis geriau suprasti pasaulį ir save jame. Ne šaltinis nuolatinio streso, nerimo, bejėgiškumo. Ne būdas užpildyti laiką ar bėgti nuo minčių. Ne socialinio statuso ženklas („aš viską žinau pirmas”).
Praktiškai tai reiškia labai selektyvų požiūrį. Užuot bandę sekti viską, pasirinkite keletą sričių, kurios jums tikrai svarbios – profesinė sritis, pomėgiai, vietos bendruomenė. Apie jas informuokitės giliai, iš įvairių šaltinių, kritiškai. Apie visa kita – tik pagrindiniai dalykai, plačios apžvalgos.
Sukurkite savo informacijos valdymo sistemą. Gali tai būti paprasta kaip užrašų knygelė, kurioje užsirašote įdomius dalykus, arba sudėtinga kaip skaitmeninė žinių bazė su žymomis ir nuorodomis. Svarbu ne įrankiai, o principas: informacija, kurią gaunate, turi būti apdorota, integruota į jūsų supratimą, ne tiesiog praeiti pro akis.
Ir galiausiai – mokykite kitus. Ypač vaikus ir vyresnius žmones, kurie mažiau susipažinę su skaitmenine erdve. Dalinkitės patikimais šaltiniais, aiškinkite, kaip atpažinti dezinformaciją, rodykite pavyzdį. Informacinis raštingumas turėtų būti toks pat svarbus kaip skaitymas ir rašymas, nes šiuolaikiniame pasaulyje tai iš esmės tas pats.
Gyvename informacijos amžiuje, bet tai nereiškia, kad turime skęsti informacijoje. Su tinkamais įrankiais, įgūdžiais ir požiūriu galime paversti chaotišką srautą į valdomą upę, kuri teka ten, kur mums reikia. Tai reikalauja pastangų, sąmoningumo, nuolatinio budrumo. Bet alternatyva – plaukti pasroviui nežinia kur – daug blogesnė. Jūsų dėmesys, jūsų laikas, jūsų supratimas apie tikrovę – per vertingi dalykai, kad juos palikti atsitiktinumui ar algoritmams. Imkitės kontrolės. Dabar.