Informacijos tsunami – kaip neuždusti?
Kas rytą atsibundu ir pirmas dalykas – telefonas rankoje. Pranešimai, naujienos, el. laiškai, socialiniai tinklai… Galva svaigsta! Ir žinau, kad ne vienas taip gyvenu. Šiandien informacijos srautai tiesiog užlieja mus kaip cunamis. Vien per vieną minutę pasaulyje išsiunčiama daugiau nei 200 milijonų el. laiškų, YouTube’e įkeliama 500 valandų video medžiagos, o Twitter’yje pasirodo beveik pusė milijono tvitų. Kaip čia nepasimiršti?
Didžiausia problema ta, kad ne visa ši informacija yra vienodai vertinga. Dar blogiau – dalis jos tiesiog klaidinanti, melaginga ar tyčia sukurta manipuliuoti mūsų nuomone. Ir štai čia prasideda tikras iššūkis: kaip atskirti grūdus nuo pelų? Kaip surasti tai, kas tikrai svarbu, ir nepraleisti laiko su niekais?
Per pastaruosius kelerius metus šis klausimas tapo ypač aktualus. Pandemija, karai, politiniai įvykiai – visko buvo. Ir kartu su tikromis naujienomis atsirado neįtikėtinas kiekis dezinformacijos. Žmonės pradėjo abejoti viskuo, nebežino, kam tikėti. Todėl mokėjimas efektyviai valdyti informacijos srautus ir atpažinti patikimas naujienas tapo ne prabanga, o būtinybe.
Susikurkite savo informacinę ekosistemą
Pirmiausia turite suprasti vieną paprastą tiesą: negalite sekti visko. Tiesiog fiziškai neįmanoma. Ir tai visiškai normalu! Vietoj to, kad bandytumėte aprėpti neaprėpiamą, geriau sukurkite sau aiškią sistemą – kokią informaciją norite gauti ir iš kokių šaltinių.
Pradėkite nuo savo prioritetų. Kas jums tikrai svarbu? Galbūt tai profesinė sritis, kurioje dirbate? Ar tam tikros pomėgių temos? O gal vietos naujienos, susijusios su jūsų miestu? Užsirašykite 3-5 pagrindines sritis, kuriose norite būti informuoti. Ne dvidešimt, ne dešimt – būtent kelias. Tai jūsų informacinio gyvenimo stuburas.
Dabar prie kiekvienos srities priskirsite 2-3 patikimus šaltinius. Ir štai čia svarbu nesivadovauti tik tuo, kas populiaru ar kas pirmiausia iššoka paieškoje. Skirkite laiko ištirti, kokie portalai, tinklaraščiai ar ekspertai jūsų pasirinktose srityse yra tikrai vertingi. Paskaitykite apie juos, pasižiūrėkite, kaip jie dirba, ar nurodo šaltinius, ar pripažįsta klaidas, kai jas padaro.
Aš pats, pavyzdžiui, technologijų srityje skaitau kelis konkrečius tinklaraščius ir prenumeruoju kelių ekspertų naujienlaiškius. Ne dešimtis – būtent kelis. Ir žinote ką? Jaučiuosi puikiai informuotas, bet nesijauču užgrioztas. Tai veikia!
RSS – senų laikų technologija, kuri vis dar rūpinasi
Dabar papasakosiu apie vieną įrankį, kuris daugeliui atrodo atgyvenęs, bet man asmeniškai išgelbėjo gyvenimą. Tai RSS srautai. Taip, aš žinau – skamba kaip kažkas iš 2005-ųjų. Bet pasiklausykite.
RSS leidžia jums susikurti savo asmeninį naujienų kanalą, kuriame matote tik tai, ką patys pasirinkote sekti. Jokių algoritmų, kurie sprendžia už jus, ką turėtumėte matyti. Jokių reklamų, kurios maskuojasi kaip turinys. Jokių „rekomenduojamų” straipsnių, kurie veda į bedugnę.
Naudojant RSS skaitytuvą (aš naudoju Feedly, bet yra ir kitų puikių variantų kaip Inoreader ar The Old Reader), galite pridėti visus savo mėgstamus šaltinius vienoje vietoje. Ryte atsidaro programėlę – ir štai jie, visi naujausi straipsniai iš jūsų pasirinktų portalų. Perskaitėte – puiku. Neperskaitėte – irgi nieko baisaus, niekas nedings.
Štai kaip pradėti: suraskite savo mėgstamą naujienų portalą ir ieškokite RSS ikonos (paprastai tai oranžinis kvadratėlis su bangomis) arba tiesiog pridėkite „/feed” ar „/rss” prie svetainės adreso. Nukopijuokite tą nuorodą į savo RSS skaitytuvą. Ir viskas! Dabar visi nauji straipsniai iš tos svetainės automatiškai atsiras jūsų sraute.
Socialiniai tinklai – draugas ar priešas?
Socialiniai tinklai yra keista vieta. Iš vienos pusės, tai nuostabus būdas sužinoti naujienas greitai, sekti įdomius žmones, dalyvauti diskusijose. Iš kitos pusės – tai tikra informacinio triukšmo ir dezinformacijos pelkė.
Didžiausia problema su socialiniais tinklais yra ta, kad jie naudoja algoritmus, kurie rodo jums ne tai, kas svarbiausia, o tai, kas greičiausiai privers jus kliktelėti, reaguoti, dalintis. Ir dažnai tai būna provokuojantis, emocionalus, kartais net netikras turinys. Algoritmai tiesiog nežino skirtumo – jiems svarbu tik jūsų įsitraukimas.
Bet tai nereiškia, kad turite visiškai atsisakyti socialinių tinklų. Tiesiog reikia juos naudoti protingai. Štai keletas patarimų, kurie man padeda:
Kuruokite savo srautą kaip muziejaus kuratorius. Nebijokite atsisakyti sekti žmonių ar puslapių, kurie teikia mažai vertės. Net jei tai jūsų draugas iš mokyklos, kuris dalijasi tik sąmokslo teorijomis – galite nutildyti arba nebematyti jo įrašų. Jūsų laikas ir dėmesys yra vertingi.
Sukurkite sąrašus. Twitter’yje ir Facebook’e galite kurti sąrašus žmonių ar puslapių, kuriuos tikrai norite sekti. Tada galite žiūrėti tik tą sąrašą, o ne bendrą srautą. Tai neįtikėtinai sumažina triukšmą.
Nustatykite laiko limitus. Naudokite telefono funkcijas, kurios riboja laiką, praleistą programėlėse. Aš sau nustatęs 30 minučių per dieną Twitter’iui ir 20 minučių Facebook’ui. Kai laikas baigiasi – programėlė užsidaro. Iš pradžių buvo sunku, bet dabar jaučiuosi laisvas.
Patikimumo tikrinimo ABC
Gerai, dabar prie pačios esmės – kaip suprasti, ar naujiena, kurią skaitote, yra patikima? Yra keletas paprastų, bet veiksmingų būdų tai patikrinti.
Šaltinio reputacija. Kas skelbia šią informaciją? Ar tai žinomas, pripažintas žiniasklaidos kanalas? Ar jie turi redakcinę politiką? Ar anksčiau yra buvę skandalų dėl melagingų naujienų? Paieškokite informacijos apie patį šaltinį. Jei tai svetainė, kurią matote pirmą kartą gyvenime ir ji atrodo kaip padaryta per savaitgalį – būkite atsargūs.
Autoriaus kredencialai. Kas parašė straipsnį? Ar nurodytas autorius? Ar galite rasti informacijos apie jį? Ar jis ekspertas toje srityje, apie kurią rašo? Patikimi šaltiniai visada nurodo autorių ir dažnai prideda trumpą jo biografiją.
Šaltinių nurodymas. Ar straipsnyje nurodoma, iš kur gauta informacija? Ar yra nuorodos į pirminius šaltinius? Ar cituojami konkretūs žmonės su vardais ir pavardėmis? Jei straipsnis pilnas teiginių be jokių nuorodų ar šaltinių – tai raudonas signalas.
Data ir aktualumas. Kada tai buvo paskelbta? Kartais senos naujienos cirkuliuoja socialiniuose tinkluose kaip naujos. Visada patikrinkite datą. Ir pagalvokite – ar ši informacija vis dar aktuali?
Kryžminis tikrinimas. Ar apie šį įvykį praneša ir kiti patikimi šaltiniai? Jei tai tikrai svarbi naujiena, greičiausiai ją paskelbė ne vienas portalas. Paieškokite Google – ką dar rasite? Jei tik vienas šaltinis skelbia sensacingą naujieną – būkite skeptiški.
Emocinis tonas. Ar straipsnis parašytas neutraliai, ar jis bando jus supykdyti, išgąsdinti ar sukelti kitų stiprių emocijų? Patikimos naujienos paprastai pateikiamos santūriai, net jei kalba apie rimtus dalykus. Jei antraštė rėkia didžiosiomis raidėmis ir naudoja daug šauktuką – greičiausiai tai clickbait arba propaganda.
Įrankiai, kurie palengvina gyvenimą
Laimei, nereikia visko daryti rankomis. Yra puikių įrankių, kurie padeda valdyti informacijos srautus ir tikrinti faktus.
NewsGuard – tai naršyklės plėtinys, kuris vertina naujienų svetainių patikimumą. Kai lankotės kokioje nors naujienų svetainėje, matote žalią, geltoną ar raudoną ženkliuką, nurodantį, ar šaltinis laikosi žurnalistikos standartų. Labai patogu!
Ground News – ši platforma rodo, kaip skirtingi šaltiniai praneša apie tuos pačius įvykius. Galite pamatyti, kaip kairiosios, dešiniosios ir centristinės žiniasklaidos priemonės skirtingai pateikia tas pačias naujienas. Tai padeda suprasti visą paveikslą ir išvengti informacinio burbulo.
Pocket – nuostabi programėlė straipsniams išsaugoti vėlesniam skaitymui. Radote įdomų straipsnį, bet dabar neturite laiko? Išsaugokite į Pocket. Vėliau galėsite skaityti be interneto, be reklamų, patogiu formatu. Aš naudoju kasdien.
Fact-checking svetainės – Lietuvoje veikia „Melo detektorius”, tarptautiniu mastu – Snopes, FactCheck.org, PolitiFact. Kai abejojate kokia nors informacija, tiesiog įveskite ją į šias svetaines. Dažnai rasite, kad tai jau buvo patikrinta ir paneigta.
Informacinis higienizmas – kasdienės praktikos
Kaip ir su fizine sveikata, su informacine sveikata reikia rūpintis kasdien. Štai keletas įpročių, kurie man padeda išlikti sveikam informacinėje erdvėje:
Rytinė rutina be telefono. Bent pirmąją pusvalandį po pabudimo nestebiu telefono. Vietoj to – pusryčiai, kava, galbūt knyga. Tai leidžia dieną pradėti ramiai, o ne su galva, pilna naujienų ir streso.
Nustatyti laikai naujienoms. Vietoj to, kad tikrinčiau naujienas nuolat visą dieną, turiu du nustatytus laikus – ryte ir vakare. Po 20-30 minučių. Ir viskas. Jei tuo metu įvyko kažkas tikrai svarbaus – tikrai sužinosiu.
Savaitgaliai be naujienų. Kartą per mėnesį darau pilną informacinį detoksą – visą savaitgalį neskaitau naujienų. Iš pradžių buvo sunku (o kas jei praleisiu kažką svarbaus?!), bet paskui supratau – beveik niekada nieko svarbaus nepraleisdavau. O net jei ir praleisdavau – pirmadienį viską pasivydavau.
Diskusijos su skirtingų pažiūrų žmonėmis. Stengiuosi bendrauti su žmonėmis, kurie mąsto kitaip nei aš. Tai padeda išvengti informacinio burbulo ir suprasti skirtingas perspektyvas. Bet svarbu – diskutuoti konstruktyviai, ne ginčytis.
Kritinis mąstymas kaip įprotis. Prieš dalindamasis bet kokia informacija socialiniuose tinkluose, sustoju ir pagalvoju: ar aš tikras, kad tai tiesa? Ar patikrinau? Ar tai tikrai verta dalintis? Šis paprastas sustojimas išgelbėjo mane nuo daugelio gėdingų situacijų.
Kai informacija tampa per daug – kaip atpažinti ir ką daryti
Kartais, net ir su visomis sistemomis ir įrankiais, informacija vis tiek gali tapti per daug. Kaip suprasti, kad jau peržengėte ribą?
Jei jaučiatės nuolat įtempę dėl naujienų, jei negalite nustoti tikrinti telefono, jei kiekviena nauja naujiena kelia nerimą ar pyktį, jei pradėjote blogai miegoti dėl to, ką perskaitėte – tai aiškūs signalai, kad reikia stabtelėti.
Informacinis perkrovimas (angl. information overload) yra reali problema. Tai gali sukelti stresą, nerimą, net depresiją. Ir žinokite ką? Tai visiškai normalu šiuolaikiniame pasaulyje. Jūs ne silpnas, jei jaučiatės taip. Tiesiog jūsų smegenys nebuvo sukurtos apdoroti tokį informacijos kiekį.
Ką daryti? Pirmiausia – pripažinti problemą. Tada – drastiškai sumažinti informacijos vartojimą. Ištrinkite naujienas teikiančias programėles iš telefono. Atsisakykite prenumeratų. Padarykite pertrauką. Net jei tai trunka tik savaitę – jau padės.
Ir svarbiausia – nesikaltinkite. Mes visi kovojame su tuo pačiu. Tai ne jūsų asmeninė nesėkmė, tai sisteminė problema, su kuria susiduria visa visuomenė.
Gyvenimas su informacija, ne dėl informacijos
Štai prie ko aš priėjau po daugelio metų eksperimentų ir klaidų: informacija turėtų tarnauti jūsų gyvenimui, o ne atvirkščiai. Jūs neturite būti informuotas apie viską. Tai neįmanoma ir nebūtina.
Vietoj to, sukurkite sistemą, kuri veikia jums. Galbūt tai bus RSS srautai su keliais patikimais šaltiniais. Galbūt savaitinis naujienlaiškis, kuris apibendrins svarbiausias naujienas. Galbūt pasikalbėjimas su draugu, kuris seka naujienas ir gali papasakoti, kas vyksta. Nėra vieno teisingo būdo – yra jūsų būdas.
Ir atminkite – praleisti naujieną nėra tragedija. Net jei visi aplink kalbės apie kažkokį įvykį, o jūs nežinosite – nieko baisaus. Galėsite paklausti, sužinoti, susidaryti nuomonę. Arba galite nuspręsti, kad tai jums neaktualu ir tiesiog gyventi toliau. Ir tai visiškai gerai.
Mes gyvename neįtikėtinais laikais, kai informacija yra prieinama kaip niekada anksčiau. Tai didžiulė privilegija, bet ir didžiulis iššūkis. Mokėjimas valdyti šią informaciją, atskirti svarbų nuo nereikšmingo, tiesą nuo melo – tai XXI amžiaus raštingumas. Ir kaip bet kokį įgūdį, jį galima išmokti ir tobulinti.
Pradėkite mažais žingsniais. Pasirinkite vieną ar du patarimus iš šio straipsnio ir išbandykite. Galbūt sukurkite RSS srautą su trimis savo mėgstamais šaltiniais. Arba įdiekite NewsGuard plėtinį. Arba tiesiog nuspręskite nebežiūrėti naujienų pirmąją valandą po pabudimo. Bet kas – tik pradėkite.
Ir žinokite, kad jūs ne vienas. Mes visi čia kartu, bandydami susigaudyti šiame informacijos vandenyne. Kartais pasiseka, kartais ne. Bet kol stengiamės, kol lieka kritiškai mąstantys ir sąmoningi – viskas bus gerai. Informacija yra įrankis, ne šeimininkas. Ir laikas priminti jai, kas čia kas!