Informacijos cunami, kuriame plaukiojame kasdien
Kiekvieną rytą atsimerkę patiriame tą patį: telefonas spragsi nuo pranešimų, el. pašto dėžutė perpildyta, socialiniai tinklai šaukia dėmesio, o naujienų portalai bombarduoja antraštėmis. Jei kartais jaučiatės, lyg bandytumėte gerti vandenį iš gaisrinio žarnos – sveikinu, esate normalus šiuolaikinis žmogus.
Problema ta, kad mūsų smegenys evoliucionavo lėčiau nei technologijos. Prieš dešimt tūkstančių metų mūsų protėviams užtekdavo stebėti keliolika žmonių gentyje ir žinoti, ar šiandien saulėta, ar lis. Dabar per vieną dieną susidūriame su didesniu informacijos kiekiu, nei viduramžių žmogus per visą gyvenimą. Ir ne, tai nėra perdėjimas.
Bet štai kas įdomu – problema nėra informacijos perteklius. Problema yra tai, kad niekas mūsų nemokė, kaip su tuo tvarkytis. Mokykloje išmokome algebros, kurią dauguma niekada nebenaudojame, bet niekas nepaaiškino, kaip atskirti kokybišką informaciją nuo šiukšlių. Laikas tai pakeisti.
Kodėl jūsų dėmesys yra vertingesnis nei auksas
Supraskit vieną dalyką: kiekviena platforma, kiekvienas portalas, kiekviena aplikacija kovoja už jūsų dėmesį. Ne todėl, kad jiems rūpi jūsų gerovė, o todėl, kad jūsų dėmesys tiesiogiai konvertuojamas į pinigus. Kuo ilgiau scrollinate, kuo dažniau klikinate, tuo daugiau jie uždirba.
Todėl algoritmai specialiai sukurti taip, kad jūs negalėtumėte atitrūkti. Jie rodo jums turinį, kuris sukelia emocijas – dažniausiai pyktį, baimę ar pasipiktinimą. Nes ramūs, patenkinti žmonės neuždirba pinigų technologijų gigantams. Suirzę, susirūpinę, nuolat patikrinėjantys – štai idealūs vartotojai.
Kai suprasite šią ekonomiką, pradėsite žiūrėti į informacijos srautus visai kitomis akimis. Ne kaip į neutralų informacijos šaltinį, o kaip į kruopščiai sukurtą sistemą, kuri nori jus įtraukti ir neleidžia ištrūkti.
Trys filtrai, kurie pakeis jūsų santykį su informacija
Gerai, užteks bauginimo. Pereikime prie praktinių dalykų. Norint efektyviai valdyti informacijos srautus, reikia sukurti savo asmeninę filtravimo sistemą. Štai trys filtrai, kurie man veikia puikiai ir gali veikti jums.
Pirmasis filtras: Šaltinio patikimumas
Prieš skaitydami bet kokį straipsnį ar naujieną, sustokite ir paklauskite savęs: kas tai parašė ir kodėl? Ar tai žurnalistas su vardu ir pavarde, ar anoniminis „redaktorius”? Ar šis portalas turi aiškius redakcinius standartus? Ar jie nurodo šaltinius?
Patikimi šaltiniai visada turi autorių, aiškiai nurodo faktų šaltinius ir neslėpė, kas jie tokie. Jei matote straipsnį su antrašte „ŠOKAS: paaiškėjo tiesa apie…”, o po juo nėra autoriaus vardo – bėkite. Greičiau nei nuo gaisro.
Antrasis filtras: Emocinis krūvis
Jei antraštė ar turinys sukelia stiprią emocinę reakciją – įtarumas turėtų išsijungti raudoną lemputę. Ne todėl, kad visa emocinga informacija yra klaidinga, bet todėl, kad manipuliatoriai puikiai žino: emocijos išjungia kritinį mąstymą.
Kai jaučiate, kad kažkas jus provokuoja, pykdo ar gąsdina – padarykite pauzę. Giliai įkvėpkite. Ir tik tada spręskite, ar tikrai norite tą informaciją įsileisti į savo galvą.
Trečiasis filtras: Praktinė vertė
Štai brutalus, bet efektyvus klausimas: ar ši informacija padės man gyventi geriau, priimti geresnius sprendimus ar tapti geresniu žmogum? Jei ne – kam ji man?
Dažnai vartome informaciją kaip greitą maistą – todėl, kad ji prieinama, ne todėl, kad mums jos reikia. Bet taip kaip nesigrūdate į burną viskas, kas gulė vitrinoje, taip neturėtumėte grūstis į galvą visos informacijos, kuri atsiranda ekrane.
Kaip sukurti savo asmeninę informacijos dietą
Girdėjote apie maisto dietą, bet ar girdėjote apie informacijos dietą? Tai tas pats principas: sąmoningai renkamės, ką „valgome”, ir atsisakome to, kas mums kenkia.
Pradėkite nuo audito. Vieną savaitę užsirašinėkite, kur praleidžiate laiką internete. Kokie portalai? Kokios aplikacijos? Kiek laiko? Rezultatai gali jus šokiruoti. Dauguma žmonių sako, kad „truputį pasinaršo”, o realybėje praleidžia 3-4 valandas per dieną.
Tada paklauskite savęs: ar šis laikas prideda vertės mano gyvenimui? Ar jaučiuosi geriau po to, kai praleidžiu 40 minučių scrollindamas Facebook’ą? Paprastai atsakymas būna „ne”.
Praktiniai žingsniai informacijos dietai:
Pirmiausia, ištrinkite visus naujienų aplikacijų pranešimus. Taip, visus. Jums nereikia žinoti, kas įvyko pasaulyje tą pačią sekundę. Jei kas nors tikrai svarbu, sužinosite. Pasitikėkite manimi šiuo klausimu.
Antra, sukurkite „informacijos laiką”. Vietoj to, kad nuolat tikrintumėte naujienas, skirkite tam konkretų laiką – pavyzdžiui, 20 minučių ryte ir 20 minučių vakare. Už šių langų – jokių naujienų.
Trečia, atsisakykite socialinių tinklų kaip naujienų šaltinio. Socialiniai tinklai nėra sukurti informuoti – jie sukurti įtraukti. Algoritmai rodo jums ne tai, kas svarbu, o tai, kas labiausiai tikėtina, kad jus užkabins.
Ketvirta, investuokite į kokybę, ne kiekybę. Geriau prenumeruokite vieną ar du kokybiškus leidinius ir skaitykite juos atidžiai, nei šokinėkite tarp dešimčių nemokamų portalų, kurie gyvena iš clickbait’o.
Kaip atpažinti dezinformaciją ir fake news
Gerai, dabar pereikime prie tikrai svarbaus dalyko. Gyvename laikais, kai bet kas gali publikuoti bet ką, ir tai atrodys taip pat profesionaliai kaip tikros naujienos. Kaip atskirti grūdus nuo pelų?
Pirmiausia, patikrinkite datą. Dažnai seni straipsniai cirkuliuoja iš naujo, tarsi tai būtų šviežios naujienos. Ypač tai populiaru socialiniuose tinkluose, kur žmonės dalijasi nepatikrinę, kada tai buvo parašyta.
Antra, ieškokite to paties įvykio aprašymo kituose šaltiniuose. Jei apie kažkokį „šokiruojantį” įvykį rašo tik vienas portalas – greičiausiai tai šlamštas. Tikros naujienos atsiranda keliuose šaltiniuose.
Trečia, žiūrėkite į URL adresą. Dezinformacijos skleidėjai dažnai kuria svetaines, kurios atrodo panašiai į tikrus naujienų portalus. Pavyzdžiui, vietoj „delfi.lt” gali būti „delfi-naujienos.lt” ar panašiai. Smulkmena, bet svarbi.
Ketvirta, būkite ypač atsargūs su vaizdo ir foto medžiaga. Šiuolaikinės technologijos leidžia sukurti neįtikėtinai įtikinamą netikrą turinį. Jei kažkas atrodo per daug gerai (ar per daug blogai), kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra.
Konkretus patarimas: kai abejojate, naudokite reverse image search. Įkelkite nuotrauką į Google Images ir pažiūrėkite, ar ji nebuvo naudota kitame kontekste. Dažnai „šokiruojančios” nuotraukos pasirodo esančios iš visai kitų įvykių ar net iš filmų.
Socialiniai tinklai: draugas ar priešas?
Socialiniai tinklai yra keista vieta. Iš vienos pusės, jie leidžia palaikyti ryšius, dalintis idėjomis, mokytis naujų dalykų. Iš kitos pusės, jie yra didžiausias dezinformacijos, manipuliacijų ir laiko eikvojimo šaltinis.
Problema ta, kad socialiniai tinklai veikia pagal engagement principą. Algoritmas rodo jums turinį, kuris sukelia reakciją – bet kokią reakciją. Ir žinokite ką? Pykčio ir pasipiktinimo turinys sukelia daug daugiau reakcijų nei ramus, subalansuotas turinys.
Todėl jūsų feed’as natūraliai tampa vis labiau poliarizuotas, vis labiau ekstremalus. Jūs matote vis daugiau to, kas jus erzina, ir vis mažiau to, kas jus ramina. Ne todėl, kad pasaulis toks – todėl, kad algoritmas taip suprogramuotas.
Ką su tuo daryti? Pirmiausia, sąmoningai kuruokite savo feed’ą. Atsisakykite sekti puslapius ir žmones, kurie nuolat jus erzina ar provokuoja. Taip, net jei jie „priešingos pusės” ir jums svarbu žinoti, „ką jie ten kalba”. Jūsų psichinė sveikata svarbesnė.
Antra, ribokite laiką. Nustatykite aplikacijose laiko limitus. Dauguma išmaniųjų telefonų dabar turi tokią funkciją. 30 minučių per dieną socialiniams tinklams – daugiau nei pakanka.
Trečia, niekada, NIEKADA negaukite naujienų tik iš socialinių tinklų. Jei matote įdomią naujieną – eikite į originalų šaltinį. Skaitykite visą straipsnį, ne tik antraštę. Patikrinkite, ar tai, ką žmonės rašo komentaruose, atitinka tai, kas parašyta straipsnyje. Dažnai neatitinka.
Įrankiai ir technologijos, kurie palengvins gyvenimą
Gerai, pakalbėkime apie konkrečius įrankius, kurie gali padėti valdyti informacijos srautus. Nes teorija teorija, bet praktika – tai kas iš tikrųjų veikia.
RSS skaitytuvai – tai sena, bet aukso vertės technologija. Vietoj to, kad lankytumėtės dešimtyse svetainių, galite visas naujienas gauti vienoje vietoje. Feedly, Inoreader ar The Old Reader – visi puikūs pasirinkimai. Prenumeruojate tik tuos šaltinius, kurie jums tikrai svarbūs, ir gaunate viską vienoje vietoje be jokių algoritmų.
Pocket ar Instapaper – aplikacijos, leidžiančios išsaugoti straipsnius vėlesniam skaitymui. Radote įdomų straipsnį, bet dabar neturite laiko? Išsaugokite ir perskaitykite vakare, kai turėsite ramią akimirką. Tai padeda atskirti informacijos vartojimą nuo informacijos apdorojimo.
News blockers – naršyklės plėtiniai, kurie blokuoja naujienų feed’us socialiniuose tinkluose. Galite naudotis Facebook ar Twitter bendravimui, bet nematote begalinio naujienos srauto. Skamba radikaliai, bet kai kuriems žmonėms tai tikras gelbėjimas.
Newsletter’iai – geri, kuruoti newsletter’iai gali būti puikus būdas gauti kokybišką informaciją. Vietoj chaotiško naršymo, gaunate atrinktas, apgalvotas įžvalgas tiesiai į pašto dėžutę. Tik būkite atidūs – lengva užsiprenumeruoti per daug ir vėl atsidurti informacijos pertekliuje.
Praktinis patarimas: kartą per ketvirtį padarykite „informacijos pavasario valymą”. Peržiūrėkite visas prenumeratas, sekamus puslapius, įdiegtas aplikacijas. Kas neprideda vertės – šalin be gailesčio.
Kai informacijos srautai tampa asmenine strategija
Žinote, kas įdomiausia? Kai pradedi sąmoningai valdyti informacijos srautus, keičiasi ne tik tai, ką žinai, bet ir kaip mąstai. Staiga atsiranda vietos galvoje. Mintys tampa aiškesnės. Sprendimai – geresniai.
Tai nėra atsitiktinumas. Mūsų smegenys reikalauja laiko informacijai apdoroti, sujungti, suprasti. Kai nuolat bombarduojame jas nauja informacija, jos dirba paviršutiniškai – viską registruoja, bet nieko giliai neapdoroja. Tai kaip bandyti užpildyti vandens stiklą iš gaisrinio žarnos – dauguma vandens išsilieja šalin.
Kai sumažinate informacijos srautą, leidžiate smegenims dirbti taip, kaip jos evoliucionavo dirbti. Gaunate mažiau informacijos, bet ją geriau apdorojate. Skaitote mažiau straipsnių, bet juos geriau suprantate. Sekate mažiau naujienų, bet turite geresnį vaizdą, kas iš tikrųjų vyksta.
Ir štai kas nuostabu – pradedi pastebėti modelius. Kai nesiskandini kasdienėse smulkmenose, pradedi matyti didesnius reiškinius. Supranti ne tik „kas įvyko”, bet ir „kodėl įvyko” ir „kas gali įvykti toliau”. Tai jau ne informacijos vartojimas – tai išmintis.
Taigi informacijos valdymas nėra apie tai, kaip daugiau sužinoti. Tai apie tai, kaip sužinoti tai, kas iš tikrųjų svarbu, ir turėti laiko bei energijos tai suprasti. Tai strategija, ne taktika. Ir kaip bet kuri gera strategija, ji atsiperkama ilgalaikėje perspektyvoje.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Išjunkite pranešimus. Sumažinkite sekamų šaltinių skaičių. Skirkite konkretų laiką naujienoms. Ir stebėkite, kaip keičiasi jūsų santykis su informacija – ir su pasauliu apskritai. Pasitikėkite manimi, skirtumas bus akivaizdus.