Kai naujienų srautas virsta potvyniu
Rytą atsiveriame telefoną ir jau esame užgriuvę – pranešimų skaičiukas rodo 47 naujus įvykius, el. pašte laukia 23 laiškai, o socialiniuose tinkluose draugai dalijasi dešimtimis straipsnių apie viską – nuo politikos iki naujausių dietų. Pridėkime prie to profesines naujienlaiškius, podcast’us, YouTube kanalus ir suprasime: informacijos perteklius nėra abstrakti problema, o kasdienė realybė.
Paradoksas tas, kad turėdami neribotą prieigą prie informacijos, dažnai jaučiamės mažiau informuoti nei anksčiau. Kodėl? Nes skaitmeninėje erdvėje informacija neateina tvarkingai supakuota ir patikrinta – ji plūsta chaotiškai, neretai prieštaringa, kartais tiesiog klaidinanti. Vienas ekspertas sako A, kitas – B, trečias įrodinėja, kad abu klysta. Ir štai jau sėdime suglumę, nežinodami, kuo tikėti.
Kodėl taip sunku atskirti grūdus nuo pelų
Informacijos kokybės problema šiandien yra ne tik apie akivaizdžias melagystes ar „fake news”. Tai daug subtilesnis reiškinys. Turime reikalą su pustiesos, konteksto trūkumu, tyčiniais iškraipymais, sensacingais antraštėmis, kurios neturi nieko bendra su straipsnio turiniu.
Socialinių tinklų algoritmai šią problemą tik pagilina. Jie rodo mums tai, kas sukelia emocijas, kas verčia klikštelėti, o ne tai, kas yra svarbu ar tiesa. Rezultatas? Mes gyvename informaciniuose burbulėliuose, kur mūsų nuomonės nuolat patvirtinamos, o priešingos – niekada nepasiekia mūsų ekranų.
Dar viena problema – greitis. Naujienos sklinda akimirksniu, bet patikrinimas užtrunka. Kol žurnalistai ar faktų tikrintojai patvirtina ar paneigia informaciją, ji jau pasiekė milijonus žmonių. Ir net jei vėliau paaiškėja, kad tai buvo melas, paneigimas niekada nepasiekia tiek pat žmonių kaip originali, nors ir klaidinga, žinutė.
Informacijos dietos principas
Pirmasis žingsnis valdant informacijos srautus – pripažinti, kad negalime viską perskaityti, išklausyti ar pažiūrėti. Tai fiziškai neįmanoma. Todėl reikia kurti savo informacijos dietą, panašiai kaip kuriame mitybos planą.
Pradėkite nuo sąmoningo šaltinių atrinkimo. Užuot sekę 50 naujienų portalų, pasirinkite 5-7 patikimiausius. Kokius kriterijus naudoti? Ieškokite šaltinių, kurie nurodo savo informacijos šaltinius, atskiria nuomones nuo faktų, taiso klaidas, kai jas padaro, ir turi aiškią redakcinę politiką.
Nebijokite atsisakyti to, kas neduoda vertės. Jei kažkuris naujienlaiškis ar kanalas nuolat jus erzina, sukelia nerimą, bet nesuteikia naudingos informacijos – atsisakykite. Jūsų dėmesys yra ribotas resursas, saugokite jį.
Svarbu ir įvairovė. Nesirinkite tik tų šaltinių, kurie patvirtina jūsų nuomonę. Tyčia įtraukite bent vieną ar du šaltinius, kurie žiūri į dalykus kitaip. Tai padeda išvengti informacinio burbulo ir geriau suprasti sudėtingus klausimus.
Technologiniai įrankiai kaip pagalbininkai
Nebūtina kovoti su informacijos srautu vien valia. Yra puikių technologinių sprendimų, kurie gali padėti.
RSS skaitytuvai – tai galbūt atgyvena technologija daugelio akyse, bet ji vis dar veikia puikiai. Programos kaip Feedly ar Inoreader leidžia susikurti asmeninį naujienų srautą be algoritmų įsikišimo. Jūs matote naujausius įrašus iš pasirinktų šaltinių chronologine tvarka – ir tiek.
Naujienlaiškių agregatoriai padeda suvaldyti el. pašto chaosą. Užuot gavę 15 skirtingų laiškų per dieną, galite juos sujungti į vieną santrauką, kurią skaitote patogiu metu.
Blokavimo ir filtravimo įrankiai leidžia sumažinti triukšmą. Naršyklės plėtiniai gali paslėpti komentarų sekcijas, blokuoti sensacingus antraščių žodžius ar net visiškai pašalinti tam tikrus šaltinius iš paieškos rezultatų.
Tačiau atminkite: technologijos yra tik įrankiai. Jos negali pakeisti kritinio mąstymo ir sąmoningo požiūrio. Geriausia strategija – derinti technologines priemones su asmenine disciplina.
Kaip atpažinti patikimą šaltinį
Štai keletas praktinių klausimų, kuriuos turėtumėte užduoti sau prieš patikėdami informacija:
Kas yra autorius ir kokia jo kompetencija? Ar straipsnį parašė srities ekspertas, ar kažkas, kas tiesiog turi nuomonę? Ar galite rasti informacijos apie autorių ir jo kvalifikaciją?
Ar nurodomi šaltiniai? Patikimi straipsniai nurodo, iš kur gauta informacija – tyrimus, dokumentus, ekspertų pasisakymus. Jei straipsnyje rašoma „mokslininkai teigia”, bet nenurodoma, kokie mokslininkai ir kur jie tai paskelbė – tai raudonas signalas.
Ar data aktuali? Daug dezinformacijos sklinda perkeliant senus straipsnius ir pateikiant juos kaip naujus. Visada patikrinkite publikavimo datą.
Kokia antraštė? Jei antraštė šaukia, naudoja daug šauktuką ir skamba per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Patikimi šaltiniai nenaudoja sensacingų antraščių.
Ar kiti šaltiniai praneša tą patį? Jei matote svarbią naujieną tik viename portale, o kiti apie tai tyli – sustokite ir patikrinkite. Tikros svarbios naujienos greitai pasiekia kelis šaltinius.
Faktų tikrinimo menas
Nebūtinai turite būti profesionalus žurnalistas, kad galėtumėte patikrinti faktus. Keletas paprastų įgūdžių gali labai padėti.
Atvirkštinė vaizdo paieška – jei matote įspūdingą nuotrauką ar vaizdo įrašą, įkelkite jį į Google Images ar TinEye. Dažnai paaiškės, kad vaizdas senas arba paimtas iš visai kito konteksto.
Patikrinkite domeną. Dezinformacijos skleidėjai dažnai kuria svetaines, kurios atrodo panašiai į žinomus šaltinius. Vietoj „delfi.lt” gali būti „delfi-naujienos.lt” ar panašiai. Visada patikrinkite tikslų URL.
Naudokite faktų tikrinimo svetaines. Lietuvoje veikia „Delfi Faktai” ir „15min Faktai”, tarptautiniu mastu – „Snopes”, „FactCheck.org”, „PolitiFact”. Jei kažkas skamba abejotinai, greičiausiai kažkas jau tai patikrinęs.
Skaitykite toliau nei antraštė. Dauguma žmonių dalijasi straipsniais perskaitę tik antraštę. Bet dažnai pats straipsnis pasakoja visai kitą istoriją nei antraštė žada. Skirkite minutę perskaityti bent kelias pastraipas.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Facebook, Twitter, Instagram – tai ne naujienų šaltiniai, nors daugelis jų taip naudoja. Tai socialinės platformos, kurių tikslas – išlaikyti jus kuo ilgiau prie ekrano, kad galėtų parodyti daugiau reklamų.
Algoritmai specialiai rodo turinį, kuris sukelia stiprias emocijas – pyktį, baimę, susižavėjimą. Ramus, subalansuotas straipsnis apie sudėtingą temą pralaimės prieš sensacingą antraštę su šokiruojančia nuotrauka. Visada.
Kaip su tuo elgtis? Pirma, sumažinkite socialinių tinklų vartojimą. Jei negalite visiškai atsisakyti, bent nustatykite laiko limitus – daugelis telefonų turi tokią funkciją.
Antra, būkite ypač atsargūs su tuo, ką matote socialiniuose tinkluose. Prieš dalindamiesi kažkuo, sustokite ir pagalvokite: ar tikrai tai tiesa? Ar aš pats tai patikrinau? Ar noriu būti žmogus, kuris skleidžia dezinformaciją?
Trečia, kuruokite savo srautą. Atsisakykite sekti puslapius, kurie nuolat dalijasi abejotinu turiniu. Sekite ekspertus, patikimus žurnalistus, institucijas. Taip, jūsų srautas gali tapti mažiau „įdomus”, bet bus daug informatyvesnis.
Kai informacija tampa įrankiu, o ne našta
Galiausiai, svarbu suprasti, kad informacijos valdymas nėra vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Jūsų poreikiai keičiasi, atsiranda nauji šaltiniai, seni tampa nepatikimi. Todėl kas kelis mėnesius verta peržiūrėti savo informacijos šaltinius ir įvertinti, ar jie vis dar atitinka jūsų poreikius.
Nepamirškite ir to, kad ne visa informacija yra vienodai svarbi. Kai kurios naujienos reikalauja greito reagavimo – pavyzdžiui, oro sąlygų įspėjimai ar sveikatos krizės. Kitos gali palaukti – politinės diskusijos ar pramogų naujienos. Išmokite atskirti, kas yra skubu, o kas gali būti perskaitytas vėliau arba visai praleista.
Svarbu ir fizinė bei psichinė sveikata. Nuolatinis naujienų srautas, ypač neigiamų, gali sukelti nerimą ir stresą. Tai vadinama „naujienų nuovargiu” ir yra reali problema. Jei jaučiate, kad naujienos daro neigiamą poveikį jūsų savijautai, darykite pertraukas. Pasaulis nesubyrės, jei viena diena nepatikrisite naujienų.
Informacijos valdymas šiandien yra esminė kompetencija, tokia pat svarbi kaip raštingumas ar skaitmeninis raštingumas. Tai ne prabanga, o būtinybė. Tie, kurie išmoksta efektyviai filtruoti, vertinti ir naudoti informaciją, turi didžiulį pranašumą – jie priima geresnius sprendimus, mažiau klysta ir jaučiasi mažiau priblokšti šiuolaikinio pasaulio sudėtingumo.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Pasirinkite kelis patikimus šaltinius. Atsisakykite vieno ar dviejų triukšmingų kanalų. Išmokite vieną faktų tikrinimo techniką. Po truputį šie įgūdžiai taps įpročiais, o informacijos srautas – ne priešu, o pagalbininku jūsų kasdienybėje.