Informacijos cunamis, kuriame plaukiojame kasdien
Atsimerkite ryte – pirmas dalykas, kurį daugelis iš mūsų daro, tai paima telefoną. Per kelias sekundes jau skaitome naujienas, žiūrime socialinių tinklų įrašus, galbūt tikriname el. paštą. Per pusryčius dar spėjame pasiklausyti podkasto ar įjungti televizijos naujienų kanalą. Darbe mus užgriūva pranešimai, el. laiškai, ataskaitos. Vakare – vėl socialiniai tinklai, naujienų portalai, YouTube. Skamba pažįstamai?
Šiuolaikinis žmogus per dieną susiduria su tokiu informacijos kiekiu, kokį mūsų protėviai tikriausiai apdorojo per visą gyvenimą. Kai kurie tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus per dieną susiduria su apie 34 gigabaitais informacijos – tai lyg kas kelias valandas perskaitytumėte visą romaną. Problema ta, kad mūsų smegenys neprisitaikė prie tokio tempo. Jos vis dar veikia pagal tą patį principą kaip prieš tūkstančius metų, kai informacijos šaltiniai buvo riboти ir patikimi.
Dabar esame situacijoje, kai bet kas gali publikuoti bet ką. Nėra vartų saugotojų, nėra redaktorių, kurie viską patikrintų. Demokratiška? Taip. Pavojinga? Irgi taip. Todėl mokėjimas valdyti informacijos srautus ir atskirti grūdus nuo pelų tapo ne prabanga, o būtinybe.
Kodėl taip sunku atskirti tiesą nuo melo
Galvojate, kad esate protingas, išsilavinęs žmogus ir jums niekas neįpiršs nesąmonių? Deja, tai ne visai taip. Mūsų smegenys turi įgimtų silpnybių, kuriomis puikiai naudojasi dezinformacijos kūrėjai.
Pirma, mes labiau linkę tikėti informacija, kuri patvirtina mūsų jau turimus įsitikinimus. Tai vadinama patvirtinimo šališkumu. Jei jau manote, kad tam tikra politinė partija bloga, labiau tikėsite neigiamomis naujienomis apie ją, net jei jos nepagrįstos. Jei tikite, kad tam tikras produktas naudingas sveikatai, ieškote informacijos, kuri tai patvirtintų, o prieštaraujančią tiesiog ignoruojate.
Antra, emociškai įkrauta informacija sklinda greičiau nei nuobodi, bet tiksli. Tyrimai rodo, kad melagingos naujienos socialiniuose tinkluose plinta šešis kartus greičiau nei tikros. Kodėl? Nes jos paprastai šokiruoja, piktina, baugina ar džiugina. O mūsų smegenys yra suprogramuotos reaguoti į emocijas – tai evoliucinis mechanizmas, padėjęs išgyventi.
Trečia, kartojimas veikia kaip tiesos ženklas. Jei kažką girdime kelis kartus iš skirtingų šaltinių, pradedame manyti, kad tai tiesa, net jei iš pradžių abejojome. Dezinformacijos skleidėjai tai puikiai žino ir naudoja koordinuotas kampanijas, kai ta pati melaginga informacija pasirodo daugelyje vietų vienu metu.
Pirmieji žingsniai tvarkant informacijos chaosą
Gerai, supratome problemą. Dabar – ką su tuo daryti? Pradėkime nuo paprasčiausių dalykų, kurie jau gali žymiai pagerinti jūsų informacinę higieną.
Pirmas ir svarbiausias dalykas – sąmoningai sumažinkite informacijos srautą. Taip, skamba paradoksaliai, bet mažiau kartais reiškia daugiau. Pažiūrėkite į savo telefoną: kiek naujienų aplikacijų turite? Kiek naujienų portalų lankote per dieną? Kiek žmonių sekate socialiniuose tinkluose? Dabar pagalvokite – ar tikrai visa tai jums reikalinga?
Praktiškas patarimas: pasirinkite 2-3 patikimus naujienų šaltinius ir daugiausia dėmesio skirkite jiems. Geriau gerai perskaityti vieną kokybišką straipsnį nei paviršutiniškai nuskaityti dešimt įvairaus lygio publikacijų. Atsisakykite naujienų pranešimų telefone – jie tik blaško ir kelia stresą. Užuot leidę naujienoms jus pertraukinėti, patys nuspręskite, kada joms skirti dėmesio.
Socialiniuose tinkluose būkite griežti kuratoriai. Nebijokite atsisakyti sekti žmonių ar puslapių, kurie skleidžia nekokybišką informaciją, net jei tai jūsų draugai. Galite juos mylėti kaip žmones, bet nebūtina skaityti visų jų įrašų. Naudokite „nutildymo” funkcijas, sekite puslapius, kurie publikuoja tikrai vertingą turinį – ekspertų, mokslininkų, kokybišką žurnalistiką.
Kaip atpažinti nepatikimą informaciją
Dabar pereikime prie konkretesnių įgūdžių. Kaip suprasti, ar tai, ką skaitote, yra patikima?
Pirmiausia – sustokite ir pagalvokite. Dauguma žmonių dalijasi informacija per kelias sekundes po jos pamatymo. Nesvarbu, ar tai šokiruojanti antraštė, ar jaudinantis vaizdo įrašas – jei jis sukėlė stiprią emocinę reakciją, tai signalas sulėtinti. Stiprios emocijos – pyktis, baimė, susižavėjimas – yra būtent tai, ko siekia dezinformacijos kūrėjai. Kai jaučiate stiprią emocinę reakciją, padarykite pauzę ir pradėkite tikrinti.
Antraštė nėra visas straipsnis. Daugelis žmonių skaito tik antraštes ir daro išvadas. Bet antraštės dažnai būna sensacingos, kartais net klaidinančios, siekiant pritraukti dėmesį. Visada perskaitykite visą straipsnį prieš darydami išvadas ar dalindamiesi.
Patikrinkite šaltinį. Kas publikavo šią informaciją? Ar tai žinomas, patikimas leidinys? Ar tai naujas, nežinomas portalas? Pažiūrėkite į kitus jų publikuotus straipsnius – kokia jų kokybė? Ar jie turi aiškią redakcinę politiką? Ar nurodyti autoriai ir jų kvalifikacija? Jei straipsnyje nėra autoriaus, tai jau raudonas signalas.
Ieškokite pirminių šaltinių. Jei straipsnyje teigiama, kad „tyrimai rodo” ar „ekspertai sako”, ar nurodyta, kokie tyrimai ir kokie ekspertai? Ar galite rasti originalų tyrimą ar ekspertų pasisakymą? Dažnai informacija keliauja per daug rankų ir kiekviename etape iškraipoma. Grįžimas prie originalaus šaltinio gali atskleisti visai kitokią istoriją.
Faktų tikrinimo įrankiai ir metodai
Laimei, neturite visko daryti patys. Egzistuoja įrankiai ir organizacijos, kurios padeda tikrinti faktus.
Faktų tikrinimo organizacijos tapo neatsiejama šiuolaikinės žiniasklaidos dalimi. Lietuvoje veikia „Delfi” faktų tikrinimo skyrius, tarptautiniu mastu žinomi „Snopes”, „FactCheck.org”, „PolitiFact” ir kiti. Šios organizacijos profesionaliai tiria populiarias teiginių ir naujienų, nustato jų teisingumą. Prieš dalindamiesi kažkuo abejotinu, verta patikrinti, ar faktų tikrintojai jau nėra to išnagrinėję.
Atvirkštinė paveikslėlių paieška – neįtikėtinai naudingas įrankis. Dažnai dezinformacijoje naudojami seni paveikslėliai ar vaizdo įrašai, pateikiami kaip nauji įvykiai. Google Images ar TinEye leidžia įkelti paveikslėlį ir pamatyti, kur dar jis buvo naudotas internete. Jei „šiandienos” įvykio nuotrauka iš tikrųjų padaryta prieš trejus metus visai kitame kontekste – tai aiškus melas.
Patikrinkite datą. Seni straipsniai kartais vėl pradeda cirkuliuoti socialiniuose tinkluose, ir žmonės mano, kad tai šviežios naujienos. Visada pažiūrėkite publikacijos datą.
Kryžminė patikra – jei kažkas tikrai įvyko, apie tai rašys ne vienas šaltinis. Jei matote šokiruojančią naujieną tik viename portale, o kiti rimti leidiniai apie tai nekalba – tai įtartina. Dideli įvykiai visada atsispindi keliuose šaltiniuose.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Socialiniai tinklai yra ypatingas iššūkis, nes jie sukurti ne informuoti, o laikyti jus platformoje kuo ilgiau. Algoritmai rodo turinį, kuris kelia reakcijas, o ne tą, kuris yra tiksliausias ar naudingiausias.
Filtro burbulas – tai reiškinys, kai algoritmai rodo jums tik tokį turinį, kuris atitinka jūsų ankstesnius pomėgius ir įsitikinimus. Rezultatas? Jūs matote vis siauresnį pasaulio vaizdą, kuris sustiprina jūsų esamus įsitikinimus ir sukuria iliuziją, kad visi mąsto kaip jūs. Tai pavojinga, nes realybė yra daug sudėtingesnė ir įvairesnė.
Kaip su tuo kovoti? Sąmoningai ieškokite skirtingų perspektyvų. Skaitykite leidinius, kurie nebūtinai sutampa su jūsų pažiūromis. Tai nereiškia, kad turite tikėti viskuo, ką skaitote, bet suprasti skirtingas pozicijas padeda geriau įvertinti situaciją. Be to, kartais sužinote, kad kai kurie jūsų įsitikinimai buvo pagrįsti ne faktais, o prielaidomis.
Botai ir netikri paskyros – didžiulė problema socialiniuose tinkluose. Tyrimai rodo, kad reikšminga dalis turinį skleidžiančių paskyrų iš tikrųjų yra automatizuotos arba sukurtos specialiai dezinformacijai skleisti. Kaip atpažinti? Paskyra sukurta neseniai, turi mažai sekėjų, publikuoja labai intensyviai, dažnai tik vienomis temomis, profilio nuotrauka atrodo dirbtinė ar paimta iš interneto.
Dalindamiesi informacija prisiimkite atsakomybę. Kiekvieną kartą, kai paspaudžiate „dalintis”, jūs tampate tos informacijos skleidėju. Jei ji melaginga, jūs prisidedate prie dezinformacijos. Todėl prieš dalindamiesi, patikrinkite. Jei neturite laiko patikrinti – tiesiog nedalinkitės. Pasaulis nenustoja suktis, jei nepasidalinsite kiekviena naujienų.
Kaip kurti sveikus informacijos vartojimo įpročius
Informacijos valdymas – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinė praktika. Kaip ir su sveikata ar fiziniu pajėgumu, reikia kurti ilgalaikius įpročius.
Nustatykite informacijos dietas. Taip, kaip ribojate saldumynų valgymą, ribokite ir informacijos „šlamšto” vartojimą. Tai gali reikšti konkrečius laiko apribojimus socialiniams tinklams, naujienų tikrinimą tik tam tikromis dienų valandomis, tam tikrų portalų vengimą.
Praktikuokite skaitmeninę detoksikaciją. Reguliariai darykite pertraukas nuo naujienų ir socialinių tinklų. Savaitgalis be naujienų gali būti neįtikėtinai atgaivinantis. Pradžioje gali būti neramu – o kas, jei praleisiu kažką svarbaus? Bet greitai suprasite, kad tikrai svarbios naujienos vis tiek jus pasieks, o dauguma to, ką skaitėte, iš tikrųjų nebuvo tokios svarbios.
Ugdykite kritinį mąstymą ne tik sau. Kalbėkite su šeima, draugais, kolegomis apie informacijos patikimumą. Ypač svarbu kalbėti su vyresnės kartos žmonėmis ir vaikais – abi šios grupės yra ypač pažeidžiamos dezinformacijos atžvilgiu. Vyresnio amžiaus žmonės neaugo su internetu ir ne visada supranta, kaip jis veikia. Vaikai ir paaugliai, nors ir skaitmeniškai raštingi, dažnai neturi kritinio mąstymo įgūdžių atskirti patikimą informaciją.
Informacijos raštingumas kaip XXI amžiaus išgyvenimo įgūdis
Grįžkime prie to, nuo ko pradėjome – informacijos cunamio, kuriame plaukiojame. Situacija nesikeičia į gerąją pusę. Dirbtinis intelektas jau dabar gali kurti neįtikėtinai įtikinamą netikrą turinį – tekstus, paveikslėlius, net vaizdo įrašus. Technologijos, leidžiančios manipuliuoti informacija, tobulėja greičiau nei mūsų gebėjimas ją atpažinti.
Bet tai nereiškia, kad turime pasiduoti. Priešingai – mokėjimas orientuotis informacijos erdvėje tampa vienu svarbiausių šiuolaikinio žmogaus įgūdžių. Tai įtakoja, kaip balsuojame, ką perkame, kaip rūpinamės sveikata, kaip auklėjame vaikus, kaip suprantame pasaulį.
Gera žinia ta, kad šie įgūdžiai yra išmokstami. Nereikia būti IT specialistu ar žurnalistu. Reikia tik noro, šiek tiek pastangų ir nuoseklumo. Pradėkite nuo mažų dalykų – sumažinkite informacijos srautą, pasirinkite kelis patikimus šaltinius, pratinkitės sustoti ir pagalvoti prieš tikėdami ar dalindamiesi. Pamažu tai taps įpročiu.
Ir štai ko nepamirškite – klaidos daro visi. Visi kartais patikime melagingomis naujienomis, visi kartais pasidalijame netiksliu turiniu. Svarbu ne būti tobulam, o būti sąmoningam ir nuolat mokytis. Kai suprantate, kad kažkuo patikėjote per greitai ar pasidalijote netikslumu – pripažinkite klaidą, ištaisykite ją ir toliau eikite. Tai ne silpnumo, o brandos ženklas.
Galiausiai, informacijos raštingumas – tai ne tik asmeninis reikalas. Demokratija veikia tik tada, kai piliečiai gali priimti informuotus sprendimus. Jei visuomenė nebeturi bendros realybės, jei kiekvienas gyvena savo informaciniame burbule, tampa neįmanoma susitarti dėl bet ko. Todėl mokydamiesi valdyti informacijos srautus ir atpažinti patikimas naujienas, jūs ne tik palengvinate sau gyvenimą – prisidedate prie sveikesnės visuomenės kūrimo. Ir tai jau tikrai verta pastangų.