Informacijos perteklius – šiuolaikinio žmogaus prakeikimas
Kas rytą prabundame ir pirmiausia tiesiame ranką link telefono. Pranešimai iš dešimčių programėlių, šimtai neperskaitytų el. laiškų, begalinė naujienų srove socialiniuose tinkluose. Jei manote, kad tai normalu – turiu jus nuvilti. Mūsų smegenys tiesiog nebuvo sukurtos tokiam informacijos kiekiui apdoroti, o tai, ką vadiname „būti informuotam”, dažnai yra tik chaotiškas skendimas duomenų jūroje.
Problema ne tik ta, kad informacijos per daug. Problema ta, kad didžioji dalis jos yra šlamštas, manipuliacija arba tiesiog klaidinanti. Tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus per dieną suvartoja apie 34 gigabaitus informacijos – tai maždaug šešios valandos televizijos žiūrėjimo. Bet kiek iš to tikrai prasmingo? Kiek to prisideda prie mūsų gyvenimo kokybės ar sprendimų priėmimo?
Realybė tokia: dauguma žmonių neturi jokios sistemos, kaip valdyti informacijos srautus. Jie tiesiog plaukia pasroviui, leisdami algoritmams spręsti, ką jie matys, skaitys ir apie ką galvos. Tai pavojinga ne tik asmeniniam produktyvumui, bet ir demokratijai kaip tokiai.
Kodėl tradiciniai patarimai neveikia
Internetą užplūdo straipsniai apie „skaitmeninę detoksikaciją” ir „informacijos higieną”. Dažniausiai jie siūlo tas pačias banalias rekomendacijas: ištrink socialinių tinklų programėles, skaityk tik patikimus šaltinius, skirkite laiką giluminiam skaitymui. Skamba puikiai teorijoje, bet praktikoje – visiškas nesusipratimas.
Pirma, niekas neištrins Facebook ar Instagram, jei ten bendrauja su draugais ir šeima. Antra, kas tie „patikimi šaltiniai”? Tradicinė žiniasklaida? Jei sekėte bet kokį didesnį įvykį pastaraisiais metais, matėte, kaip net respektuojami leidiniai kartais skleidžia nepatikrintą informaciją arba akivaizdžiai šališkai interpretuoja faktus. Trečia, kas turi laiko giluminiam skaitymui, kai reikia dirbti, rūpintis šeima ir bent kartais pailsėti?
Tikrasis iššūkis nėra atsiriboti nuo informacijos – tai neįmanoma ir nepageidautina. Iššūkis yra sukurti veiksmingą filtravimo sistemą, kuri leistų gauti reikalingą informaciją, nepaskęstant šlamšte. Ir tai reikalauja ne tik techninių įrankių, bet ir kritinio mąstymo įgūdžių, kurių dauguma mūsų mokykloje nesimokė.
Kaip iš tikrųjų atpažinti patikimą informaciją
Užmirškite paprastus patikrinimo sąrašus. Realybėje patikimumo vertinimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis pastangų ir praktikos. Bet štai keletas principų, kurie tikrai veikia.
Šaltinio reputacija yra svarbi, bet ne lemtina. Taip, geriau pasitikėti Reuters nei atsitiktine tinklaraščių svetaine. Bet net geriausi leidiniai daro klaidų, o kartais mažiau žinomi šaltiniai gali pateikti vertingos informacijos. Svarbiau nei pavadinimas yra tai, kaip straipsnis parašytas: ar nurodyti šaltiniai? Ar cituojami ekspertai? Ar pripažįstama, ko dar nežinome?
Emocinis krūvis – raudonas signalas. Jei straipsnis ar įrašas skirtas sukelti pyktį, baimę ar pasipiktinimą – sustokite. Tai nereiškia, kad informacija klaidinga, bet tai reiškia, kad kažkas nori manipuliuoti jūsų emocijomis. Patikima žurnalistika informuoja, o ne kurstė. Kai jaučiate stiprią emocinę reakciją, tai geriausias metas sustoti ir patikrinti faktus kitur.
Kontekstas yra viskas. Vienas sakinys, vienas statistikos skaičius, vienas vaizdo įrašo fragmentas – visa tai gali būti išplėšta iš konteksto ir pateikti visiškai klaidingą vaizdą. Prieš dalindamiesi ar darydami išvadas, paieškokite pilnos istorijos. Kas dar apie tai rašo? Kokia situacija aplink šį įvykį? Kas nutiko prieš ir po?
Patikrinkite datas. Neįtikėtina, kiek kartų senų naujienų recirkuliuoja kaip šviežios. Ypač socialiniuose tinkluose. Matote šokiruojantį įvykį? Pirmiausia pažiūrėkite, kada tai įvyko. Galbūt prieš penkerius metus.
Praktinė informacijos filtravimo sistema
Teorija be praktikos – tuščias žodžių rinkinys. Štai konkreti sistema, kurią galite pradėti naudoti jau šiandien.
Sukurkite trijų lygių informacijos hierarchiją. Pirmasis lygis – būtina informacija, susijusi su jūsų darbu, sveikata, finansais. Šiai informacijai skirkite pirmąją dienos dalį, kai smegenys dar švežios. Antrasis lygis – bendros naujienos ir įvykiai, kuriuos naudinga žinoti kaip pilietis. Tam pakanka 20-30 minučių per dieną. Trečiasis lygis – pramogos ir lengvas turinys. Tik po to, kai pirmieji du lygiai padengti.
Naudokite RSS skaitytuvus, ne algoritmų kuruojamus srautus. Taip, RSS atrodo kaip technologija iš 2008-ųjų, bet būtent todėl ji veikia. Jūs pasirenkate, ką skaityti, ne Facebook ar Twitter algoritmai. Feedly, Inoreader ar net paprastas Thunderbird su RSS funkcija – bet kas geriau nei pasyvus scrollinimas.
Sukurkite patikimų šaltinių sąrašą pagal temas. Ne vieną ar du „patikimus” leidinių, o bent 5-7 skirtingų perspektyvų kiekvienai jums svarbiai temai. Domina ekonomika? Skaitykite ir Financial Times, ir The Economist, ir specializuotus ekonomistų tinklaraščius, ir vietinius verslo leidinių. Tik matydami skirtingas perspektyvas galite susidaryti objektyvų vaizdą.
Įdiekite faktų tikrinimo įprotį. Ne kiekvienam teiginiui, bet bent jau tiems, kurie atrodo svarbūs ar kuriuos planuojate dalintis. Užtruksite 2-3 minutes paieškoti Google, pažiūrėti, ką rašo FactCheck.org ar panašios platformos. Šios kelios minutės gali apsaugoti nuo gėdingos klaidingos informacijos skleidimo.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Socialiniai tinklai nėra naujienos. Tai pramogų platformos, kurios kartais rodo naujienas. Kuo greičiau tai suprasite, tuo geriau.
Algoritmai, kurie valdo jūsų srautą, nėra sukurti jums informuoti – jie sukurti maksimaliai ilgai išlaikyti jus platformoje. Tai reiškia, kad jie rodys turinį, kuris kelia stipriausias emocijas, nepriklausomai nuo jo tiesos ar vertės. Pyktis, baimė, pasipiktinimas – tai emocijos, kurios verčia komentuoti, dalintis, likti.
Praktiškas sprendimas: nustokite naudoti socialinių tinklų srautus kaip naujienų šaltinį. Jei jau naudojate Facebook ar Twitter, sekite tik konkrečius žurnalistus ar organizacijas, kurių darbą vertinate, ir eikite tiesiogiai į jų profilius. Neraitykite bendro srauto. Tai kaip skirtumas tarp tikslingos kelionės į knygynų ir klaidžiojimo prekybos centre – pirmasis produktyvus, antrasis tiesiog laiko švaistymas.
Dar viena problema – echo chambers, arba aido kameros. Algoritmai mato, kad jums patinka tam tikro tipo turinys, ir rodo vis daugiau panašaus. Po kurio laiko jūsų realybė tampa iškraipyta – visi jūsų šaltiniai sako tą patį, todėl atrodo, kad tai vienintelė tiesa.
Kaip išvengti: sąmoningai ieškokite ir sekite šaltinius, kurie nesutinka su jūsų nuomone. Ne propagandos ar nesąmonių, bet rimtų žmonių su skirtinga perspektyva. Tai nepatogus, bet būtinas dalykas, jei norite matyti visą vaizdą.
Giluminio skaitymo svarba informacijos amžiuje
Viena didžiausių skaitmeninės erdvės nelaimių yra tai, kad ji mus išmokė skaityti paviršutiniškai. Perskaitome antraštę, gal pirmą pastraipą, suformuojame nuomonę ir einame toliau. Tai ne skaitymas – tai informacijos graužimas.
Tikras supratimas ateina tik iš giluminio skaitymo. Tai reiškia skaityti visą straipsnį, ne tik antraštę. Sekti nuorodas į šaltinius. Pagalvoti apie tai, kas pasakyta ir kas nepasakyta. Pastebėti prielaidas ir galimus šališkumus.
Problema ta, kad mūsų dėmesio trukmė tapo kritiškai trumpa. Tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus gali sutelkti dėmesį į tekstą tik apie 8 sekundes – mažiau nei auksažuvė. Tai ne genetika, tai treniruotė. Metai scrollinimo ir perjungimo tarp programėlių ištreniruoja smegenis būti nuolat išsiblaškiusioms.
Kaip grąžinti giluminio skaitymo gebėjimą: pradėkite nuo 15 minučių per dieną. Pasirinkite vieną straipsnį ar tekstą, kuris tikrai svarbus jūsų sričiai. Išjunkite visus pranešimus. Skaitykite lėtai, darydami užrašus. Pirmąją savaitę bus sunku – smegenys priešinsis, norės patikrinti telefoną. Bet po poros savaičių pastebėsite, kad ne tik lengviau sutelkti dėmesį, bet ir geriau įsimenate, geriau suprantate sudėtingas temas.
Informacijos valdymo įrankiai, kurie tikrai veikia
Technologijos sukūrė problemą, bet jos gali padėti ir ją spręsti. Štai įrankiai, kurie realiai padeda valdyti informacijos srautus, o ne tik prideda dar vieną programėlę prie jūsų skaitmeninio chaoso.
Pocket arba Instapaper – išsaugokite straipsnius vėlesniam skaitymui vietoj to, kad bandytumėte viską perskaityti iš karto. Tai leidžia atskirti informacijos rinkimą nuo jos suvartojimo. Ryte greitai peržiūrite naujienas, išsaugote 3-4 įdomius straipsnius, o vakare skaitote juos ramiai, be perjungimų.
Freedom arba Cold Turkey – blokuoja atitraukiančias svetaines ir programėles nustatytam laikui. Skamba drastiškai, bet kartais reikia apsaugoti save nuo savęs. Nustatote dvi valandas giluminio darbo ar skaitymo, ir jokia jėga negali jūsų nukreipti į Twitter ar naujienas.
Notion arba Obsidian – žinių valdymo sistemos, kurios leidžia ne tik saugoti informaciją, bet ir kurti ryšius tarp skirtingų idėjų. Perskaitėte straipsnį apie klimato kaitą? Užsirašykite pagrindinius faktus ir susieti su kitais įrašais apie energetiką, politiką, ekonomiką. Laikui bėgant sukuriate asmeninę žinių bazę, kuri tampa neįkainojama.
News Guard arba Media Bias/Fact Check – naršyklės plėtiniai, kurie rodo patikimumo įvertinimus naujienų svetainėms. Ne tobula sistema, bet geriau nei nieko. Bent jau įspėja, kai patenkate į žinomą dezinformacijos šaltinį.
Bet įrankiai – tik įrankiai. Jie nepadės, jei neturite aiškios strategijos ir disciplinos juos naudoti. Galite turėti geriausią virtuvės įrangą pasaulyje, bet jei nemokate gaminti, rezultatas bus prastas.
Kai informacijos valdymas tampa gyvenimo būdu
Efektyvus informacijos valdymas nėra vienkartinis projektas ar savaitės iššūkis. Tai nuolatinė praktika, kuri reikalauja dėmesio ir koregavimo. Pasaulis keičiasi, keičiasi ir informacijos kraštovaizdis, todėl tai, kas veikė praėjusiais metais, gali nebveikti dabar.
Svarbiausia – pripažinti, kad negalite suvartoti visos informacijos. Tai neįmanoma ir nebūtina. Geriau skaityti mažiau, bet kokybiškai, nei daug ir paviršutiniškai. Geriau suprasti vieną temą giliai nei turėti paviršutinę nuomonę apie dešimt.
Kritinis mąstymas nėra įgimtas talentas – tai įgūdis, kurį galima treniruoti. Kiekvieną kartą, kai sustojate ir paklausiate „ar tai tiesa?”, „kas už to stovi?”, „kokia kita perspektyva?”, tampate šiek tiek geresni informacijos valdyme. Po metų šie klausimai tampa automatiniai.
Ir galiausiai – nebijokite praleisti naujienų. FOMO (fear of missing out) yra viena didžiausių kliūčių efektyviam informacijos valdymui. Tikrovė tokia: jei kažkas tikrai svarbu, jūs sužinosite. Nebūtina sekti kiekvieną Twitter skandalą ar kiekvieną politinį pareiškimą. Dauguma „skubių” naujienų rytoj bus užmirštos. Sutelkite dėmesį į tai, kas tikrai svarbu ilgalaikėje perspektyvoje.
Informacijos valdymas skaitmeninėje erdvėje yra ne apie technologijas ar įrankius. Tai apie sąmoningumą, discipliną ir nuolatinį mokymąsi. Tai apie sprendimą būti informacijos valdytoju, o ne jos auka. Ir nors tai reikalauja pastangų, alternatyva – skęsti chaose ir manipuliacijose – yra nepalyginamai blogesnė.