Informacijos pertekliaus problema šiuolaikiniame pasaulyje
Kiekvieną dieną mūsų ekranuose prabėga dešimtys, o gal net šimtai naujienų, pranešimų, straipsnių ir įvairaus turinio. Kai kurie tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus per dieną susiduria su maždaug 34 gigabaitais informacijos – tai daugiau nei bet kada anksčiau žmonijos istorijoje. Problema ta, kad mūsų smegenys nėra evoliucionavusios taip greitai kaip technologijos, todėl vis sunkiau atskirti svarbią informaciją nuo triukšmo.
Informacijos perteklius nėra vien tik nepatogumas. Tai realus iššūkis, kuris veikia mūsų sprendimų priėmimo kokybę, streso lygį ir gebėjimą sutelkti dėmesį. Kai galvoje sukasi dešimtys skirtingų naujienų, tampa sunku suprasti, kas iš tiesų svarbu, o kas tik atima laiką. Dar blogiau, kai dalis tos informacijos yra klaidinanti ar tiesiog melaginga.
Skaitmeninėje erdvėje veikia savi dėsniai. Čia svarbu ne tik tai, ką skaito, bet ir kaip tai skaito. Algoritmai, kurie formuoja mūsų naujienų srautus, dažnai orientuoti į tai, kad išlaikytų mūsų dėmesį kuo ilgiau, o ne į tai, kad pateiktų objektyviausią ar naudingiausią informaciją. Todėl pirmasis žingsnis valdant informacijos srautus – suprasti, kaip veikia ši sistema.
Kritinio mąstymo įgūdžių ugdymas kaip pagrindas
Prieš kalbant apie konkrečius įrankius ir metodus, verta sustoti ties fundamentu – kritiniu mąstymu. Tai ne tik gebėjimas abejoti tuo, ką skaitai, bet ir sisteminis požiūris į informacijos vertinimą. Kritinis mąstymas padeda ne atmesti viską, kas atrodo neįprasta, bet išmokti užduoti teisingus klausimus.
Kai susiduriate su nauja informacija, verta pradėti nuo paprastų klausimų: kas yra šaltinis? Kokia autoriaus ar leidinio reputacija? Ar straipsnyje pateikiami faktai, ar tik nuomonės? Ar yra nuorodų į pirminius šaltinius? Šie klausimai gali atrodyti paprasti, bet praktikoje daugelis žmonių jų neužduoda, ypač kai informacija patvirtina jų jau turimas nuostatas.
Vienas iš dažniausių spąstų – patvirtinimo šališkumas. Mes natūraliai linkę ieškoti ir patikėti informacija, kuri patvirtina mūsų įsitikinimus, o atmesti ar ignoruoti tai, kas jiems prieštarauja. Skaitmeninėje erdvėje šis efektas dar stipresnis, nes algoritmai mums rodo turinį, kuris panašus į tai, ką jau skaitėme ar su kuo sąveikavome anksčiau. Taip susiformuoja vadinamosios „informacinės burbulai” ar „aido kameros”, kur girdime tik tai, kas mums jau pažįstama ir priimtina.
Praktiškai kritinį mąstymą galima ugdyti įvairiais būdais. Vienas jų – sąmoningai skaityti įvairių perspektyvų šaltinius. Jei paprastai skaitote vieną naujienų portalą, pamėginkite paskaityti ir kitus, galbūt net tuos, su kuriais ne visada sutinkate. Tai nereiškia, kad turite patikėti viskuo, ką ten rasite, bet padės suprasti, kaip skirtingai gali būti interpretuojami tie patys įvykiai.
Šaltinių patikimumo vertinimo metodai
Kai jau suprantate kritinio mąstymo svarbą, laikas pereiti prie konkrečių būdų, kaip vertinti šaltinių patikimumą. Pirmiausia verta žinoti, kad nėra tobulai patikimų šaltinių – kiekvienas turi savo perspektyvą, redakcinę politiką ar net netyčinių klaidų. Tačiau yra būdų, kaip atskirti rimtus žiniasklaidos šaltinius nuo abejotinų.
Pradėkite nuo leidinio istorijos ir reputacijos. Ar tai žinomas, ilgai veikiantis žiniasklaidos šaltinis? Ar jie turi aiškius redakcinius standartus? Ar skelbia pataisymus, kai padaro klaidų? Rimti leidiniai paprastai turi skyrių „Apie mus”, kur galite rasti informacijos apie jų misiją, komandą ir principus. Jei tokios informacijos nėra arba ji labai miglota, tai jau signalas būti atsargesniems.
Antra, žiūrėkite į konkretų straipsnį ar naujieną. Ar nurodytas autorius? Ar galite rasti informacijos apie jį? Žurnalistai ir ekspertai paprastai turi viešus profilius, publikacijų istoriją. Jei straipsnis anoniminis arba parašytas neaiškaus „redakcijos” vardo, tai gali būti įspėjamasis ženklas, nors ne visada – kai kurie rimti leidiniai taip pat skelbia redakcijos straipsnius.
Trečias aspektas – faktų tikrinimas. Ar straipsnyje yra nuorodų į pirminius šaltinius? Ar cituojami ekspertai? Ar galite patys patikrinti pateiktus faktus? Patikimi šaltiniai paprastai nurodo, iš kur gavo informaciją. Jei straipsnis pilnas kategoriškai skambančių teiginių be jokių nuorodų ar įrodymų, tai turėtų kelti abejonių.
Dar vienas naudingas metodas – kryžminis tikrinimas. Jei matote svarbią naujieną, patikrinkite, ar apie ją rašo ir kiti patikimi šaltiniai. Jei tai tikrai svarbus įvykis, jį turėtų aprašyti keletas skirtingų leidinių. Jei naujieną skelbia tik vienas šaltinis, ypač jei jis nėra gerai žinomas, būkite atsargūs. Tai gali būti ekskliuzyvus reportažas, bet gali būti ir nepatikrinta ar netgi sufabrikuota informacija.
Socialinių tinklų specifika ir pavojai
Socialiniai tinklai tapo vienu pagrindinių informacijos šaltinių daugeliui žmonių. Problema ta, kad jie niekada nebuvo sukurti kaip naujienų platformos – jų tikslas yra maksimaliai užimti jūsų dėmesį ir skatinti sąveiką. Tai reiškia, kad turinys, kuris sukelia stiprias emocijas – pyktį, baimę, pasipiktinimą ar net sužavėjimą – plinta greičiau nei nuosaikus, faktais pagrįstas turinys.
Algoritmai socialiniuose tinkluose veikia taip, kad rodo jums tai, su kuo greičiausiai sąveikausi – paspausite „patinka”, komentuosite ar dalinsitės. Tai nebūtinai sutampa su tuo, kas yra tiesa ar kas jums naudinga. Dažnai būna priešingai – skandalingos, provokatyvios ar klaidinančios naujienos gauna daugiau dėmesio nei nuosaikios ir tikslios.
Dar viena problema – konteksto trūkumas. Socialiniuose tinkluose informacija dažnai pateikiama trumpais įrašais, antraštėmis ar vaizdiniais, kurie gali būti išplėšti iš konteksto. Žmonės dažnai dalijasi straipsniais net jų neperskaitę, remdamiesi vien antrašte. Tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė socialiniuose tinkluose pasidalintų straipsnių niekada nebuvo atidaryti.
Kaip su tuo tvarkytis? Pirma, būkite skeptiški dėl bet kokios informacijos, kurią matote socialiniuose tinkluose, ypač jei ji sukelia stiprias emocijas. Prieš dalindamiesi ar reaguodami, perskaitykite visą straipsnį, o ne tik antraštę. Patikrinkite, ar šaltinis patikimas. Jei kažkas atrodo per daug sensacinga, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.
Antra, būkite sąmoningi dėl savo sąveikos su turiniu. Kuo dažniau spaudžiate „patinka” ar komentuojate tam tikro tipo įrašus, tuo daugiau panašaus turinio algoritmas jums rodys. Jei pastebite, kad jūsų srautas pilnas neigiamo ar provokatyvaus turinio, pamėginkite sąmoningai sąveikauti su kitokiu turiniu – kokybiškomis naujienomis, edukaciniu turiniu, konstruktyviais įrašais.
Praktiniai įrankiai ir strategijos informacijos filtravimui
Teorija svarbi, bet dar svarbiau turėti konkrečių įrankių ir strategijų, kaip valdyti kasdienius informacijos srautus. Vienas efektyviausių būdų – kuruoti savo informacijos šaltinius. Tai reiškia sąmoningai pasirinkti, iš kur gaunate naujienas, ir reguliariai peržiūrėti bei atnaujinti šį sąrašą.
Pradėkite nuo inventorizacijos. Užsirašykite, iš kur šiuo metu gaunate naujienas – kokie naujienų portalai, socialinių tinklų paskyros, naujienlaiškiai, podkastai. Tada įvertinkite kiekvieną šaltinį: ar jis teikia vertę? Ar informacija patikima? Ar tai, ką skaito, padeda geriau suprasti pasaulį, ar tik kelia nerimą ir sumaištį? Nebijokite atsisakyti šaltinių, kurie nebepadeda ar net kenkia.
RSS skaitytuvai – tai senas, bet vis dar efektyvus įrankis. Jie leidžia prenumeruoti įvairių svetainių naujienas vienoje vietoje, be algoritmų, kurie spręstų, ką jums rodyti. Galite patys pasirinkti, kokius šaltinius sekti, ir matysite visas jų naujienas chronologine tvarka. Populiarūs RSS skaitytuvai – Feedly, Inoreader, The Old Reader.
Naujienlaiškiai taip pat gali būti naudingi, ypač jei renkatės kokybiškus. Yra nemažai kuratorinių naujienlaiškių, kur ekspertai ar žurnalistai atrinka svarbiausias dienos naujienas ir pateikia kontekstą. Tai gali sutaupyti laiko ir padėti išvengti informacijos pertekliaus. Tačiau būkite atsargūs – per daug naujienlaiškių gali tapti nauja našta.
Nustatykite sau ribas. Tai gali būti konkretūs laikai, kada skaitote naujienas – pavyzdžiui, rytą ir vakare po 20 minučių, bet ne ištisą dieną. Arba galite nuspręsti, kad socialiniuose tinkluose naujienų apskritai neskaitote, o naudojate tik patikimus naujienų portalus. Kiekvienas žmogus turi rasti sau tinkantį balansą.
Dar viena naudinga strategija – „informacijos dieta”. Kaip ir su maistu, kartais verta apriboti tam tikrų tipų informacijos vartojimą. Galbūt pastebėjote, kad nuolatinis kriminalinių naujienų skaitymas kelia nerimą, nors realiai jūsų gyvenimui tai neturi įtakos. Arba politinės diskusijos socialiniuose tinkluose tik erzina, bet nieko konstruktyvaus neduoda. Galite sąmoningai nuspręsti tokio turinio vengti ar bent jau labai apriboti.
Giluminio skaitymo ir analizės svarba
Greitas naujienų skaitymas, perbėgimas akimis per antraštes – tai tapo norma skaitmeninėje erdvėje. Tačiau toks paviršutiniškas informacijos vartojimas dažnai neduoda tikro supratimo. Svarbios temos reikalauja gilumos, konteksto, laiko apmąstymui.
Giluminis skaitymas – tai sąmoningas pasirinkimas skirti daugiau laiko ir dėmesio tam, kas iš tiesų svarbu. Užuot skaitę dešimtis trumpų naujienų, galite pasirinkti vieną ar dvi ilgesnes analizes ar reportažus ir jas gerai perskaityti. Tai padeda ne tik geriau suprasti temą, bet ir ugdo koncentracijos gebėjimus, kurie nuolat skaitant trumpą turinį silpnėja.
Kaip praktiškai tai daryti? Vienas būdas – skiriant tam atskirą laiką. Pavyzdžiui, savaitgaliais ar vakarais, kai neskubate, galite paskaityti ilgesnį straipsnį ar reportažą apie temą, kuri jus domina. Netrukdomi, be skubėjimo. Galite net užsirašyti mintis, klausimus, kurie kyla skaitant.
Analiziniai straipsniai, ilgesni reportažai, ekspertų komentarai – tai šaltiniai, kurie padeda suprasti ne tik tai, kas įvyko, bet ir kodėl tai svarbu, kokie gali būti padariniai, kaip tai siejasi su platesniu kontekstu. Tokio turinio nerasite trumpose naujienose ar socialinių tinklų įrašuose. Reikia ieškoti specializuotų leidinių, žurnalų, ekspertų tinklaraščių.
Dar vienas aspektas – pirminių šaltinių skaitymas. Užuot skaitę tik apie kokį nors tyrimą ar ataskaitą, galite pamėginti perskaityti patį tyrimą. Užuot pasitikėję tik žurnalisto interpretacija, galite pažiūrėti, ką iš tiesų pasakė politikas ar ekspertas. Tai reikalauja daugiau pastangų, bet duoda daug geresnį supratimą.
Emocinės higienos palaikymas informacijos vartojime
Apie tai kalbama retai, bet tai itin svarbu – kaip informacijos vartojimas veikia mūsų emocinę būseną. Nuolatinis neigiamų naujienų srautas, krizių, konfliktų, nelaimių aprašymai gali sukelti nerimą, bejėgiškumo jausmą, net depresiją. Tai ne silpnumo ženklas – tai normali reakcija į perteklinį neigiamos informacijos kiekį.
Žiniasklaida natūraliai linkusi daugiau dėmesio skirti problemoms, konfliktams, nelaimėms – tai vadinama „negativity bias”. Geros naujienos retai tampa antraštėmis. Problema ta, kad tai sukuria iškraipytą pasaulio vaizdą. Statistiškai pasaulis daugeliu aspektų gerėja – mažėja skurdas, gerėja sveikata, mažėja smurtas – bet naujienose to nematysite.
Kaip su tuo tvarkytis? Pirma, būkite sąmoningi apie tai, kaip jus veikia skaitoma informacija. Jei pastebite, kad po naujienų skaitymo jaučiatės prislėgti, nerimastingi ar bejėgiški, tai signalas, kad reikia kažką keisti. Galbūt reikia sumažinti naujienų vartojimo kiekį, arba ieškoti kitokių šaltinių, kurie pateikia subalansuotesnį vaizdą.
Antra, sąmoningai ieškokite ir konstruktyvių naujienų. Yra leidinių, kurie specializuojasi būtent tokiame turinyje – rašo apie sprendimus, ne tik problemas, apie pažangą, ne tik krizės. Tai nereiškia ignoruoti realias problemas, bet padeda išlaikyti subalansuotą perspektyvą.
Trečia, leiskite sau daryti pertraukas. Jei vyksta kokia nors didelė krizė ar įvykis, ir jaučiate, kad nuolat sekate naujienas, bet tai tik kelia stresą ir nieko nepadeda, leiskite sau atsijungti. Pasaulis nesugrius, jei kelias dienas ar net savaitę neskaitysit naujienų. Kartais tokia pertrauka padeda atgauti perspektyvą ir emocinę pusiausvyrą.
Informacinio raštingumo ugdymas ir nuolatinis mokymasis
Skaitmeninė erdvė nuolat keičiasi – atsiranda naujos platformos, nauji būdai skleisti informaciją, naujos dezinformacijos technikos. Todėl informacinis raštingumas – tai ne vienkartinis įgūdis, kurį išmoksti ir gali pamiršti, bet nuolatinis mokymosi procesas.
Informacinis raštingumas apima daug aspektų: gebėjimą rasti informaciją, ją įvertinti, analizuoti, naudoti etiškai. Tai apima ir technologinį raštingumą – supratimą, kaip veikia algoritmai, kaip renkami ir naudojami duomenys, kaip veikia skaitmeninės platformos. Kuo geriau suprantate šias sistemas, tuo lengviau jas naudoti sau naudingai, o ne būti jų manipuliuojamais.
Yra nemažai išteklių, kurie padeda ugdyti šiuos įgūdžius. Įvairios organizacijos siūlo nemokamus kursus apie medijų raštingumą, faktų tikrinimą, kritinį mąstymą. Yra ir specializuotų svetainių, kurios padeda tikrinti faktus – pavyzdžiui, faktų tikrinimo organizacijos, kurios analizuoja viešus teiginius ir naujienas.
Svarbu ir kalbėtis apie tai su kitais. Diskusijos su draugais, šeima, kolegomis apie tai, kaip vartojame informaciją, kaip atskiriam tiesą nuo melo, gali būti labai naudingos. Galite dalintis patirtimi, įžvalgomis, kartu mokytis. Ypač svarbu kalbėti apie tai su vaikais ir paaugliais, kurie auga skaitmeninėje erdvėje ir dažnai neturi įgūdžių kritiškai vertinti informacijos.
Dar vienas aspektas – savo klaidų pripažinimas ir iš jų mokymasis. Visi kartais patikime klaidinančia informacija, pasidalijame kažkuo, kas pasirodo netiesa. Tai normalu. Svarbu ne niekada neklysti, bet mokytis iš klaidų, jas pripažinti ir stengtis jų nepakartoti. Jei pasidalijote kažkuo, kas pasirodė netiesa, galite tai pataisyti – ištrinti įrašą, paskelbti pataisymą.
Kaip visa tai sujungti į veikiantį požiūrį
Gali atrodyti, kad visa tai – per daug. Per daug dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, per daug pastangų, per daug laiko. Iš tiesų nereikia visko daryti iš karto ar tobulai. Svarbiausia – pradėti mąstyti apie savo informacijos vartojimo įpročius ir pamažu juos keisti.
Galite pradėti nuo ko nors vieno. Galbūt nuspręsite sumažinti laiką socialiniuose tinkluose. Arba pradėsite skaityti vieną patikimą naujienų šaltinį vietoj dešimties abejotinų. Arba tiesiog pradėsite užduoti sau klausimą „ar tai tiesa?” prieš patikėdami ar dalindamiesi informacija. Bet koks žingsnis gerąja kryptimi yra vertingas.
Svarbu suprasti, kad tai ne tik asmeninis klausimas. Kaip mes vartojame informaciją, kaip ją vertiname ir ja dalinamės, turi įtakos ne tik mums patiems, bet ir platesniams visuomenės procesams. Kai dalijamės nepatikrinta informacija, prisidedame prie dezinformacijos sklaidos. Kai kritiškai mąstome ir renkamės kokybiškus šaltinius, prisidedame prie sveikos informacinės aplinkos kūrimo.
Informacijos valdymas skaitmeninėje erdvėje – tai įgūdis, kuris tampa vis svarbesnis. Tai ne tik apie tai, kaip apsisaugoti nuo melagingų naujienų, bet ir apie tai, kaip gyventi prasmingesni, mažiau stresui ir chaosui paveikti gyvenimą. Kai išmokstate valdyti informacijos srautus, atgaunate kontrolę – ne informacija valdo jus, bet jūs renkates, ką vartoti ir kaip tai daryti.
Pradėkite nuo mažų žingsnių, būkite kantrūs sau, mokykitės iš klaidų. Laikui bėgant pastebėsite, kad tampate labiau informuoti, mažiau paveikiami manipuliacijoms, labiau pasitikintys savo gebėjimu suprasti sudėtingą pasaulį. O tai jau nemažas laimėjimas šiais laikais, kai informacijos tiek daug, o aiškumo dažnai trūksta.