Kodėl vis daugiau šeimų renkasi mokslą namuose
Dar prieš dešimtmetį apie mokymą namuose Lietuvoje kalbėta buvo dažniausiai šnabždesiais – lyg tai būtų kažkas keista, neįprasta, o gal net truputį pavojinga. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė. Vis daugiau tėvų sąmoningai renkasi šį kelią, ir ne todėl, kad bėgtų nuo sistemos, o todėl, kad ieško geresnių būdų ugdyti savo vaikus.
Pandemija, be abejo, pagreitino šį procesą. Daugelis šeimų pirmą kartą pamatė, kaip vaikas mokosi namuose, ir suprato – tai ne tik įmanoma, bet kartais net efektyviau nei tradicinė mokykla. Tačiau priežastys yra daug gilesnės nei virusas ir karantinas.
Kai kurie tėvai pasirenka mokslą namuose dėl vaiko individualių poreikių – gal jis yra labai gabūs ir mokykloje nuobodžiauja, o gal atvirkščiai, reikia daugiau laiko įsisavinti medžiagą. Kiti vertina galimybę keliauti, gyventi kitose šalyse, nesukaustyti vaiko į griežtą rugsėjo-gegužės rėmus. Dar kiti tiesiog mato, kaip tradicinė mokykla gniuždo vaiko smalsumą ir norą mokytis.
Teisiniai aspektai ir formalumai, kurių negalima ignoruoti
Prieš pradedant mokymą namuose, būtina suprasti teisinę pusę. Lietuvoje mokymas namuose yra visiškai teisėtas, tačiau reikia laikytis tam tikrų procedūrų. Ir čia jokių baubų – sistema yra gana aiški, nors kartais gali pasirodyti šiek tiek biurokratiška.
Pirmiausia turite pasirinkti mokyklą, prie kurios bus priskirtas jūsų vaikas. Taip, net mokydamiesi namuose, vaikas oficialiai priklauso mokyklai. Ši mokykla bus atsakinga už metinį žinių patikrinimą ir pažymėjimų išdavimą. Galite rinktis bet kurią Lietuvos mokyklą, kuri sutinka priimti vaikus, besimokančius individualiai – nebūtinai tai turi būti jūsų gyvenamosios vietos mokykla.
Toliau reikia parašyti prašymą mokyklos direktoriui, kuriame nurodote, kad norite, jog vaikas mokytųsi pagal individualizuotą ugdymo planą. Mokykla turi sudaryti komisiją, kuri įvertins, ar tai tinka jūsų vaikui. Paprastai šis procesas nėra sudėtingas, ypač jei aiškiai paaiškinate savo motyvus ir parodote, kad esate rimtai nusiteikę.
Svarbu žinoti, kad kartą per metus vaikas turės atvykti į mokyklą ir pademonstruoti įgytus gebėjimus. Tai gali būti testai, pokalbiai su mokytojais ar projektų pristatymai – forma priklauso nuo mokyklos ir susitarimo su ja. Nebijokite šio patikrinimo – jei mokėtės nuosekliai, jis bus tik formalumas.
Mokymosi erdvės kūrimas – daugiau nei tiesiog stalas ir kėdė
Vienas didžiausių mitų apie mokymą namuose – kad reikia įsirengti atskirą kambarį, atrodantį kaip mini mokykla. Tikrovė yra daug lankstesnė ir įdomesnė.
Žinoma, vaikui reikia vietos, kur jis galėtų susikaupti ir dirbti. Bet tai nebūtinai turi būti griežtai apibrėžta erdvė. Kai kurie vaikai puikiai mokosi virtuvės stale, kiti mėgsta įsitaisyti ant kilimo svetainėje, treti produktyviausi būna balkone ar net lauke, jei oras leidžia.
Svarbiau nei konkreti vieta yra tai, kad vaikas turėtų prieigą prie reikiamų priemonių. Knygos, sąsiuviniai, rašymo reikmenys – visa tai turi būti lengvai pasiekiama. Puiki idėja yra sukurti mobilų mokymosi rinkinį – dėžę ar krepšį, kurį galima pasiimti ir mokytis bet kur. Ypač naudinga šeimoms, kurios mėgsta keliauti ar tiesiog keisti aplinką.
Nepamirškit ir technologijų. Kompiuteris ar planšetė šiais laikais yra ne prabanga, o būtinybė. Daugybė puikių edukacinių programų, vaizdo pamokų, interaktyvių užduočių – visa tai padaro mokymąsi įdomesnį ir efektyvesnį. Tačiau kartu svarbu nustatyti ribas, kad ekranų laikas neužgožtų kitų veiklų.
Dar vienas aspektas, kurį dažnai pamiršta – socialinė erdvė. Vaikas, besimokantis namuose, vis tiek turi bendrauti su bendraamžiais. Tai gali būti būreliai, sporto sekcijos, susitikimai su kitomis šeimomis, kurios taip pat renkasi mokymą namuose. Lietuvoje jau yra nemažai tokių bendruomenių – apsimoka jas surasti.
Kasdienės rutinos formavimas be mokyklos skambučio
Vienas didžiausių iššūkių pradedantiesiems – kaip organizuoti dieną, kai nėra mokyklos tvarkaraščio, kuris viską struktūruotų. Laisvė yra nuostabi, bet be jokios struktūros greitai gali virsti chaosu.
Gera žinia – jums nereikia kopijuoti mokyklos režimo. Mokymasis namuose puikiai tinka tuo, kad galite pritaikyti tvarkaraštį prie savo šeimos poreikių ir vaiko biologo ritmo. Jei jūsų vaikas yra „pelėda” ir produktyviausias popiet, kodėl turėtumėte jį žadinti septintą ryto?
Tačiau tam tikra rutina vis dėlto reikalinga. Vaikas turi žinoti, ko tikėtis iš dienos. Tai suteikia saugumo jausmą ir padeda susitelkti. Nebūtinai tai turi būti minutinis grafikas – pakanka bendros struktūros. Pavyzdžiui: rytas skirtas pagrindinėms disciplinoms (matematika, lietuvių kalba), pietų metas – kūrybinėms veikloms ar projektams, popietė – fiziniam aktyvumui ir laisvam mokymui.
Svarbu įtraukti pertraukas. Mokykloje jos yra privalomos, namuose lengva apie jas pamiršti. O juk vaikas negali efektyviai mokytis be poilsio. Trumpos pertraukėlės kas 45-60 minučių, ilgesnė pietų pertrauka – tai padeda išlaikyti koncentraciją ir motyvaciją.
Dar vienas patarimas – pradėkite ir baikite dieną tam tikrais ritualais. Galbūt ryto skaitymas, dienoraščio rašymas vakare, bendras šeimos pietūs. Tokie ritualai padeda atskirti mokymosi laiką nuo laisvalaikio, net jei visa tai vyksta toje pačioje erdvėje.
Mokymosi programos planavimas ir pritaikymas
Čia prasideda tikrasis darbas. Lietuvoje turite laikytis bendrųjų ugdymo planų – tai reiškia, kad metų pabaigoje vaikas turi atitikti tam tikrus pasiekimų lygius. Tačiau kaip pasieksite tuos tikslus – jūsų reikalas.
Pradėkite nuo to, kad susipažinkite su Lietuvos bendraisiais ugdymo planais jūsų vaiko klasei. Juos lengvai rasite Švietimo ministerijos svetainėje. Taip, dokumentai gali atrodyti sausoki ir biurokratiški, bet jie parodo, ką vaikas turi mokėti metų pabaigoje. Tai jūsų orientyras.
Toliau galite rinktis, kaip tą medžiagą pateiksite. Galite naudoti įprastus vadovėlius – daugelį jų galima nemokamai parsisiųsti arba įsigyti knygynuose. Tačiau nebijokite eksperimentuoti su kitais šaltiniais. Yra puikių internetinių platformų, edukacinių filmų, žaidimų, kurie moko ne prasčiau už vadovėlius.
Vienas efektyviausių būdų – teminiai projektai. Pavyzdžiui, tyrinėjant Viduramžius, galite skaityti apie tą laikotarpį (istorija), analizuoti to meto literatūrą (lietuvių kalba), skaičiuoti, kiek kainavo pilies statyba (matematika), piešti herbus (dailė). Taip vienu projektu apimsite kelias disciplinas, o vaikui tai bus daug įdomiau nei atskiros, nesusijusios pamokos.
Būkite lankstūs. Jei matote, kad vaikas kažką įsisavina greitai – neskubėkite, leiskite jam pasigilinti. Jei kažkas sunkiau sekasi – skirkite daugiau laiko. Tai ir yra individualizuoto mokymo grožis.
Socialiniai ryšiai ir bendravimas su bendraamžiais
Pirmasis klausimas, kurį išgirsite iš skeptikų: „O kaip dėl socializacijos?” Lyg vaikas, mokydamasis namuose, būtų uždaras bunkeryje be jokio kontakto su išoriniu pasauliu. Tikrovė, žinoma, visai kitokia.
Pirma, mokykla nėra vienintelė vieta, kur vaikas gali bendrauti su bendraamžiais. Antra, kokybė svarbesnė už kiekybę. Geriau turėti kelis tikrus draugus nei būti apsuptam trisdešimties klasės draugų, su kuriais bendraujama tik todėl, kad atsitiktinai gimėte tais pačiais metais.
Vaikai, besimokantys namuose, paprastai turi daug galimybių socializuotis. Būreliai, sporto sekcijos, meno mokyklos, skautai, bažnytinės bendruomenės – visa tai puikios vietos susipažinti su kitais vaikais. Be to, tokiuose užsiėmimuose vaikai bendrauja su įvairaus amžiaus žmonėmis, o ne tik su savo amžiaus grupe, kas yra daug natūraliau ir naudingiau.
Lietuvoje jau yra susikūrusios homeschooling šeimų bendruomenės. Jos organizuoja bendrus užsiėmimus, išvykas, šventes. Tai puiki galimybė ne tik vaikams susipažinti, bet ir tėvams pasidalyti patirtimi, pasiremti vieniems kitus.
Nepamirškit ir kasdieniškų socialinių situacijų – apsipirkimas parduotuvėje, pokalbis su kaimynu, vizitas pas gydytoją. Visa tai taip pat socializacija. Vaikas mokosi bendrauti su įvairiais žmonėmis įvairiose situacijose, o ne tik su bendraamžiais klasėje.
Tėvų vaidmuo: mokytojas, tėvas ar abu kartu?
Vienas didžiausių klausimų, su kuriais susiduria tėvai, pradedantys mokymą namuose: kaip rasti pusiausvyrą tarp tėvo ir mokytojo vaidmenų? Ar įmanoma būti abiem vienu metu?
Atsakymas – taip, bet reikia nustatyti ribas. Kai kurios šeimos nusprendžia aiškiai atskirti šiuos vaidmenis: mokymosi metu mama ar tėtis yra „mokytojas”, po pamokų – vėl tėvas. Kitos šeimos renkasi labiau sklandų perėjimą, kur mokymasis natūraliai įsipina į kasdienį gyvenimą.
Svarbu suprasti, kad jums nereikia būti ekspertu visose srityse. Niekas nesitiki, kad žinosite visą matematikos kursą nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Jūsų vaidmuo – ne įpilti žinias į vaiko galvą, o padėti jam mokytis. Tai reiškia – mokytis kartu, ieškoti atsakymų, rasti šaltinius.
Nebijokite pasakyti vaikui: „Nežinau, bet išsiaiškinkime kartu.” Tai puiki pamoka – parodyti, kad mokymasis yra visą gyvenimą trunkantis procesas, ne tik mokyklos reikalas. Be to, kai ieškote atsakymų kartu, vaikas mato, kaip reikia mokytis, kur ieškoti informacijos, kaip ją vertinti.
Jei jaučiate, kad tam tikrose srityse jums tikrai trūksta kompetencijos, galite pasamdyti repetitorių ar rasti internetinius kursus. Nebūtinai viskas turi vykti tik namuose su jumis. Pavyzdžiui, jei jūsų anglų kalba silpnoka, geriau rasti gerą mokytoją ar naudoti kokybišką internetinę platformą.
Ir dar vienas svarbus dalykas – pasirūpinkite savimi. Mokymas namuose gali būti intensyvus ir varginantis. Jums reikia laiko sau, savo pomėgiams, poilsiui. Pervargęs, išsekęs tėvas negali būti geru mokytoju. Ieškokite galimybių perduoti vairą – gal partneris gali tam tikras disciplinas perimti, gal seneliai gali padėti, gal galite keistis su kitomis šeimomis.
Kai viskas susidėlioja: kasdienybė, iššūkiai ir netikėti atradimai
Po kelių mėnesių mokymosi namuose dauguma šeimų pasiekia tam tikrą ritmą. Pradinis nerimas dingsta, rutina įsivažiuoja, ir staiga suprantate – tai veikia. Bet tai nereiškia, kad viskas visada sklandžiai.
Bus dienų, kai niekas nesiseks. Kai vaikas bus nesutelktas, kai jūs būsite išsekę, kai atrodys, kad tradicinė mokykla būtų buvusi daug paprastesnis variantas. Tai normalu. Nevertinkite visos savo mokymo namuose patirties pagal vieną blogą dieną ar net savaitę.
Bus ir nuostabių akimirkų, kurių mokykloje tikriausiai nebūtų buvę. Kai staiga pamatote, kaip vaikui sušvinta akys suprantant sudėtingą koncepciją. Kai jis pats pasiūlo projektą, kuriuo dega. Kai leidžiatės į spontanišką išvyką, nes tema, kurią tiriame, to reikalauja. Kai galite sustoti ir pasigilinti į tai, kas vaikui įdomu, nevaržomi skambučio ir tvarkaraščio.
Mokymasis namuose taip pat keičia visą šeimą. Brolius ir seseris, kurie gali mokytis vieni iš kitų. Tėvus, kurie vėl atranda mokymosi džiaugsmą. Šeimos ryšius, kurie stiprėja, kai kartu praleidžiate daugiau laiko, ne tik vakarais ir savaitgaliais.
Žinoma, ne visoms šeimoms mokymas namuose tinka. Kai kurioms jis tampa laikinu sprendimu tam tikru gyvenimo etapu. Kitoms – ilgalaike strategija iki pat mokyklos baigimo. Abi galimybės yra visiškai teisingos. Svarbiausia – klausytis savo vaiko, savo šeimos poreikių ir būti pasiruošusiems keistis, jei reikia.
Pradėti mokymą namuose reikia drąsos. Reikia pasitikėjimo savimi, savo vaiku, savo gebėjimu rasti sprendimus. Bet jei jaučiate, kad tai gali būti tinkamas kelias jūsų šeimai – nebijokite žengti šio žingsnio. Resursų yra daugiau nei kada nors anksčiau, bendruomenė auga, o teisinė aplinka Lietuvoje yra palanki.
Galiausiai mokymas namuose – tai ne tik apie akademinius pasiekimus. Tai apie tai, kaip išmokyti vaiką mokytis, kaip ugdyti smalsumą, kaip padėti jam atrasti save. Ir kartais geriausias būdas tai padaryti yra ne mokyklos suole, o šalia tėvų, kurie tiki juo ir yra pasirengę kartu keliauti šiuo nuostabiu mokymosi keliu.