Telefone atsivertei naujieną, kuri skamba pernelyg šokiruojančiai, kad būtų tiesa? Arba draugas grupėje persiuntė straipsnį su antrašte, kuri tiesiog verčia paspausti „dalintis” nesusimąstant? Tokių akimirkų kiekvienam pasitaiko vis dažniau – ir tai nėra atsitiktinumas. Dezinformacija šiandien sukurta būtent taip, kad plistų per telefonus, greitai ir emocingai, kol dar nespėjame pagalvoti.
Geros naujienos: yra keletas praktinių žingsnių, kuriuos gali atlikti tiesiog telefone, per kelias minutes, ir tai jau gerokai sumažina tikimybę tapti klaidingos informacijos platintoju.
1. Pažiūrėk į adresą, ne tik į antraštę
Prieš skaitant straipsnį, verta trumpai stabtelėti prie URL. Dezinformacijos svetainės mėgsta imituoti žinomus portalus – prideda papildomą raidę, pakeičia domeno galūnę arba naudoja panašų, bet ne visai tikslų pavadinimą. Mobiliajame naršyklės adreso juosta dažnai paslėpta, todėl paspausk ją ir pasižiūrėk, kur iš tikrųjų esi.
2. Naudok atvirkštinę vaizdų paiešką tiesiog telefone
Nuotrauka, kuri neva rodo šviežią įvykį, dažnai būna sena arba iš visai kito konteksto. Google programėlėje palaikius nuotrauką galima pasirinkti paiešką pagal vaizdą, o tai per kelias sekundes parodo, kur ir kada ta nuotrauka buvo panaudota anksčiau. Jei paaiškėja, kad tas pats vaizdas „iliustravo” ir 2019 metų įvykį Sirijoje, ir dabartinį pranešimą apie Ukrainą – tai jau signalas.
3. Pasitikrink per faktų tikrinimo platformas
Lietuvoje veikia keli aktyvūs faktų tikrinimo projektai, pavyzdžiui, Delfi ar 15min turimi patikros skyriai, taip pat tarptautinės platformos kaip Snopes ar EU DisinfoLab. Verta jas įsirašyti tarp naršyklės žymių arba tiesiog žinoti, kad prieš dalinantis abejotina žinia, galima per pusę minutės patikrinti, ar tai jau nebuvo paneigta.
4. Patikrink, kada tai buvo publikuota
Vienas paprasčiausių, bet dažnai apleidžiamų žingsnių – data. Sensacingi straipsniai kartais grąžinami į apyvartą po kelerių metų, pakeičiant tik kontekstą. Kovido laikų nuotraukos ar senos politinės citatos gali vėl pasirodyti feed’e taip, tarsi būtų šiandienos naujiena.
5. Palygink su bent dviem nepriklausomais šaltiniais
Jei apie tą patį įvykį rašo tik vienas nežinomas portalas, o didieji žiniasklaidos kanalai tyli – tai neturėtų automatiškai reikšti sąmokslo, bet tikrai reikalauja atsargumo. Tikros, reikšmingos naujienos paprastai per kelias valandas atsiranda keliuose skirtinguose, vienas nuo kito nepriklausomuose šaltiniuose.
6. Atkreipk dėmesį į savo emocinę reakciją
Tai gal ir neskamba kaip „techninis” metodas, bet praktikoje veikia geriausiai. Jei antraštė sukelia stiprų pyktį, baimę ar pasipiktinimą per pirmąsias tris sekundes – tai dažnai ir yra tikslas. Manipuliacinis turinys kuriamas taip, kad aplenktų kritinį mąstymą. Verta sąmoningai stabtelėti ir paklausti savęs: ar aš dalinuosi šiuo dalyku, nes tai svarbu, ar todėl, kad man tiesiog pakilo adrenalinas?
7. Patikrink paskyrą, ne tik įrašą
Socialiniuose tinkluose verta trumpam užsukti į profilį, kuris paskelbė informaciją. Kada paskyra sukurta? Kiek joje sekėjų? Ar joje yra ir kitokio, tikro turinio, ar vien politinės propagandos ir šoko turinio srautas? Botų ir dezinformacijos platinimo tinklų paskyros dažnai turi būdingus požymius – naują registracijos datą, generinį vardą, minimalų aktyvumą iki tam tikro momento.
Kai telefonas tampa filtru, o ne vamzdžiu
Tiesa yra tokia, kad niekas neturi laiko kiekvienai naujienai skirti detektyvo darbo. Bet ir nereikia – užtenka įsivesti į įprotį bent porą iš šių žingsnių, ir informacinis triukšmas pradeda rėtis kur kas rečiau. Mobilusis įrenginys, kuris šiandien dažniausiai yra pagrindinis mūsų langas į pasaulį, gali būti arba dezinformacijos vamzdis, arba pirmasis filtras. Skirtumą lemia ne technologija, o keli papildomi paspaudimai ir minutė kantrybės prieš mygtuką „dalintis”.