Kodėl svarbu mokėti atpažinti televizoriaus gedimus
Televizorius šiuolaikinėje Vilniaus šeimoje tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau kaip ir bet kuri technika, jis gali sugesti netikėčiausiomis akimirkomis. Daugelis žmonių susiduria su situacija, kai ekranas staiga užgęsta, atsiranda keisti garsai ar vaizdas tampa iškraipytas. Problema ta, kad ne visada aišku, ar tai rimtas gedimas, ar tik laikinas sutrikimas, kurį galima išspręsti patiems.
Vilniaus gyventojai dažnai skuba į remonto dirbtuves net dėl smulkių problemų, kurias būtų galima išspręsti per kelias minutes namuose. Kita vertus, kai kurie bando patys taisyti sudėtingus gedimus, rizikuodami dar labiau sugadinti įrenginį. Todėl gebėjimas atpažinti pagrindinius simptomus ir suprasti jų priežastis gali sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko.
Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius televizorių gedimus, jų požymius ir tai, ką galite padaryti patys, o kada tikrai reikėtų kreiptis į specialistus. Ypač aktualu tai sostinės gyventojams, kurie turi prieigą prie įvairių remonto paslaugų, bet ne visada žino, kada jomis naudotis.
Vaizdo problemos ir jų atpažinimas
Vienas dažniausių nusiskundimų – vaizdo kokybės pablogėjimas ar visiškas jo išnykimas. Jei ekrane matote vaizdą, bet jis yra neaiškus, mirgantis ar iškraipytas, tai gali reikšti kelias skirtingas problemas. Horizontalios ar vertikalios linijos ekrane dažnai rodo matricos gedimą, ypač jei jos nekinta perjungiant kanalus ar šaltinius.
Kai ekranas visiškai juodas, bet girdite garsą, problema gali būti susijusi su apšvietimo sistema. Modernūs LED televizoriai naudoja specialias apšvietimo juostas, kurios gali sugesti. Paprastas būdas tai patikrinti – pritemdytame kambaryje pašvieskite žibintuvėliu į ekraną. Jei matote silpną vaizdą, tikėtina, kad apšvietimas neveikia, o pati matrica yra tvarkinga.
Spalvų iškraipymai – dar viena dažna bėda. Jei ekrane vyrauja viena spalva (pavyzdžiui, viskas rausva ar žalsva), tai gali būti matricos valdymo plokštės problema arba kabelio gedimas. Prieš skambinant meistrams, verta patikrinti visus laidus – kartais problema slypi paprasčiame HDMI kabelio kontakte.
Pikselių „mirimas” pasireiškia mažais taškeliais ekrane, kurie visada lieka vienos spalvos arba juodi. Keli mirusieji pikseliai – normali situacija net naujiems televizoriams, bet jei jų skaičius didėja, tai rodo matricos degradaciją. Deja, tokių gedimų namuose nepataisysite.
Garso sutrikimai ir jų priežastys
Garso problemos kartais būna klastingesnės nei vaizdo, nes priežastys gali slypėti ne tik pačiame televizoriuje. Jei visai negirdite garso, pirmiausia patikrinkite, ar neįjungtas nutildymo režimas ir ar teisingai nustatytas garso šaltinis. Daugelis Vilniaus gyventojų naudoja išorinius garso sistemas, todėl televizorius gali būti nustatytas transliuoti garsą per optinį kabelį ar Bluetooth, o ne per įmontuotus garsiakalbius.
Kai garsas traška, šnypščia ar pertrūkinėja, dažnai kalta garso plokštė arba garsiakalbiai. Paprastas testas – prijunkite ausines ar išorinę garso sistemą. Jei per jas garsas skamba normaliai, problema tikrai televizoriaus garsiakalbiai. Tačiau jei ir per išorinius įrenginius girdite trikdžius, gedimas slypi garso apdorojimo grandinėje.
Kartais pasitaiko, kad garsas ir vaizdas nesusinchronizuoja – tai ypač pastebima žiūrint filmus, kai lūpų judesiai neatitinka žodžių. Šis reiškinys dažniausiai susijęs su programine įranga arba signalo apdorojimu. Daugelis šiuolaikinių televizorių turi garso vėlinimo nustatymus meniu, kuriais galima išspręsti šią problemą be jokio remonto.
Keista, bet faktas – kartais garso problemos atsiranda dėl dulkių. Jei televizorius ilgai stovėjo nevalytas, dulkės gali užkimšti ventiliacijos angas ir sukelti perkaitimą, o tai veikia visus komponentus, įskaitant garso sistemą.
Maitinimo ir įsijungimo sutrikimai
Viena baisiausių akimirkų – kai paspaudžiate maitinimo mygtuką, o nieko nevyksta. Prieš panikuojant, patikrinkite akivaizdžius dalykus: ar kištukas įkištas į lizdą, ar lizdas veikia (prijunkite kitą prietaisą), ar neišjungtas saugiklis skirstomojoje dėžutėje. Vilniaus senuosiuose butuose kartais pasitaiko elektros tinklo problemų, kurios gali atrodyti kaip televizoriaus gedimas.
Jei televizorius bando įsijungti, mirkteli indikatorius, bet vėl išsijungia, tai dažniausiai rodo maitinimo bloko problemą. Šis gedimas ypač paplitęs vyresniems televizoriams, kurie dirbo daug valandų. Maitinimo blokas turi kondensatorius, kurie laikui bėgant praranda talpą ir nebegali užtikrinti stabilaus įtampos.
Kai televizorius įsijungia, bet po kelių sekundžių ar minučių vėl išsijungia, priežastis gali būti perkaitimas. Patikrinkite, ar televizorius turi pakankamai vietos vėdinimui – bent 10 cm atstumas nuo sienos ir šonų. Užkimštos ventiliacijos angos – dažna problema Vilniaus butuose, kur televizoriai dažnai statomi į uždarus baldus.
Kartais televizorius „įstringa” budėjimo režime – indikatorius šviečia, bet ekranas neįsijungia. Paprastas sprendimas: ištraukite kištuką iš lizdo, palaukite 2-3 minutes ir vėl įjunkite. Tai iš naujo paleidžia visą sistemą ir dažnai išsprendžia programinės įrangos sutrikimus.
Programinės įrangos ir valdymo problemos
Šiuolaikiniai televizoriai – tai iš esmės kompiuteriai su ekranu, todėl jie kenčia nuo tų pačių programinės įrangos problemų. Jei televizorius lėtai reaguoja į pulto komandas, programėlės stringa ar atsiranda keisti pranešimai, tikėtina, kad problema programinėje įrangoje.
Pirmasis žingsnis – patikrinti, ar yra naujinimų. Daugelis televizorių gali automatiškai atsisiųsti naujinius per internetą, bet kartais reikia tai padaryti rankiniu būdu. Eikite į nustatymus, raskite skyrių apie programinę įrangą ar sistemos atnaujinimą. Vilniaus interneto greitis paprastai leidžia greitai atsisiųsti reikiamus failus.
Kai televizorius visiškai „pakibo” ir nereaguoja į jokius veiksmus, padeda priverstinis perkrovimas. Skirtingi gamintojai turi skirtingus būdus – kai kuriuose reikia ilgai laikyti maitinimo mygtuką, kituose – spausti tam tikrą mygtukų kombinaciją. Šią informaciją rasite naudojimo instrukcijoje arba gamintojo svetainėje.
Problemos su Smart TV funkcijomis – programėlės neatsidaro, internetas neveikia, paskyros neprisijungia – dažnai sprendžiamos iš naujo nustatant tinklo ryšį. Pamirškite WiFi tinklą televizoriuje ir prijunkite iš naujo, įvesdami slaptažodį. Jei naudojate laidinį ryšį, patikrinkite kabelį ir maršrutizatoriaus nustatymus.
Fiziniai pažeidimai ir jų pasekmės
Kartais gedimo priežastis visai ne elektronika, o mechaninis pažeidimas. Sudužęs ekranas – tai akivaizdu, bet yra ir subtilesnių fizinių gedimų. Pavyzdžiui, jei televizorius nukrito ar buvo stipriai sutrenktas, vidiniai jungtys galėjo atsilaisvinti, nors iš išorės viskas atrodo gerai.
Drėgmė – tylus televizorių priešas. Vilniaus klimatas su santykinai aukštu drėgnumu gali būti problemiškas, ypač jei televizorius stovi šaltame kambaryje ar prie išorės sienos. Kondensatas ant elektroninių plokščių sukelia trumpuosius jungimus. Jei televizorius buvo laikomas šaltoje patalpoje ir parneštas į šiltą, prieš įjungdami palaukite kelias valandas, kol jis prisitaikys prie temperatūros.
Vabzdžiai elektronikoje – tai ne juokas. Tarakonai ir kiti smulkūs vabzdžiai mėgsta šiltą ir tamsią televizoriaus vidų. Jų ekskrementai ir kūnai gali sukelti trumpuosius jungimus. Jei gyvename name su tokia problema, verta periodiškai patikrinti televizorių pas specialistus.
Jungtys ir lizdai taip pat susidėvi. Jei HDMI, USB ar kiti prievadai atsilaisvino, signalai gali pertrūkinėti arba visai neveikti. Tai pastebėsite, jei reikia tam tikru kampu laikyti kabelį, kad vaizdas atsirastų. Tokius gedimus reikia taisyti, nes patys lizdai gali visiškai atsikelti nuo plokštės.
Kada kreiptis į specialistus ir kaip pasirinkti meistrą
Ne visus gedimus galima ar verta taisyti patiems. Bet koks darbas su aukšta įtampa (ypač maitinimo blokai) yra pavojingas ir reikalauja specialių žinių. Matricos keitimas taip pat nėra namų darbas – tai brangu ir sudėtinga, dažnai kainuojanti beveik tiek, kiek naujas televizorius.
Vilniuje veikia daug televizorių remonto paslaugų, bet jų kokybė labai skiriasi. Rinkdamiesi meistrą, atkreipkite dėmesį į keletą dalykų. Pirma, ar jis turi fizinę dirbtuvę, o ne tik telefono numerį. Antra, ar teikia garantiją atliktam remontui – rimti specialistai visada garantuoja savo darbą bent kelis mėnesius.
Prieš kviesdami meistrą, pasiruoškite tiksliai apibūdinti problemą. Užsirašykite, kas nutiko, kada prasidėjo, ar gedimas pastovus, ar pasireiškia tik tam tikromis sąlygomis. Ši informacija padės specialistui greičiau diagnozuoti problemą ir, galbūt, net nuotoliniu būdu pasakyti, ar verta važiuoti.
Kaina – svarbus, bet ne vienintelis kriterijus. Įtartinai pigu gali reikšti, kad bus naudojamos prastos kokybės atsarginės dalys arba darbas bus atliktas nekokybiškiai. Kita vertus, brangiausias variantas ne visada reiškia geriausią. Paprašykite išsamios sąmatos ir paaiškinkite, už ką mokate.
Kartais ekonomiškiau nusipirkti naują televizorių nei taisyti seną. Jei televizorius vyresnis nei 5-7 metai ir reikia keisti brangias dalis (matricą, pagrindinę plokštę), apsvarstykite naują pirkimą. Šiuolaikiniai televizoriai ne tik kokybiškesni, bet ir energetiškai efektyvesni.
Ką daryti čia ir dabar: greitieji patarimai problemos sprendimui
Susidūrus su televizoriaus problema, neverta iš karto skambinti remonto tarnybai. Yra keletas paprastų veiksmų, kuriuos gali atlikti bet kas ir kurie dažnai išsprendžia problemą. Pirmiausia – klasikinis patarimas visai elektronikai: išjunkite ir vėl įjunkite. Bet ne tiesiog pulteliu, o ištraukite kištuką iš lizdo, palaukite bent minutę ir vėl įjunkite. Šis paprastas veiksmas išvalo laikinąją atmintį ir gali pašalinti programinės įrangos sutrikimus.
Patikrinkite visus kabelius – ne tik ar jie įkišti, bet ar gerai įkišti. Kartais kabelis atrodo įjungtas, bet kontaktas nepilnas. Ištraukite ir vėl tvirtai įkiškite HDMI, anteninį, maitinimo ir kitus kabelius. Jei turite atsarginį HDMI kabelį, pabandykite jį – šie kabeliai genda dažniau, nei manoma.
Pabandykite skirtingus šaltinius. Jei problema pasireiškia žiūrint televiziją per anteną, perjunkite į HDMI ir atvirkščiai. Tai padės suprasti, ar gedimas televizoriuje, ar išoriniame įrenginyje. Taip pat pabandykite skirtingus kanalus ar programėles – kartais problema tik su vienu šaltiniu.
Pažiūrėkite į nustatymus. Kartais vaizdo ar garso problemos kyla ne dėl gedimo, o dėl neteisingų nustatymų. Galbūt kažkas netyčia pakeitė vaizdo režimą, išjungė garsiakalbius ar įjungė kokią nors specialią funkciją. Jei nežinote, kaip grąžinti numatytuosius nustatymus, ieškokite meniu parinkties „Gamykliniai nustatymai” ar „Reset”.
Pašalinkite trukdžius. Jei televizorius šalia maršrutizatoriaus, mikrobangų krosnelės ar kitų elektroninių prietaisų, pabandykite juos laikinai išjungti. Elektromagnetiniai trukdžiai gali sukelti vaizdo ar garso problemas. Taip pat patikrinkite, ar televizoriaus ventiliacijos angos neužkimštos – perkaitimas sukelia įvairiausius gedimus.
Jei naudojate išorinį imtuvą, žaidimų konsolę ar kitą įrenginį, pabandykite jį atjungti ir žiūrėti tiesiai per televizorių. Kartais problema ne televizoriuje, o prijungtame įrenginyje. Vilniuje daugelis žmonių naudoja kabelinės televizijos priedėlius, kurie taip pat gali gedinti ir sukelti simptomus, panašius į televizoriaus gedimus.
Kaip prižiūrėti televizorių, kad išvengtumėte gedimų
Prevencija visada geresnė už gydymą, ir tai taikoma ne tik sveikatai, bet ir elektronikai. Paprastos priežiūros priemonės gali žymiai pratęsti televizoriaus tarnavimo laiką ir išvengti daugelio problemų. Dulkės – vienas didžiausių elektronikos priešų. Jos kaupiasi ventiliacijos angose, trukdo vėsinimui ir gali sukelti perkaitimą. Bent kartą per kelis mėnesius švelniai nuvalykite dulkes nuo televizoriaus, ypač iš galinės dalies, kur yra ventiliacijos angos.
Ekrano valymas taip pat svarbus, bet reikia daryti tai teisingai. Niekada nenaudokite įprastų langų valiklių ar šiurkščių medžiagų – jie gali pažeisti ekrano dangą. Naudokite specialias mikropluošto šluostes ir, jei reikia, skystį, skirtą elektronikos ekranams. Vilniuje tokių priemonių galima nusipirkti bet kurioje elektronikos parduotuvėje.
Įtampos šuoliai – rimta grėsmė televizoriams. Verta investuoti į gerą įtampos stabilizatorių ar bent jau apsauginį lizdą su perkrovos apsauga. Tai ypač aktualu senesniuose Vilniaus rajonuose, kur elektros tinklas ne visada stabilus. Audros metu, jei išvykstate ilgesniam laikui, geriau visiškai išjunkite televizorių iš lizdo.
Ventiliacija – kritiškai svarbi. Televizorius turi stovėti taip, kad oras galėtų laisvai cirkuliuoti. Jei laikote jį spintoje ar nišoje, įsitikinkite, kad yra pakankamai vietos. Niekada neuždenkite ventiliacijos angų dekoratyviniais elementais ar kitais daiktais. Perkaitęs televizorius genda daug greičiau.
Programinės įrangos atnaujinimai – ne tik naujos funkcijos, bet ir klaidų taisymai bei saugumo patobulinimai. Jei jūsų televizorius palaiko automatinius atnaujinimus, įjunkite šią funkciją. Jei ne, periodiškai patikrinkite, ar yra naujų versijų. Tai ypač svarbu Smart TV, kurie prijungti prie interneto ir gali būti pažeidžiami kibernetinių atakų.
Praktiniai sprendimai kasdienėms situacijoms
Gyvenimas su televizoriumi ne visada sklandus, bet daugelį kasdienių nepatogumų galima išspręsti be specialistų pagalbos. Pavyzdžiui, jei nuotolinio valdymo pultelis nebeveikia gerai, prieš perkant naują, pabandykite paprastus dalykus. Išimkite baterijas, palaukite minutę, įdėkite naujas. Nuvalykite pultelio kontaktus – kartais ten susikaupę nešvarumai trukdo veikti. Patikrinkite, ar televizoriaus infraraudonųjų spindulių daviklas (paprastai priekyje, apačioje) neužkimštas.
Kai vaizdas per tamsus ar per šviesus, nebūtinai tai gedimas. Šiuolaikiniai televizoriai turi daugybę vaizdo nustatymų – ryškumas, kontrastas, spalvų temperatūra, dinaminis ryškumas ir kiti. Pabandykite skirtingus vaizdo režimus (kinas, sportas, žaidimai) ir raskite tinkamiausią. Vilniaus butuose, kur natūralios šviesos kiekis labai skiriasi priklausomai nuo kambario orientacijos, gali tekti keisti nustatymus pagal dienos laiką.
Jei vaizdas „šokinėja” ar matote artefaktus žiūrint per anteną, problema gali būti ne televizoriuje, o antenos signale. Vilniuje skaitmeninė televizija paprastai veikia gerai, bet kai kuriose vietose signalas silpnas. Pabandykite pakeisti antenos padėtį, patikrinkite kabelį, įsitikinkite, kad antenos lizdas gerai prijungtas. Kartais padeda automatinis kanalų paieška iš naujo.
Garso ir vaizdo nesutapimas – erzinanti problema, bet dažnai sprendžiama per nustatymus. Ieškokite parinkties, vadinamos „Audio Delay”, „Audio Sync” ar panašiai. Ją rasite garso nustatymuose. Galite reguliuoti vėlinimą milisekundėmis, kol garsas ir vaizdas sutaps. Jei naudojate išorinę garso sistemą, patikrinkite ir jos nustatymus.
Kai televizorius „užmiršta” nustatymus po kiekvieno išjungimo, problema gali būti vidinėje baterijoje, kuri palaiko atmintį. Tai retesnis gedimas, bet pasitaiko vyresniems televizoriams. Kitas variantas – nustatymai išsaugomi, bet televizorius nuolat grįžta į gamyklinį režimą. Tai programinės įrangos problema, kuri gali reikalauti atnaujinimo ar net pilno sistemos atkūrimo.
Kai kurie gedimų simptomai atrodo baisūs, bet iš tikrųjų yra nepavojingi. Pavyzdžiui, lengvas ekrano „švytėjimas” tamsoje (vadinamas „clouding” arba „backlight bleeding”) yra normalu daugeliui LED televizorių ir nebūtinai reiškia gedimą. Jei tai netrukdo žiūrėti įprastomis sąlygomis, nėra ko nerimauti.
Kai televizorius pradeda keistai elgtis po žaibo ar elektros tinklo sutrikimų, bet vis dar veikia, vis tiek verta jį patikrinti pas specialistą. Gali būti, kad kai kurie komponentai pažeisti dalinai ir veikia nestabiliai. Geriau išsiaiškinti iš anksto, nei laukti, kol visiškai suges netinkamiausiu metu.
Vilniaus gyventojams svarbu žinoti, kad daugelis elektronikos parduotuvių teikia nemokamą diagnostiką. Jei nesate tikri, ar problema rimta, galite atvežti televizorių patikrinti. Tai gali sutaupyti pinigų, jei paaiškės, kad gedimas menkas arba, atvirkščiai, remontas nebeverta.
Baigiant šį praktinį gidą, svarbu suprasti, kad televizorius – sudėtingas įrenginys, bet ne visada reikia specialisto pagalbos. Daugelį problemų galima išspręsti patiems, jei žinote, ko ieškoti ir ką daryti. Tačiau taip pat svarbu žinoti savo ribas – kai kurie gedimai tikrai reikalauja profesionalų įsikišimo. Vilniuje turime pakankamai gerų specialistų, todėl nerizikuokite dar labiau sugadinti brangios technikos bandydami taisyti tai, ko nesuprantate. Stebėkite savo televizorių, atpažinkite ankstyvus gedimų požymius, prižiūrėkite jį tinkamai, ir jis tarnaus ilgai ir patikimai.