Kai ekranas užgęsta netikėčiausiu metu
Sėdi vakarą prie televizoriaus, žiūri mėgstamą serialą ar svarbias futbolo rungtynes, ir staiga – ekranas užgęsta. Arba pradeda mirksėti keistomis spalvomis. O gal garsas ima gyventi savo gyvenimą, nepriklausomai nuo vaizdo? Tokios situacijos Vilniaus gyventojams pasitaiko dažniau, nei norėtųsi. Ir ne visada iš karto aišku – ar tai rimta problema, ar gal tereikia paspausti keletą mygtukų.
Televizorių gedimai būna įvairūs, nuo visiškai nekaltų iki tokių, dėl kurių pradedi galvoti apie naują įrangą. Tačiau prieš skubant į parduotuvę ar skambinant meistrams, verta išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko. Kartais problema išsprendžiama per kelias minutes, o kartais – reikia specialisto pagalbos. Pagrindinis dalykas – suprasti, kada galima pabandyti pačiam, o kada geriau nerizikuoti.
Vaizdo problemos: nuo mirgančio ekrano iki visiško tamsos
Viena dažniausių problemų – televizorius įsijungia, girdisi garsas, bet vaizdo nėra. Arba atvirkščiai – matosi vaizdas, bet ekranas keistai mirgėsi ar rodo nenatūralias spalvas. Tokios bėdos dažniausiai kyla dėl kelių priežasčių.
Pirma, ką reikėtų patikrinti – ar tikrai problema televizoriuje, o ne prijungtame įrenginyje. Atjunkite visus HDMI kabelius, USB laikmenų, prijunkite kitą šaltinį. Jei televizorius rodo normalų meniu vaizdą, bet neveikia, pavyzdžiui, prijungtas kompiuteris – problema greičiausiai ne televizoriuje.
Jei ekranas visiškai juodas, bet girdite garsą arba matote silpną švytėjimą – tai dažnai reiškia gedusią apšvietimo sistemą. Modernūs LED televizoriai turi sudėtingą apšvietimo grandinę, kuri gali sugesti. Vilniuje tokį gedimą remontuoja specializuotos dirbtuvės, bet tai nebūna pigus remontas. Kaina priklauso nuo modelio ir gedimo pobūdžio – gali svyruoti nuo 50 iki 200 eurų.
Mirksintis vaizdas ar horizontalios linijos ekrane dažnai signalizuoja apie maitinimo problemas arba gedusią vaizdo plokštę. Čia jau tikrai reikia specialisto. Bandymas savarankiškai ardyti televizorių gali baigtis dar didesniais nuostoliais, nes viduje yra komponentų, kurie išlaiko elektros įkrovą net ir išjungtam prietaisui.
Garso keistenybės ir jų priežastys
Garsas – tai antra pagal dažnumą problemų sritis. Kartais jis visai neveikia, kartais trūkinėja, o kartais sklinda iš televizoriaus, nors turėtų eiti per garso sistemą.
Pirmiausia patikrinkite garso nustatymus meniu. Skamba banaliai, bet Vilniaus serviso centruose pasakoja, kad bent kas dešimtas kvietimas dėl garso problemos išsisprendžia tiesiog patikrinus, ar neįjungtas „mute” režimas arba ar neaktyvuotas optinis garso išėjimas, kai norima klausytis per televizoriaus garsiakalbius.
Jei garsas trūkinėja arba sklinda su vėlavimu – dažnai tai susiję su HDMI kabelių problemomis. Pabandykite pakeisti kabelį į naują, geresnės kokybės. Ypač tai aktualu, jei naudojate ilgus kabelius ar pigius variantus iš prekybos centrų. Kokybiškas HDMI kabelis Vilniuje kainuoja nuo 10 eurų, bet skirtumas gali būti ženklus.
Kai garsas visai neveikia, nors meniu rodo, kad turėtų – problema gali būti garso plokštėje arba garsiakalbių jungtyse. Tokiu atveju be remonto neišsiversite. Tačiau prieš tai verta pabandyti atlikti gamyklinį nustatymų atstatymą – kartais programiniai sutrikimai gali sukelti tokių simptomų.
Kai televizorius gyvena savo gyvenimą
Yra gedimų kategorija, kuri itin nervina – kai televizorius tiesiog nedaro to, ko iš jo tikimasi. Neįsijungia, neatsako į pultelį, pats įsijungia ar išsijungia, šokinėja kanalais. Tokios problemos gali turėti labai skirtingas priežastis.
Jei televizorius neįsijungia, pirmas dalykas – patikrinkite, ar tikrai yra elektra lizde. Skamba juokingai, bet kartais problemą sukelia išmušti saugikliai ar netyčia ištrauktas kištukas. Jei lizde elektra yra, žiūrėkite, ar televizoriuje dega kokia nors lemputė (dažniausiai raudona ar mėlyna apačioje). Jei nedega – problema maitinimo bloke. Jei dega, bet televizorius neįsijungia – gali būti gedusi valdymo plokštė.
Pultelio problemos Vilniuje – klasika. Prieš sprendžiant, kad televizorius sugedęs, pakeiskite pultelio baterijas. Jei nepagelbėjo – pabandykite įjungti televizorių mygtuku ant paties korpuso. Veikia? Vadinasi, problema pultelyje. Naują originalų pultelį galima užsisakyti internetu arba pirkti universalų elektronikos parduotuvėse už 10-20 eurų.
Kai televizorius pats įsijungia ar išsijungia – dažniausiai kalta automatinio įsijungimo funkcija arba HDMI-CEC nustatymai. Patikrinkite meniu, ar neįjungti jokie laikmačiai. Taip pat išjunkite HDMI-CEC funkciją (ji gali būti vadinama „Anynet+”, „Bravia Sync” ar panašiai) – ji leidžia kitiems įrenginiams valdyti televizorių, bet kartais sukelia netikėtų efektų.
Interneto ir išmaniųjų funkcijų galvos skausmai
Šiuolaikiniai televizoriai – tai iš esmės kompiuteriai su dideliais ekranais. Ir kaip bet kuris kompiuteris, jie gali turėti programinių problemų. Ypač tai aktualu Vilniuje, kur daugelis žmonių aktyviai naudoja televizorių interneto funkcijas, žiūri Netflix, YouTube ar IPTV.
Lėtas veikimas, užstrigančios aplikacijos, neįsijungiantis internetas – tokios problemos retai reiškia fizinį gedimą. Dažniausiai padeda keli paprasti žingsniai. Pirma, perkraukite televizorių – ne tik išjunkite pulteliu, bet visiškai ištraukite kištuką iš lizdo ir palaukite minutę. Tai išvalo laikinąją atmintį ir dažnai išsprendžia lėtumo problemas.
Antra, patikrinkite interneto ryšį. Jei naudojate Wi-Fi – pabandykite prijungti televizorių laidu. Vilniaus daugiabučiuose Wi-Fi signalas gali būti silpnas arba trukdomas kaimynų maršrutizatorių. Jei su laidu veikia gerai – problema jūsų belaidžio tinklo aprėptyje ar greityje.
Trečia, atnaujinkite televizoriaus programinę įrangą. Dauguma televizorių tai daro automatiškai, bet kartais verta patikrinti rankiniu būdu per nustatymus. Seni programinės įrangos variantai gali būti nesuderinami su naujomis aplikacijų versijomis.
Jei nieko nepagelbėjo – galite pabandyti atlikti gamyklinį atstatymą. Bet atsargiai – prarasite visus nustatymus ir prisijungimus. Prieš tai užsirašykite svarbią informaciją, pavyzdžiui, Wi-Fi slaptažodžius ar aplikacijų prisijungimus.
Kada tikrai reikia profesionalų pagalbos
Yra situacijų, kai bandymai taisyti patiems gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Vilniuje veikia nemažai televizorių remonto paslaugų teikėjų, bet svarbu žinoti, kada jų ieškoti ir kaip pasirinkti.
Tikrai skambinkite specialistams, jei: televizorius skleidžia degėsių kvapą, girdite keistus traškėjimus iš vidaus, matote įtrūkusį ekraną, televizorius neįsijungia ir jokia lemputė nedega, arba matote aiškius fizinio pažeidimo požymius. Tokiais atvejais bet koks savarankiškas kišimasis gali būti pavojingas jums patiems ir televizoriui.
Renkantis remonto paslaugą Vilniuje, atkreipkite dėmesį į keletą dalykų. Pirma, ar įmonė turi fizinę buveinę, kurią galima aplankyti. Antra, ar teikia garantiją atliktam remontui (normaliai turėtų būti bent 3-6 mėnesiai). Trečia, ar gali pateikti preliminarią kainą po diagnostikos, prieš pradedant remontą.
Diagnostika paprastai kainuoja 15-30 eurų Vilniuje, bet ši suma dažnai įskaitoma į remonto kainą, jei sutinkate taisyti. Jei meistras atsisako pasakyti bent apytikslę kainą arba reikalauja didelių avansų – tai blogas ženklas.
Dar vienas svarbus dalykas – paklauskite apie dalių kilmę. Originalios dalys brangesnes, bet patikimesnės. Analogai gali būti pigesni, bet ne visada tokios pat kokybės. Geras meistras paaiškina skirtumus ir leidžia jums pasirinkti.
Prevencija – geriau nei remontas
Daugelio gedimų galima išvengti, jei tinkamai prižiūrite televizorių. Tai nereiškia, kad reikia kiekvieną dieną jį valyti ar atlikinėti sudėtingas procedūras, bet keletas paprastų įpročių gali žymiai pratęsti prietaiso tarnavimo laiką.
Ventiliacija – kritiškai svarbu. Televizorius gamina šilumą, kurią reikia išvesti. Vilniaus butuose dažnai televizoriai statomi į spintas ar uždedami ant jų daiktai. To daryti negalima. Aplinkui televizorių turėtų būti bent 10 cm laisvos erdvės, ypač iš galo, kur paprastai yra ventiliacijos angos.
Elektros tinklo kokybė taip pat svarbi. Vilniaus senamiestyje ar senuose daugiabučiuose elektros įtampa gali svyruoti. Verta įsigyti normalų įtampos stabilizatorių ar bent jau kokybišką ilgintuvą su apsauga nuo perkrovų. Tai kainuoja 20-50 eurų, bet gali apsaugoti šimtus vertą televizorių.
Valymas turėtų būti reguliarus, bet švelnūs. Ekraną valykite tik specialiomis priemonėmis arba švariu mikropluošto audiniu, lengvai sudrėkintu vandeniu. Jokių agresyvių chemikalų, jokio alkoholio. Korpusą galima valyti šiek tiek drėgna šluoste, bet saugokite, kad drėgmė nepatektų į ventiliacijos angas.
Programinės įrangos atnaujinimai – ne mažiau svarbūs už fizinę priežiūrą. Jie ne tik prideda naujas funkcijas, bet ir taiso saugumo spragas bei stabilumo problemas. Leiskite televizoriui atnaujintis automatiškai arba bent kartą per kelis mėnesius patikrinkite rankiniu būdu.
Kai remontas nebeprasminga: kaip nuspręsti
Kartais tenka priimti sunkų sprendimą – remontuoti ar pirkti naują. Ši dilema ypač aktuali, kai televizorius jau ne pirmų metų ar kai remonto kaina artėja prie naujo įrenginio kainos.
Bendroji taisyklė – jei remonto kaina viršija 50% naujo panašios klasės televizoriaus kainos, greičiausiai verta pirkti naują. Pavyzdžiui, jei jūsų 5 metų senumo televizorius reikalauja 300 eurų remonto, o naujas panašus kainuoja 500 eurų – logiškiau pirkti naują. Gausite garantiją, naujesnes technologijas ir dar kelerius metus ramybės.
Tačiau yra išimčių. Jei turite aukščiausios klasės televizorių, kuris kainavo 2000 eurų, ir gedimas nesudėtingas – verta remontuoti net jei kainuos 400-500 eurų. Tokios kokybės naują televizorių vis tiek teks pirkti už panašią kainą.
Amžius irgi svarbus. Jei televizoriui daugiau nei 7-8 metai – net ir nebrangus remontas gali būti tik laikinas sprendimas. Senesni televizoriai dažniau genda, dalys jiems sunkiau gaunamos, o ir technologijos per tą laiką žengė į priekį.
Vilniuje galite pasikonsultuoti su keliais remonto specialistais prieš priimdami sprendimą. Dauguma jų sąžiningai pasakys, ar verta remontuoti, ar geriau investuoti į naują įrangą. Jei meistras sako, kad neverta taisyti – greičiausiai tikrai neverta.
Kai ekranas vėl šviečia
Televizorių gedimai – tai ne apokalipsė, nors pirmą akimirką gali taip pasirodyti. Dauguma problemų turi sprendimus, o kai kurias galima išspręsti net ir patiems, be specialistų pagalbos. Svarbiausia – neskubėti, sistemingai patikrinti akivaizdžiausias priežastis ir tik tada kreiptis į profesionalus.
Vilniuje yra pakankamai kompetentingų meistrų, kurie gali padėti, kai problema rimtesnė. Bet net ir renkantis profesionalų pagalbą, verta būti informuotam – suprasti, kokia gali būti problema, kiek maždaug turėtų kainuoti remontas, ir kada jau tikrai geriau pagalvoti apie naują įrangą.
Prevencija išlieka geriausias būdas išvengti gedimų. Tinkama ventiliacija, apsauga nuo įtampos svyravimų, reguliarūs programinės įrangos atnaujinimai ir švelnūs valymas – tai paprasti dalykai, kurie gali pratęsti televizoriaus gyvenimą kelerius metus. O kai problema vis dėlto iškyla – dabar žinote, kaip elgtis ir ko tikėtis.