Kodėl tavo naujienų srautas atrodo kaip veidrodis
Pastebėjai, kad kuo daugiau laiko leidi socialiniuose tinkluose, tuo labiau atrodo, kad visi aplink galvoja taip pat kaip tu? Tai ne atsitiktinumas ir tikrai ne sutapimas. Tai darbas algoritmų, kurie žino apie tave daugiau nei tavo geriausi draugai.
Facebook, Instagram, TikTok, YouTube — visi jie naudoja tą pačią logiką: parodyti tau tai, prie ko tu ilgiausiai sustosi, ką pakomentuosi, ką persiųsi. Skamba nekaltai, tiesa? Bet čia ir prasideda įdomiausia dalis.
Kaip tai iš tikrųjų veikia
Algoritmas nesiekia tave informuoti. Jis siekia tave išlaikyti. Kuo ilgiau sėdi platformoje, tuo daugiau reklamų pamatai, tuo daugiau pinigų platforma uždirba. Viskas labai paprasta ir labai ciniškas verslo modelis.
Konkretūs žingsniai, kaip tai vyksta:
- Algoritmas stebi, kiek laiko žiūri į kiekvieną įrašą
- Fiksuoja, ką komentuoji, net jei tai piktinantis turinys
- Pastebi, kokio tipo vaizdo įrašus žiūri iki galo
- Analizuoja, kada esi aktyvus ir kokia tavo nuotaika tuo metu
Ir tada — bum. Tavo srautas tampa pritaikytas taip tiksliai, kad pradedi manyti, jog pasaulis tikrai atrodo būtent taip.
Emocijos parduodamos brangiau nei faktai
Čia yra vienas dalykas, kurį platformos tikrai nenori, kad žinotum: pykčio sukeliantis turinys gauna daugiau reakcijų nei neutralus. Tai reiškia, kad algoritmas aktyviai stumia skandalingus, provokuojančius, emociškai kraujaujančius įrašus į viršų.
2021 metais nutekinti Facebook dokumentai parodė, kad kompanija pati žinojo apie šią problemą. Jų tyrimai rodė, kad algoritmo pakeitimai skatino „pyktį ir neapykantą”. Ir ką jie padarė? Iš esmės — nieko. Nes tai veikė. Žmonės liko platformoje ilgiau.
Tad kai kitą kartą jautiesi supykęs po pusvalandžio naršymo — tai ne atsitiktinumas. Tai produkto funkcija, ne klaida.
Burbulas, kuriame gyveni
Eli Pariser dar 2011 metais pavadino tai „filtro burbulu”. Idėja paprasta: kuo labiau algoritmas tave pažįsta, tuo siauresnį pasaulio vaizdą tau rodo. Skirtingos nuomonės, nepatogūs faktai, žmonės su kitokiu gyvenimo būdu — visa tai po truputį išnyksta iš tavo srauto.
Ir tai yra problema ne tik politine prasme. Tai veikia tai, kaip tu suvoki realybę apskritai. Jei tavo srautas pilnas sėkmės istorijų — pradedi manyti, kad visi aplinkui klesti. Jei pilnas negatyvo — pasaulis atrodo pavojingas ir niūrus.
Ką platformos sako ir ką daro
Oficialiai visos platformos kalba apie „prasmingus ryšius”, „kokybišką turinį” ir „vartotojų gerovę”. Meta kažkada net paskelbė, kad keičia algoritmą, kad žmonės praleistų mažiau laiko platformoje, bet daugiau kokybiško.
Praktiškai? Metrika vis dar matuojama ekrano laiku. Investuotojai vis dar nori augimo. O augimas reiškia daugiau minučių, daugiau akių, daugiau duomenų.
Yra ir kitas aspektas — skaidrumas. Nė viena platforma neatskleidžia tiksliai, kaip veikia jų algoritmai. Oficialiai — dėl konkurencijos. Neoficialiai — nes jei žmonės tiksliai žinotų, kaip jais manipuliuojama, galbūt elgtųsi kitaip.
Ką su tuo daryti, kad neliktum avimi
Nesiūlysiu ištrinti visų paskyrų ir išvykti gyventi į mišką. Bet keli dalykai tikrai padeda:
- Sąmoningai ieškok priešingų nuomonių. Sek žmones, su kuriais nesutinki. Tai nemalonu, bet naudinga.
- Naudok chronologinį srautą, kur įmanoma. Instagram ir Facebook leidžia tai įjungti.
- Pastebėk, kada reaguoji emociškai. Jei kažkas tave labai supykdo — sustok ir paklausk, kodėl tai tau rodoma.
- Diversifikuok šaltinius. Naujienos iš vienos platformos srauto — tai ne naujienos, tai kuruotas turinys.
Vietoj pabaigos — vienas nepatogus klausimas
Mes mėgstame galvoti, kad esame racionalūs, kad patys renkamės, ką skaityti ir kuo tikėti. Bet kai algoritmas per kelerius metus tyliai formuoja tai, ką matai kasdien — ar tikrai tas pasirinkimas yra tavo?
Platformos nėra blogos dėl to, kad egzistuoja. Jos yra problemiškos dėl to, kad jų verslo modelis remiasi tuo, kad tu to nesuprastum. O informacija — kad algoritmai veikia būtent taip — yra viešai prieinama. Tiesiog niekas ypatingai nesistengia jos tau parodyti naujienų sraute.
Tokia ironija.