Kai kompiuteris pradeda elgtis keistai
Yra tokia kategorija gedimų, kurie neturi aiškios priežasties. Kompiuteris paleidžiamas, bet kartais ne. Veikia, bet staiga persikrauna. Rodo klaidas, kurių vakar nebuvo. Daugelis tokiais atvejais skuba į servisą, kur išgirsta skaičių su keliais nuliais. Tačiau kartais priežastis yra visiškai apčiuopiama — tiesiogine to žodžio prasme — ir ją galima rasti patiems, atsukus keturis varžtus.
Kondensatoriai pagrindinėje plokštėje yra maži cilindriški elementai, dažniausiai mėlyni, juodi ar rudai auksiniai. Jų pagrindinė funkcija — išlyginti įtampą ir filtruoti elektros triukšmą. Kai jie pradeda gesti, visa sistema tampa nestabili, nes procesorius, atmintis ir kiti komponentai nebegauna tvarkingas maitinimo. Tai tarsi bandyti vairuoti automobilį su sugadintais amortizatoriais — techniškai įmanoma, bet ilgai neištvėrusi.
Ką ieškoti atidarius korpusą
Prieš pradedant, kompiuterį būtina išjungti ir atjungti nuo elektros tinklo. Statinė elektra gali pakenkti komponentams, tad pravartu paliesti metalinį korpusą arba naudoti antistatinę apyrankę.
Atidarius korpusą, pagrindinę plokštę reikia apžiūrėti atidžiai, geriausia su žibintuvėliu. Sveikas kondensatorius turi lygų, plokščią viršų. Sugedęs dažniausiai išduoda save keliais būdais:
- Išpūstas viršus — tai klasikinis požymis. Viršutinė dalis tampa kupolo formos, kartais su charakteringais įpjovimais, kurie tarsi praplyšta.
- Nuotėkio pėdsakai — rudos arba tamsios dėmės aplink kondensatoriaus pagrindą ant plokštės. Tai elektrolitas, kuris išsiveržė iš vidaus.
- Pasviras elementas — kondensatorius, kuris nebėra statmenas plokštei, o pasvyręs į šoną.
- Korozija — žalsvai balta medžiaga aplink kontaktus, ypač pastebima senesnėse plokštėse.
Kartais gedimas nematomas plika akimi — kondensatorius atrodo normaliai, bet jau nebeatlieka savo funkcijos. Tokiais atvejais reikia multimetro.
Matavimas multimetru
Jei turite multimetrą su talpos matavimo funkcija (žymima raide C arba simboliu, primenančiu du lygiagrečius brūkšnius), galite patikrinti kondensatoriaus faktinę talpą. Prieš tai elementą reikia išlydyti iš plokštės arba bent vieną kojelę atlituoti, kad matavimas nebūtų iškraipytas aplinkinės grandinės.
Ant kiekvieno kondensatoriaus yra užrašyta nominali talpa mikrofaradais (µF) ir darbinė įtampa. Jei išmatuota vertė nukrenta žemiau 80 procentų nominalios, elementas jau laikomas sugedusiu. Jei rodo artimą nuliui arba visai nieko — jis tikrai negyvas.
Paprastesnis, bet mažiau tikslus būdas — patikrinti varžą. Sveikas kondensatorius, jungiant multimetrą varžos režimu, pirmiausia parodys mažą varžą, kuri palaipsniui augs. Sugedęs arba parodys pastovią žemą varžą (trumpasis jungimas), arba iš karto labai aukštą (pertraukimas).
Ką daryti radus problemą
Kondensatorių keitimas — viena iš retų situacijų, kur remontas tikrai apsimoka. Patys elementai kainuoja centus, o lituoklio įgūdžiai, nors ir reikalingi, nėra kosmoso mokslas. Svarbiausia — nupirkti kondensatorių su tokia pačia ar aukštesne darbine įtampa ir identiška arba didesne talpa. Žemesnės įtampos kondensatorius čia neveiks — jis tiesiog greičiau sprogtels.
Lituojant reikia stebėti poliškumą: kondensatoriai yra poliarizuoti, ir jei įlituosite atvirkščiai, rezultatas bus greitesnis nei originalus gedimas. Neigiama kojelė paprastai trumpesnė, o ant kondensatoriaus korpuso pažymėta balta arba tamsiai spalvota juostele su minuso ženklais.
Ten, kur technika susitinka su kantrybe
Visa ši istorija apie kondensatorius iš tikrųjų yra apie tai, kad technika nėra tokia neperskaitoma, kaip atrodo iš šalies. Dažnai tarp „nežinau, kas čia” ir „supratau, kas čia” yra tik vienas žingsnis — atidaryti ir pažiūrėti. Servisai egzistuoja dėl priežasties, ir sudėtingiems atvejams jie tikrai reikalingi. Bet išpūstas kondensatorius — tai ne sudėtingas atvejis. Tai tiesiog mažas cilindriukas, kuris pavargo, ir kurį galima pakeisti už mažiau nei kainuoja pietūs miesto kavinėje. Reikia tik neskubėti, gerai apšviesti plokštę ir nepamiršti išjungti kompiuterio prieš kišant rankas į vidų.