Telefonas kišenėje – redakcija rankose
Pagalvokite, kada paskutinį kartą atsisėdote prie televizoriaus specialiai žiūrėti žinių. Arba nusipirkote laikraštį. Tikriausiai prisiminsite, bet greičiausiai tai buvo seniai. Šiandien naujienos ateina pačios – per „Instagram” stories, „Facebook” įrašus, „YouTube” trumpus klipus ir dešimtis kitų kanalų, kurie visi telpa viename stačiakampyje gabaliuke stiklo ir metalo.
Tai įvyko ne per naktį, bet greičiau nei daugelis pastebėjo. Dar 2010-aisiais žmonės naujienų portaluose skaitė straipsnius sėdėdami prie kompiuterio. Dabar tas pats turinys pasiekia mus bėgant, laukiant eilėje, gulint lovoje prieš miegą. Telefonas tapo nuolatiniu informacijos srautu, kuris niekada nesustoja.
Algoritmai žino, ko norite – ir tai yra problema
Čia prasideda įdomiausia dalis. Platformos, per kurias gauname naujienas, nėra neutralios. Jos nėra kaip laikraštis, kuris visiems spausdina tą patį. Kiekvienas algoritmas mokosi iš jūsų elgesio – ką spaudžiate, kiek laiko žiūrite, ką komentuojate – ir pradeda rodyti daugiau to, kas jus „kabina”.
O kas kabina? Dažniausiai tai, kas sukelia stiprias emocijas. Pasipiktinimas, baimė, nustebimas. Tyrimai rodo, kad tokio tipo turinys sklinda socialiniuose tinkluose kelis kartus greičiau nei nuobodžios, bet svarbios naujienos apie biudžeto reformas ar klimato politiką. Taip susiformuoja vadinamieji informacijos burbulai – jūs matote vis daugiau to, su kuo sutinkate, ir vis mažiau to, kas prieštarauja jūsų pasaulėžiūrai.
Greitis prieš tikslumą – kas laimi?
Kitas iššūkis – tempas. Kai kažkas nutinka, per kelias minutes socialiniuose tinkluose jau plūsta komentarai, nuotraukos, vaizdo įrašai. Tradicinė žurnalistika to nespėja. Redakcijos, norėdamos nelikti nuošalyje, irgi skuba – ir kartais publikuoja nepatikrintą informaciją.
Vartotojas šioje situacijoje atsiduria keistoje vietoje: jis gauna naujieną greičiau nei bet kada anksčiau, bet tikimybė, kad ta naujiena yra netiksli ar net klaidinga, yra gerokai didesnė nei prieš dvidešimt metų. Ir tai nėra kažkieno pikta valia – tai tiesiog sistemos, kuri atlygina už greitį, o ne už tikslumą, pasekmė.
Ką su tuo daryti – ir kodėl verta stengtis
Gerai, bet čia nėra jokios apokalipsės. Telefonas kaip naujienų šaltinis turi ir tikrų privalumų – prieinamumas, įvairovė, galimybė sekti įvykius realiuoju laiku yra nuostabūs dalykai. Klausimas tik tas, kaip tuo naudotis sąmoningai.
Verta retkarčiais patikrinti, iš kur ateina jūsų naujienos. Ar tai žurnalistų parengtas turinys, ar kažkieno nuomonė, pateikta kaip faktas? Ar skaitote tik vieną perspektyvą? Ar ta antraštė, kuri sukėlė pyktį, atspindi visą istoriją? Tokie klausimai nereikalauja daug laiko, bet keičia santykį su informacija iš esmės. Ir galiausiai – žmogus, kuris supranta, kaip veikia jo naujienų srautas, yra laisvesnis nei tas, kuris tiesiog plaukia algoritmo pasiūlytoje srovėje. O laisvė rinktis, kuo tikėti, vis dar yra vienas gražiausių dalykų, kuriuos galime turėti.