Tu manai, kad renkiesi. Bet iš tikrųjų – ne
Kiekvieną kartą, kai atsidarai naujienų portalą ar socialinį tinklą ir matai „aktualias naujienas”, kažkas jau nusprendė už tave, kas yra aktualu. Ne redaktorius, ne žurnalistas – algoritmas. Ir čia prasideda problema, kurią dauguma žmonių tiesiog ignoruoja, nes patogiau manyti, kad informacijos srautas yra neutralus.
Nėra jokio neutralumo. Niekada nebuvo.
Kaip tai veikia techniškai – be pagražinimų
Algoritmai, kurie valdo naujienų srautą, remiasi keliais pagrindiniais principais. Pirma – įsitraukimas. Jei žmonės ilgiau žiūri į tam tikrą turinį, jį komentuoja ar dalinasi – sistema tą turinį stumia aukštyn. Skamba logiškai? Problema ta, kad žmonės ilgiausiai reaguoja į turinį, kuris juos erzina, šokiruoja arba patvirtina tai, kuo jie jau tiki. Algoritmas to neskiria nuo „kokybiškos žurnalistikos”.
Antra – personalizacija. Sistema stebi, ką tu skaitei vakar, prieš savaitę, prieš metus. Ji kuria tavo profilį ir tada rodo tau tai, kas, jos manymu, tave sudomins. Tai skamba kaip paslauga. Iš tikrųjų tai yra informacinis burbulas, kuriame tu gyveni ir kurio sienų dažniausiai net nematai.
Trečia – greitis. Algoritmai pirmenybę teikia naujausiems įrašams, nes naujumas = klikų potencialas. Tai reiškia, kad gilesnė, lėtesnė žurnalistika – tyrimai, analizės, kontekstas – dažnai pralaimi prieš skubotą, bet „karštą” žinutę.
Kodėl portalai tyli apie tai
Lietuviški naujienų portalai – ir ne tik jie – retai kada atvirai kalba apie tai, kaip jų turinio rodymo logika veikia. Ir suprantama kodėl: jei skaitytojui paaiškintum, kad jis mato tai, ką mato, nes tai generuoja daugiausia reklaminių pajamų, o ne todėl, kad tai svarbiausia – skaitytojo pasitikėjimas susvyruotų.
Algoritmas ir redakcija šiandien dažnai dirba kartu, bet ne taip, kaip norėtume tikėti. Redaktoriai žino, kokie antraščių formatai „veikia”, kokie temos generuoja srautą. Ir jie rašo pagal tai. Tai nėra sąconspiracy teorija – tai tiesiog verslo modelis, kuris yra visiškai atviras, jei nori į jį pažiūrėti.
Filtro burbulas: ne tik Facebook problema
Eli Pariser apie „filter bubble” kalbėjo dar 2011 metais. Daugiau nei dešimtmetis praėjo, ir situacija tik pablogėjo. Dabar ne tik socialiniai tinklai, bet ir tradiciniai naujienų portalai naudoja personalizacijos įrankius. Kai kurie tai daro atvirai, kiti – tyliai.
Rezultatas? Du žmonės, atsidarę tą patį portalą tuo pačiu metu, gali matyti visiškai skirtingą turinį. Jie abu mano, kad mato „naujienas”. Iš tikrųjų jie mato dvi skirtingas realybės versijas, sukonstruotas pagal jų elgesio duomenis.
Tai, ką verta žinoti, prieš kitą kartą atidarant naujienų skiltį
Nėra prasmės demonizuoti algoritmų kaip kažkokio blogio. Jie yra įrankiai, ir kaip bet kuris įrankis – jie atspindi prioritetus tų, kas juos sukūrė. O prioritetai čia yra aiškūs: laikas, praleistas platformoje, ir reklaminės pajamos. Tavo informuotumas yra antraeilis dalykas, jei apskritai yra sąraše.
Tai nereiškia, kad reikia nustoti skaityti naujienas. Bet reiškia, kad verta sąmoningai ieškoti to, ko algoritmas tau nepasiūlys: skirtingų šaltinių, lėtesnės žurnalistikos, nuomonių, kurios tave erzina, o ne tik patvirtina tai, ką jau galvoji. Nes jei skaitai tik tai, kas tau „patinka” – tu ne informuojiesi. Tu tiesiog leidi sistemai patvirtinti tavo jau turimus įsitikinimus. O tai yra kažkas visiškai kita.