Kodėl dabar visi kalbame apie pinigus (ir tai visai normalu)
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus draugų susibūrimuose niekas nekalbėdavo apie kainas parduotuvėse ar komunalines sąskaitas. Dabar? Tai turbūt populiariausia tema po oro prognozes. Ir žinot ką – tai visai suprantama. Kai duonos kepalas kainuoja dvigubai daugiau nei prieš metus, o elektros sąskaita verčia rimtai susimąstyti apie žvakių atsargas, sunku nepradėti galvoti apie šeimos biudžetą.
Infliacija – tas žodis, kurį dabar girdi visur. Bet kas tai iš tikrųjų reiškia mūsų kasdieniam gyvenimui? Paprasčiausiai – tavo pinigai praranda vertę greičiau nei spėji pasakyti „kodėl pienas vėl pabrango”. Tai reiškia, kad strategijos, kurios veikė prieš penkerius metus, dabar gali būti visiškai netinkamos.
Aš pats per pastaruosius metus peržiūrėjau savo požiūrį į šeimos finansus bent tris kartus. Ir kiekvieną kartą supratau kažką naujo. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti tuo, kas iš tikrųjų veikia, o ne tais teoriniais patarimais, kuriuos rašo žmonės, niekada neišgyvenę tikro finansinio spaudimo.
Nuo ko pradėti, kai atrodo, kad viskas jau brangsta greičiau nei uždirbi
Pirmasis žingsnis visada yra sunkiausias – reikia susidoroti su tikrove. Ir ne, tai nereiškia, kad turiu tau pasakyti „tiesiog pradėk taupyti”. Tai būtų juokinga. Vietoj to, pradėk nuo to, kad išsiaiškintum, kur tavo pinigai iš tikrųjų dingsta.
Aš pats du mėnesius tiesiog užsirašinėjau VISAS išlaidas. Ir ne kokioje fancy programėlėje – paprastame bloknote telefone. Kava pakeliui į darbą? Užrašiau. Spontaniškas pirkimas parduotuvėje? Užrašiau. Tas „tik 5 eurų” dalykas, kuris atrodė nereikšmingas? Taip, ir jį užrašiau.
Po dviejų mėnesių rezultatai buvo… šokiruojantys. Paaiškėjo, kad į maisto pristatymo paslaugas per mėnesį išleidžiu apie 150 eurų. ŠIMTĄ PENKIASDEŠIMT EURŲ! Už patogumą, kuris iš tikrųjų man nebuvo toks svarbus. Tai buvo pirmasis „aha” momentas.
Konkretus planas pirmajam mėnesiui:
- Pirmos dvi savaitės – tiesiog fiksuok išlaidas be jokio spaudimo sau
- Trečią savaitę – peržiūrėk, kas užfiksuota, ir pažymėk, kas buvo būtina, o kas – impulsyvu
- Ketvirtą savaitę – bandyk sumažinti bent vieną kategoriją 20%
Nesistengk iš karto tapti finansų guru. Tai kelionė, ne sprintas.
Biudžeto planavimas, kuris nevarys tavęs į depresiją
Dabar apie tai, ko visi nekenčia – biudžeto sudarymą. Tradiciniai patarimai dažnai skamba taip: „Paskirstyk pajamas į kategorijas: 50% būtiniems dalykams, 30% pramogoms, 20% santaupoms”. Gerai, bet kas nutinka, kai 70% tavo pajamų jau eina būtiniems dalykams dėl infliacijos?
Reikia būti realistais. Infliacijos laikotarpiu standartinės formulės neveikia. Aš pereinu prie kito požiūrio – „prioritetų piramidės” metodo.
Prioritetų piramidė atrodo taip:
1 lygis (absoliučiai būtina): Būstas, komunalinės, maistas, transportas į darbą, minimalus draudimas. Tai dalykai, be kurių tiesiog negali funkcionuoti.
2 lygis (labai svarbu): Skolų grąžinimas (bent minimalūs mokėjimai), telefono ryšys, bazinė apranga, vaistai.
3 lygis (svarbu ilgalaikei gerovei): Nedidelės santaupos (net jei tai 20 eurų per mėnesį), sveikatos draudimas, profesinis tobulėjimas.
4 lygis (gyvenimo kokybė): Pramogos, hobiai, valgymas restoranose, prenumeratos.
Kai pinigų trūksta, užpildai lygius iš apačios į viršų. Jei lieka – eini aukštyn. Paprastai, tiesa? Bet kodėl tai veikia geriau nei procentinė sistema? Nes tai leidžia tau prisitaikyti prie kintančios situacijos. Vieną mėnesį gali pasiekti 4 lygį, kitą – tik 2. Ir tai visiškai normalu.
Nemokamų įrankių arsenalas (kurie iš tikrųjų naudingi)
Gerai, dabar apie praktiką. Išbandžiau turbūt dešimt skirtingų aplikacijų ir Excel šablonų. Dauguma jų arba per sudėtingos, arba per paprastos, arba reikalauja prenumeratos (ironija, tiesa?).
Štai kas iš tikrųjų veikia:
Google Sheets su paprasta formule – tai mano asmeninis favoritas. Kodėl? Nes galiu pasiekti iš bet kur, galiu dalintis su partneriu, ir tai VISIŠKAI nemokama. Nereikia jokių fancy funkcijų. Trys skiltys: Data, Kategorija, Suma. Pabaigoje – SUM funkcija. Viskas.
Jei nori truputį daugiau automatizavimo, yra puiki nemokama aplikacija „Wallet” (bent jau Android’ui). Ji leidžia kategorijuoti išlaidas, nustatyti biudžeto limitus ir net nuskaityti čekius. Nemokamoje versijoje yra reklamos, bet ji netrukdo.
„Spendee” – dar viena gera alternatyva, ypač jei mėgsti vizualizacijas. Nemokamoje versijoje gauni visas pagrindines funkcijas, o sąsaja tikrai graži (jei tau tai svarbu).
Bet atvirai? Aš grįžau prie Google Sheets. Kodėl? Nes aplikacijos reikalauja, kad nuolat viską įvedinėtum. O kai esi pavargęs po darbo, paskutinis dalykas, kurį nori daryti – tai kategorijuoti savo pirkimus. Su Google Sheets galiu kartą per savaitę skirti 15 minučių, peržiūrėti banko išrašą ir viską įvesti. Man tai veikia geriau.
Maisto išlaidos: čia dingsta daugiausia pinigų (ir kaip tai sustabdyti)
Jei yra viena kategorija, kur infliacija smogė skaudžiausiai – tai maistas. Ir čia yra didžiausias potencialas sutaupyti, nesijausdamas, kad gyveni kaip studentas.
Pirma, mėnesio meniu planas. Skamba bauginančiai, žinau. Bet palūkėk – tai nereiškia, kad turi suplanuoti kiekvieną valgį. Aš planuoju tik vakarienes (apie 20 per mėnesį, nes savaitgaliais kartais valgom ne namuose). Pusryčiai ir pietūs dažniausiai būna paprastesni ir kartojasi.
Štai kaip tai veikia praktiškai: atsisėdu su partneriu, peržiūrime akcijų bukletuose, kas pigiau, ir apie tai kuriame meniu. Jei vištiena akcijoje – bus bent 3-4 patiekalai su vištiena. Jei kopūstai pigūs – darom kopūstų sriubą, troškintus kopūstus, salotus.
Konkretūs skaičiai iš mano patirties: Prieš pradedant planuoti, dviem žmonėms maistui išleidavom apie 500-600 eurų per mėnesį. Dabar – apie 350-400 eurų, nors kainos pakilo. Kaip? Ne todėl, kad valgom blogiau, o todėl, kad neperkam to, kas nereikalinga.
Keli konkretūs triukai:
- Pirkti didesniais kiekiais, kai akcijoje (bet tik tai, kas tikrai bus suvalgyta)
- Sezoniniai produktai – rudenį moliūgai ir kopūstai, vasarą – agurkai ir pomidorai
- Vienas „likusių produktų” diena per savaitę – pagamini iš to, kas liko šaldytuve
- Šaldytuvas – tavo geriausias draugas. Išviriau per daug sriubos? Užšaldau porciomis
Ir dar vienas dalykas – nustok kaltinti savęs už tai, kad kartais perki „brangesnį” produktą, jei jis tau teikia džiaugsmą. Aš vis tiek perku gerą kavą, nes tai mano ryto ritualas. Bet atsisakiau penkių kitų dalykų, kurie man nesvarbu. Tai ne apie atsisakymą visko, o apie pasirinkimą, kas tikrai svarbu.
Komunalinės ir būsto išlaidos: kur dar galima rasti santaupų
Čia situacija sudėtingesnė, nes daug kas priklauso nuo to, kur gyveni ir kokias sąlygas turi. Bet net ir čia yra erdvės manevruoti.
Elektra ir šildymas – didžiausia skaudulis. Aš investavau (ir taip, tai buvo investicija) apie 200 eurų į papildomą izoliaciją langams ir durims. Skamba kaip daug, bet per žiemą tai atsipirko per tris mėnesius sumažintomis šildymo sąskaitomis.
Programuojamas termostatas – dar viena gera investicija. Nebūtina pirkti brangų „smart” variantą. Paprastas programuojamas termostatas už 30-40 eurų puikiai veikia. Nustatai, kad naktį temperatūra nukrenta 2 laipsnius, dieną, kai visi darbe – dar 3 laipsnius. Per mėnesį gali sutaupyti 15-20%.
Vanduo – čia sutaupyti sunkiau, bet įmanoma. Dušo galvutė su mažesniu vandens srautu (bet didesniu slėgiu) kainuoja apie 20 eurų ir sumažina suvartojimą apie 30%. Jaučiuosi keistai rekomenduodamas dušo galvutes finansų straipsnyje, bet štai kur esame.
Santaupos infliацijos laikotarpiu: ar tai apskritai įmanoma?
Atvirai – taupyti, kai viskas brangsta, jaučiasi kaip bandymas pripildyti kibirą su skyle dugne. Bet yra keletas strategijų, kurios iš tikrųjų veikia.
Avarinė atsarga pirmiausia. Prieš galvodamas apie investicijas ar ilgalaikes santaupas, turėk bent 500-1000 eurų avariniam fondui. Tai pinigai, kuriuos gali greitai pasiekti, kai sugenda skalbimo mašina arba reikia netikėtai aplankyti gydytoją.
Kur juos laikyti? Paprastoje taupomojoje sąskaitoje. Taip, procentai juokingi. Taip, infliacija ėda vertę. Bet šių pinigų tikslas – ne augti, o būti prieinamiems.
Automatinis taupymas – vienintelis būdas, kuris man veikia. Nustatai, kad kiekvieną mėnesio pirmą dieną (kai gauni atlyginimą) automatiškai perveda 50 eurų (ar kiek gali) į atskirą sąskaitą. Nepamatai – nepraleidai. Skamba paprastai, bet tai veikia, nes nereikia priimti sprendimo kiekvieną mėnesį.
Dėl investicijų – tai jau sudėtingesnė tema. Bet jei turi bent kiek laisvų pinigų ir gali juos „užmiršti” 5+ metams, verta pasidomėti ETF fondais. Tai ne straipsnis apie investavimą, bet paminėsiu: pradėti galima net su 25 eurais per mėnesį per platformas kaip „Revolut” ar „Trading212”.
Kai viskas vis tiek neišeina: planas B ir kaip nesustoti bandyti
Būkime sąžiningi – kartais, kad ir kaip stengtumeis, pinigų tiesiog neužtenka. Galbūt pajamos per mažos, galbūt išlaidos per didelės dėl objektyvių priežasčių (sveikata, šeimos situacija). Ir tai nereiškia, kad kažką darai ne taip.
Jei esi tokioje situacijoje, pirma – nedramatizuok ir nekalti savęs. Tai ne moralinis defektas. Tai ekonominė realybė daugeliui žmonių.
Praktiniai žingsniai, kai biudžetas tiesiog neišeina:
Peržiūrėk visas prenumeratas ir automatinius mokėjimus. Spotify, Netflix, sporto klubas, kuriame nebuvai 3 mėnesius – visa tai gali laukti geresnių laikų. Taip, atsisakyti nemalonu, bet tai laikina.
Kalbėkis su kreditoriais. Jei turi paskolų ar kredito kortelių skolų, paskambink į banką. Rimtai. Dažnai jie gali pasiūlyti laikiną mokėjimų atidėjimą arba restruktūrizavimą. Jie labiau nori gauti pinigus vėliau nei visai jų negauti.
Ieškokite papildomų pajamų šaltinių, bet realistiškai. Ne, nebūtinai turi pradėti „side hustle” ar tapti „entrepreneur”. Kartais tai gali būti paprastas dalykas – parduoti nereikalingus daiktus, pasiūlyti viršvalandžius darbe, padėti kaimynui už simbolinį atlyginimą.
Ir svarbiausia – kalbėkis su šeima arba partneriu atvirai. Finansinis stresas yra vienas didžiausių santykių griovėjų. Bet kai abu žinot situaciją ir kartu ieškot sprendimų, tai jungia, o ne skiria.
Kaip išlikti normaliam, kai pinigai diktuoja taisykles
Štai kur noriu baigti – ne standartine „išvada” su punktais, o tikra kalba.
Valdyti šeimos biudžetą infliацijos laikotarpiu yra varginantis, nuolatinis procesas. Tai ne vienkartinis projektas, kurį užbaigi ir gali pamiršti. Tai kasdienė praktika, kaip dantų valymas ar sportas. Kartais pavyksta geriau, kartais blogiau.
Per pastaruosius metus aš išmokau, kad tobulas biudžetas neegzistuoja. Visada bus netikėtų išlaidų. Visada bus mėnesių, kai viršysi planą. Ir tai visiškai normalu. Svarbu ne tai, kad viskas būtų idealu, o tai, kad turėtum bendrą kryptį ir suprastum, kur esi.
Įrankiai, kuriuos aprašiau – Google Sheets, aplikacijos, planavimo metodai – tai tik priemonės. Tikrasis darbas vyksta tavo galvoje: kai priimi sprendimą nepirkti to impulso pirkinio, kai renkiesi namie pasiruošti kavą vietoj kavinės, kai susiedi ir atvirai pakalbini apie pinigus.
Ir dar viena mintis, kuri man padeda: finansinė disciplina – tai ne bausmė. Tai laisvė. Laisvė žinoti, kad gali susimokėti sąskaitas. Laisvė nepanikuoti, kai kažkas sugenda. Laisvė kartais sau leisti tą „brangesnį” dalyką, nes žinai, kad kitur susitvarkei.
Pradėk nuo mažo – vienos savaitės išlaidų fiksavimo. Pažiūrėk, kas išeis. Galbūt nustebsi. Galbūt ne. Bet bent jau žinosi, nuo ko pradėti. O tai jau pusė pergalės.
Ir atmink – visi dabar susiduriame su tais pačiais iššūkiais. Tu ne vienas. Ir tai, kad skaitai šį straipsnį ir galvoji apie savo finansus, jau rodo, kad esi teisingu keliu. Dabar tik reikia daryti tuos mažus žingsnelius kasdien. Pasiseks!