Kodėl šiandien taip sunku atskirti grūdus nuo pelų
Prisipažinsiu atvirai – kiekvieną rytą atsiverčiu telefoną ir jaučiuosi tarsi stovėčiau prie Niagaro krioklio, tik vietoj vandens į mane liejasi naujienos, pranešimai, straipsniai, įrašai, komentarai. Ir tai nėra tik mano problema. Mes visi gyvename informacijos pertekliaus eroje, kur per vieną dieną sukuriama daugiau turinio, nei mūsų protėviai matydavo per visą gyvenimą.
Bet štai kas įdomu – nors informacijos turime daugiau nei bet kada, jaučiamės labiau suklaidinti nei bet kada. Kodėl? Nes kartu su kokybišku turiniu internete plinta ir dezinformacija, pusiau tiesos, clickbait antraštės ir tiesiog šlamštas. Socialiniai tinklai veikia kaip didžiulis aidas, kur bet kokia žinutė gali tapti „virusia” nepriklausomai nuo to, ar ji teisinga.
Problema dar gilesnė – mūsų smegenys tiesiog nėra evoliucionavusios tokiam informacijos kiekiui apdoroti. Mes vis dar turime tas pačias biologines sistemas, kurios buvo skirtos medžioti mamutus ir rinkti uogas, o dabar jos turi filtruoti tūkstančius skaitmeninių signalų per dieną. Rezultatas? Informacinis stresas, nuovargis ir vis didėjantis nepasitikėjimas bet kokia informacija.
Pirmasis žingsnis: sukurkite savo informacijos ekosistemą
Vietoj to, kad leistumėte informacijai jus užlieti, turite sukurti savo kontroliuojamą informacijos ekosistemą. Skamba sudėtingai? Iš tikrųjų tai paprasta kaip ryto kava.
Pradėkite nuo to, kad sąmoningai pasirinkite 3-5 pagrindinius informacijos šaltinius, kuriems pasitikite. Taip, tik tiek! Tai gali būti konkretūs naujienų portalai, žurnalistai, kurių darbą vertinate, ar specializuoti leidiniai jūsų srityje. Svarbiausia – jie turi atitikti kelis kriterijus: skaidrumas (aiškiai nurodo šaltinius), nuoseklumas (reguliariai patikrina faktus) ir profesionalumas (turi redaktorių komandą).
Toliau – išmokite naudotis RSS skaitytuvais. Taip, žinau, skamba kaip grįžimas į 2005-uosius, bet pasitikėkite manimi. RSS leidžia jums kontroliuoti, kokį turinį matote, be jokių algoritmų, kurie sprendžia už jus. Feedly, Inoreader ar net paprastas Outlook gali tapti jūsų informacijos valdymo centru.
Dar vienas praktiškas patarimas – sukurkite skirtingas „informacijos zonas” skirtingoms dienos dalims. Pavyzdžiui, rytą skirkite rimtoms naujienoms iš patikimų šaltinių, pietų metu galite naršyti specializuotus pramonės portalus, o vakare – lengvesnį turinį. Taip jūsų smegenys išmoks, kada tikėtis kokio tipo informacijos, ir bus efektyvesnės ją apdorojant.
Kaip atpažinti patikimą šaltinį per 30 sekundžių
Gerai, turite straipsnį prieš akis. Kaip greitai suprasti, ar verta juo pasitikėti? Štai mano išbandyta metodika, kuri veikia beveik visada.
Pirma, pažiūrėkite į autorių. Ar jis nurodytas? Ar galite rasti informacijos apie jį? Patikimi leidiniai visada nurodo, kas parašė straipsnį. Jei matote „Redakcija” ar dar blogiau – nieko, tai jau pirmas raudonas vėliavėlis.
Antra, patikrinkite datą. Stebina, kiek kartų žmonės dalijasi „sensacingomis” naujienom, kurioms jau treji metai. Ypač svarbu su sveikatos, technologijų ar politikos temomis, kur situacija keičiasi greitai.
Trečia, pasižiūrėkite į šaltinius straipsnyje. Ar autorius nurodo, iš kur gavo informaciją? Ar yra nuorodos į tyrimus, oficialius dokumentus, ekspertų komentarus? Jei straipsnis daro drąsius teiginius, bet nėra jokių nuorodų – skeptiškai.
Ketvirta, atkreipkite dėmesį į kalbą. Patikimi šaltiniai naudoja neutralią, faktais pagrįstą kalbą. Jei straipsnis pilnas emocingų žodžių, šaukimo ženklų ir absoliučių teiginių („visi”, „niekada”, „visada”) – greičiausiai tai propaganda ar clickbait.
Ir dar vienas triukas – Google reverse image search. Jei straipsnyje yra įspūdinga nuotrauka, įkelkite ją į Google paiešką. Dažnai paaiškėja, kad „šiandien Vilniuje nufotografuotas” įvykis iš tikrųjų nutiko prieš penkerius metus Minske.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Socialiniai tinklai yra keistas žvėris. Viena vertus, jie leidžia mums būti informuotiems realiu laiku, kita vertus – jie yra didžiausia dezinformacijos platinimo mašina istorijoje.
Problema ta, kad socialinių tinklų algoritmai nesirūpina tiesa – jie rūpinasi įsitraukimu. O kas sukelia daugiausia įsitraukimo? Emocijos. Pyktis, baimė, pasipiktinimas – visa tai verčia mus komentuoti, dalintis, reaguoti. Todėl algoritmai natūraliai skatina būtent tokį turinį.
Štai ką galite padaryti. Pirma, išjunkite pranešimus. Taip, visus. Jūs nuspręsite, kada žiūrėti į socialines medijas, o ne jie už jus. Antra, aktyviai kuruokite savo srautą. Nebijokite „unfollow” žmonių ar puslapių, kurie skleidžia šlamštą. Jūsų psichinė sveikata svarbesnė už bet kieno jausmus.
Trečia, išmokite atpažinti „echo chamber” – situaciją, kai matote tik tas nuomones, kurios sutampa su jūsų. Tai pavojinga, nes sukuria iliuziją, kad visi mąsto kaip jūs. Sąmoningai sekite ir kitokias perspektyvas – ne tam, kad sutiktumėte, bet kad suprastumėte.
Ir dar vienas svarbus dalykas – niekada, NIEKADA nedalinkitės straipsnio, kurio neperskaitėte. Taip, žinau, antraštė įspūdinga, bet statistika rodo, kad 60% žmonių dalijasi straipsniais, perskaitę tik antraštę. Būkite tų 40% dalis.
Faktų tikrinimo įrankiai, kurie turi būti jūsų naršyklėje
Gerai, pakalbėkime apie konkrečius įrankius, kurie padės jums tapti informacijos detektyvu.
Google Fact Check Explorer – tai Google sukurtas įrankis, kuris suranda faktų tikrinimo organizacijų patikrinimus. Tiesiog įvedate teiginį ar temą, ir matote, ar kas nors jau tai patikrinęs.
InVID ir RevEye – naršyklės plėtiniai, leidžiantys greitai patikrinti vaizdo įrašus ir nuotraukas. Galite išskaidyti video į kadrus ir patikrinti, ar jie nebuvo naudoti kitur anksčiau.
Snopes, FactCheck.org, Melo Detektorius (Lietuvoje) – specializuotos faktų tikrinimo svetainės. Prieš dalindamiesi kažkuo sensacingu, greita paieška šiose svetainėse gali sutaupyti jums gėdos.
Media Bias/Fact Check – svetainė, kuri vertina naujienų šaltinių patikimumą ir politinį šališkumą. Labai naudinga, kai susiduriate su nežinomu šaltiniu.
Wayback Machine – leidžia pamatyti, kaip svetainė atrodė praeityje. Naudinga, kai kas nors teigia „mes visada taip sakėme”, o jūs įtariate kitaip.
Bet štai kas svarbiausia – geriausia faktų tikrinimo priemonė yra jūsų kritinis mąstymas. Įrankiai padeda, bet jie negali pakeisti jūsų gebėjimo sustoti, pagalvoti ir paklausti savęs: „Ar tai masina prasmę? Ar turiu pakankamai informacijos? Kokie gali būti kiti paaiškinimai?”
Informacinis higienos ritualas: kasdienė praktika
Taip pat kaip plaunate dantis kiekvieną dieną, turite turėti informacinės higienos ritualą. Skamba keistai? Galbūt, bet tai veikia.
Ryto rutina: Prieš atsidarydami socialines medijas, perskaitykite 2-3 straipsnius iš savo patikimų šaltinių. Tai nustato jūsų „informacinį toną” dienai – pradėjus nuo kokybės, lengviau atpažinti šlamštą vėliau.
Pietų patikrinimas: Jei per rytą susidūrėte su kažkuo įdomiu ar kontroversiška, dabar laikas tam skirti 10 minučių gilesniam tyrimui. Pažiūrėkite, ką apie tai rašo kiti šaltiniai, patikrinkite faktus.
Vakaro refleksija: Prieš miegą, užuot slinkinėję per Facebook srautą (kuris, beje, gadina miego kokybę), paskirkite 15 minučių ilgesniam, analitiniam straipsniui ar knygos skyriui. Tai padeda jūsų smegenis pereiti nuo „greito” mąstymo prie „lėto”, gilinančio.
Savaitinis auditas: Kartą per savaitę peržiūrėkite, ką sekate socialiniuose tinkluose ir kokius šaltinius skaitote. Ar jie vis dar atitinka jūsų poreikius? Ar kai kurie tapo per šališki ar nustoję būti aktualūs? Nebijokite keisti.
Ir dar vienas svarbus dalykas – darykite pertraukas. Rimtai. Jūsų smegenims reikia laiko apdoroti informaciją. Nuolatinis naujienų srautas be pertraukų sukelia tai, ką psichologai vadina „informaciniu paralyžiumi” – būseną, kai turite tiek daug informacijos, jog negalite priimti jokių sprendimų.
Kai informacija tampa ginklu: atpažinkite manipuliacijas
Turime pakalbėti apie nepatogią tiesą – ne visa dezinformacija yra atsitiktinė klaida. Dalis jos yra tyčinė, gerai suplanuota ir finansuojama. Informacija tapo ginklu, ir turite mokėti atpažinti, kada jūsų nuomonė yra taikinys.
Astroturfing – tai kai atrodo, kad daug paprastų žmonių spontaniškai palaiko kažkokią idėją, bet iš tikrųjų tai organizuota kampanija. Kaip atpažinti? Panašūs komentarai, naujos paskyros, nenatūralus aktyvumas trumpu laikotarpiu.
Whataboutism – klasikinė manipuliacijos technika. Kai kritikuojate A, jums atsako „o kas su B?” Tai ne argumentas, tai bandymas nukreipti dėmesį. Išmokite atpažinti ir grįžti prie pradinės temos.
False equivalence – kai dvi visiškai nevienodo svorio pozicijos pristatomos kaip vienodai vertingos. „Viena pusė sako X, kita sako Y” – bet jei X palaiko 99% mokslininkų, o Y – trys žmonės internete, tai nėra lygiavertės pozicijos.
Emocinis užkrovimas – kai faktai pateikiami su tokiu emociniu krūviu, kad jūsų loginis mąstymas išsijungia. Ypač efektyvu su vaikų, gyvūnų ar nacionalinio saugumo temomis.
Kaip apsiginti? Sustokite ir įvardinkite emociją, kurią jaučiate skaitydami. Jei jaučiate stiprų pyktį, baimę ar pasipiktinimą – tai signalas sulėtinti ir įjungti kritinį mąstymą. Manipuliatoriai žino, kad emocingos būsenos žmonės priima prastus sprendimus.
Kai viską sujungiate: jūsų asmeninis informacijos valdymo planas
Gerai, dabar turite visus gabalėlius. Laikas juos sujungti į veikiantį planą, pritaikytą būtent jums.
Pradėkite nuo savo informacinių poreikių audito. Kokia informacija jums tikrai reikalinga? Kas yra „nice to have”, o kas tiesiog triukšmas? Daugelis žmonių supranta, kad jiems iš tikrųjų nereikia žinoti kiekvieno politiko komentaro ar kiekvienos celebrytės skandalo.
Toliau – sukurkite savo „informacijos dietą”. Taip, kaip maisto dietą, tik informacijai. Pavyzdžiui:
– 40% – gilūs, analitiniai straipsniai jūsų profesinėje srityje
– 30% – bendros naujienos iš patikimų šaltinių
– 20% – edukaciniai turinys (podcastai, dokumentiniai filmai)
– 10% – lengvas turinys pramogai
Proporcijos gali būti kitokios – svarbu, kad jos būtų sąmoningos, o ne atsitiktinės.
Įdiekite technologines ribas. Naudokite tokias aplikacijas kaip Freedom ar RescueTime, kurios riboja laiką tam tikrose svetainėse. Nustatykite telefone „Do Not Disturb” režimą tam tikromis valandomis. Ištrinkite naujienų aplikacijas iš telefono – jei kas nors tikrai svarbu, sužinosite.
Ir pats svarbiausias dalykas – raskite savo „informacijos bendruomenę”. Tai gali būti draugų grupė, su kuria aptariate naujienas, profesionalus tinklas, kuris dalijasi pramonės įžvalgomis, ar net online forumas, kur žmonės kritiškai analizuoja įvykius. Kai turite žmones, su kuriais galite aptarti informaciją, jūsų gebėjimas ją vertinti dramatiškai pagerėja.
Nebijokite pripažinti, kai kažko nežinote. Viena didžiausių šiuolaikinių problemų – žmonės jaučiasi privalą turėti nuomonę apie viską. Bet tai neįmanoma ir nereikalinga. Kartais geriausias atsakymas yra „Nežinau, turiu daugiau pasidomėti”.
Ir galiausiai – mokykite kitus. Kai matote, kad draugas dalijasi akivaizdžia dezinformacija, švelniai jam padėkite. Ne kritikuodami ar tyčiodamiesi, bet pasidalindami geresniais šaltiniais ar faktų tikrinimais. Informacinė higiena yra bendruomenės reikalas – visi laimime, kai visi tampame atsakingesni.
Šis kelias nėra lengvas ir nėra greitas. Bet kiekvieną dieną, kai sąmoningai renkate kokybišką informaciją, stiprinate savo „informacinį imunitetą”. Ir laikui bėgant pastebėsite, kad jaučiatės mažiau priblokšti, labiau informuoti ir geriau pasirengę priimti sprendimus. O tai, draugai, yra tikroji galia skaitmeninėje eroje – ne turėti daugiausia informacijos, bet mokėti ją valdyti.