Informacijos potvynis: kodėl tai tapo problema
Kiekvieną dieną mūsų akys susiduria su tokiu informacijos kiekiu, kokio mūsų protėviai nematydavo per visą gyvenimą. Socialiniai tinklai, naujienų portalai, el. paštas, pranešimai telefone – visa tai sukuria nuolatinį triukšmą, kuriame vis sunkiau išgirsti tikrą signalą. Tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus per dieną susiduria su apie 34 gigabaitais informacijos. Tai lygu maždaug 100 000 žodžių – arba dviejų storų knygų turiniui. Kasdien.
Problema ne tik kiekybinė. Informacijos kokybė taip pat kelia rūpesčių. Dezinformacija, klaidinančios antraštės, manipuliavimas faktais – visa tai tapo kasdienybe. O dar pridėkime algoritmų kuriamas „burbulus”, kurie rodo mums tik tai, kas patvirtina mūsų įsitikinimus, ir gauname toksišką mišinį, kuris ne tik vargina, bet ir iškraipo mūsų supratimą apie pasaulį.
Bet štai gera žinia: galima išmokti valdyti šį chaosą. Ne, jums nereikės tapti technologijų ekspertu ar skirti valandų sudėtingų sistemų kūrimui. Reikia tik kelių paprastų principų ir šiek tiek disciplinos.
Pirmasis žingsnis: sąmoningas informacijos vartojimas
Daugelis mūsų vartoja informaciją taip, kaip kai kas valgo – nesąmoningai, automatiškai, dažnai net nežinodami kodėl. Atrakinate telefoną laukdami autobuso? Automatiškai atidarote Facebook ar Instagram. Turite laisvą minutę? Patikrinate naujienas. Ši automatinė elgsena yra pirmoji problema, kurią reikia spręsti.
Pradėkite nuo savistabos. Bent savaitę stebėkite, kada ir kodėl siekiate informacijos. Užsirašykite: ar tai buvo tikras poreikis ką nors sužinoti, ar tiesiog nuobodulys? Ar ieškojote konkrečios informacijos, ar tiesiog „naršėte”? Šis paprastas pratimas padės suprasti jūsų informacijos vartojimo įpročius.
Toliau – nustatykite tikslus. Taip, tikslus informacijos vartojimui. Pavyzdžiui: „Noriu būti informuotas apie svarbiausius įvykius Lietuvoje ir pasaulyje”, „Noriu sekti naujienas savo profesinėje srityje”, „Noriu žinoti, kas vyksta mano mieste”. Kai turite aiškius tikslus, lengviau atskirti svarbią informaciją nuo triukšmo.
Praktinis patarimas: sukurkite „informacijos valgiaraštį”. Taip, kaip planuojate, ką valgysite, planuokite, kokią informaciją vartosit. Pavyzdžiui: ryte – 15 minučių naujienoms, pietų metu – profesiniai straipsniai, vakare – ilgesnė analizė ar interviu. Tai padės išvengti chaotiško naršymo.
Šaltinių atranka: kaip atskirti grūdus nuo pelų
Vienas didžiausių iššūkių šiuolaikinėje informacinėje erdvėje – atskirti patikimus šaltinius nuo nepatikimų. Kiekvienas gali sukurti puslapį, kuris atrodo kaip rimtas naujienų portalas, bet skleidžia visišką nesąmonę.
Štai keli kriterijai, kurie padės įvertinti šaltinio patikimumą:
Skaidrumas ir atsakomybė. Patikimi šaltiniai aiškiai nurodo autorių vardus, redaktorių kontaktus, leidėjo informaciją. Jei puslapyje nėra jokios informacijos apie tai, kas už jo stovi – tai rimtas įspėjamasis signalas.
Šaltinių nurodymas. Kokybiškos naujienos visada nurodo, iš kur gauta informacija. Jei straipsnyje rašoma „ekspertai teigia”, bet nenurodoma, kokie ekspertai ir kur jie tai pasakė – būkite atsargūs.
Kalbos stilius. Patikimi šaltiniai vengia sensacingų antraščių, emocingos kalbos, absoliutinių teiginių. Jei antraštė šaukia „ŠOKAS!” ar „TO NIEKAS NEPASAKYS!” – greičiausiai tai clickbait.
Faktų tikrinimas. Rimti leidiniai taiso klaidas ir viešai apie tai praneša. Patikrinkite, ar šaltinis turi pataisymų skyrių ar politiką.
Sukurkite sau „patikimų šaltinių sąrašą”. Pradėkite nuo 3-5 pagrindinių naujienų šaltinių, kuriuos patikrinote pagal aukščiau nurodytus kriterijus. Lietuvoje tai galėtų būti LRT.lt, 15min.lt, Delfi.lt, Bernardinai.lt – žinoma, priklausomai nuo jūsų interesų. Pridėkite kelis specializuotus šaltinius jūsų profesinėje srityje. Ir viskas – nereikia sekti dešimčių puslapių.
Technologiniai įrankiai jūsų pagalbai
Geros naujienos: nereikia visko daryti rankomis. Yra puikių įrankių, kurie padės organizuoti informacijos srautus.
RSS skaitytuvai – tai galbūt skamba kaip kažkas iš 2005-ųjų, bet RSS vis dar yra vienas efektyviausių būdų sekti naujienų šaltinius. Programos kaip Feedly ar Inoreader leidžia vienoje vietoje matyti naujienas iš visų jūsų pasirinktų šaltinių, be jokių algoritmų, kurie spręstų, ką jums rodyti. Jūs kontroliuojate srautą, ne Facebook ar Google.
Naujienlaiškiai – taip, el. paštas gali būti ne tik darbo įrankis. Daug kokybiškai dirbančių žurnalistų ir ekspertų siunčia savaitinius ar dieninių naujienlaiškius, kurie surenka ir apdoroja svarbiausią informaciją. Tai kaip turėti asmeninį kuratorių. Lietuvoje verti dėmesio „Ryto komentaras” (LRT), „Savaitės apžvalga” (Delfi), „Kultūros savaitė” (LRT Kultūra).
Pocket ar Instapaper – programos, kurios leidžia išsaugoti straipsnius vėlesniam skaitymui. Radote įdomų straipsnį, bet neturite laiko dabar? Išsaugokite. Vėliau, kai turėsite ramią valandėlę, galėsite skaityti be blaškymosi.
Pranešimų valdymas – išjunkite daugumą pranešimų telefone. Rimtai. Jums tikrai nereikia žinoti kas sekundę, kas įvyko. Palikite tik svarbiausius – žinutes, skambučius. Naujienos gali palaukti.
Praktinis patarimas: skirkite vieną valandą savaitgalį „informacinei higienai”. Peržiūrėkite prenumeruojamus šaltinius, ištrinkite tuos, kurių nebeskaitote, pridėkite naujų, jei reikia. Išvalykite el. pašto prenumeratas. Tai kaip namų tvarkymas, tik skaitmeninis.
Kritinio mąstymo įgūdžiai: jūsų geriausias ginklas
Jokie įrankiai nepadės, jei nesimokysime kritiškai vertinti informacijos. Kritinis mąstymas – tai ne kažkas, su kuo reikia gimti; tai įgūdis, kurį galima išlavinti.
Pirmiausia – sulėtinkite. Daugelis mūsų skaito naujienas skubėdami, paviršutiniškai. Būtent to ir siekia dezinformacijos skleidėjai – kad reaguotumėte emociškai, negalvodami. Kai matote naujieną, kuri sukelia stiprią emocinę reakciją (pyktį, baimę, pasipiktinimą), sustokite. Būtent tokios naujienos dažniausiai būna klaidinančios.
Užduokite sau šiuos klausimus:
– Kas yra šios informacijos šaltinis?
– Ar šaltinis patikimas?
– Ar pateikiami faktai, ar tik nuomonės?
– Ar yra įrodymų patvirtinančių teiginius?
– Ar galiu patikrinti šią informaciją kituose šaltiniuose?
– Kodėl man rodoma būtent ši informacija dabar?
Faktų tikrinimo įrankiai taip pat gali padėti. Lietuvoje veikia Melo Detektorius (melodetektorius.lt), tarptautiniu mastu – FactCheck.org, Snopes.com, Full Fact. Jei kažkas atrodo per daug neįtikėtina, greičiausiai taip ir yra.
Mokykitės atpažinti dažniausias manipuliavimo technikas: ištrauktas iš konteksto citatas, klaidinančią statistiką, netikrus ekspertus, emociškai perkrautą kalbą, melagingus priežasties ir pasekmės ryšius. Kuo daugiau jų atpažinsite, tuo sunkiau bus jumis manipuliuoti.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Socialiniai tinklai yra viena didžiausių problemų informacijos valdymo srityje. Jie specialiai sukurti taip, kad laikytų jus kuo ilgiau – tai jų verslo modelis. Algoritmai rodo jums turinį, kuris sukelia stipriausią emocinę reakciją, nes tada greičiausiai sureaguosite – paspausite, komentuosite, dalinsitės.
Rezultatas? Jūs matote vis ekstremalesnį turinį, vis labiau pasineriate į savo „informacinį burbulą”, vis labiau įsitikinęs, kad jūsų požiūris yra vienintelis teisingas. Tai ne paranoja – tai kaip šie algoritmai veikia.
Ką daryti? Visiškai atsisakyti socialinių tinklų nėra realu daugeliui žmonių – jie tapo svarbia bendravimo ir profesinio tinklaveikos priemone. Bet galite juos naudoti sąmoningiau:
Nevartokite socialinių tinklų kaip naujienų šaltinio. Jei norite žinoti, kas vyksta pasaulyje, skaitykite tikrus naujienų šaltinius, ne tai, ką draugai dalijasi Facebook. Socialiniuose tinkluose informacija dažnai būna iškraipyta, nepatikrinta, ištraukta iš konteksto.
Kuruokite savo srautą. Nebijokite atsisakyti prenumeruoti puslapių ar žmonių, kurie dalijasi prastos kokybės turiniu. Tai ne cenzūra – tai informacinė higiena. Sekite ekspertus, kokybiškai dirbančius žurnalistus, patikimus šaltinius.
Nustatykite laiko limitus. Dauguma telefonų dabar turi funkcijas, kurios parodo, kiek laiko praleidžiate programose. Nustatykite sau limitus – pavyzdžiui, ne daugiau 30 minučių per dieną socialiniuose tinkluose. Kai pasieksite limitą, programa jus įspės.
Ištrinkite programas iš telefono. Jei tikrai norite patikrinti Facebook ar Instagram, galite tai padaryti per naršyklę. Tas papildomas žingsnis dažnai užtenka, kad sustabdytų automatinį programos atidarymą.
Informacijos dieta: mažiau yra daugiau
Vienas paradoksų šiuolaikiniame pasaulyje – kuo daugiau informacijos vartojame, tuo mažiau žinome. Skamba keistai, bet tai tiesa. Kai nuolat šokinėjame nuo vienos naujienos prie kitos, niekada neįsigilinę, nesuprantame konteksto, nematome platesnio vaizdo.
Geriau perskaityti vieną išsamų straipsnį nei dešimt antraščių. Geriau pasiklausyti vieno kokybiško podcast nei peržiūrėti šimtą trumpų video. Kokybė svarbesnė už kiekybę.
Išbandykite „informacinį pasninkavimą”. Pasirinkite vieną dieną per savaitę, kai visiškai atsisakote naujienų. Jokių naujienų portalų, jokio Facebook, jokių pranešimų. Pasitikėkite – pasaulis nesubyrės, jei vieną dieną nežinosite, kas įvyko. O jūs pajusite, kiek daugiau laiko ir dėmesio turite kitiems dalykams.
Kai grįšite prie naujienų kitą dieną, pastebėsite, kad dauguma vakarykščių „svarbių” naujienų iš tiesų buvo visiškai nereikšmingos. Tikrai svarbūs įvykiai vis tiek pasieks jus. Šis pratimas padės suprasti, kas tikrai svarbu, o kas – tik triukšmas.
Kaip visa tai sujungti į veikiančią sistemą
Gerai, aptarėme daug dalykų. Dabar sujunkime viską į praktišką sistemą, kurią galite pradėti naudoti jau šiandien.
Rytas: kontroliuojamas informacijos įsisavinimas
Nepatikrinikite telefono iš karto atsikėlę. Pirma – pusryčiai, dušas, kiti ryto ritualai. Tik tada, kai esate pasiruošę dienai, skirkite 15-20 minučių naujienoms. Naudokite savo parinktų patikimų šaltinių sąrašą ar RSS skaitytuvą. Skaitykite sąmoningai, ne skubėdami. Jei kažkas atrodo svarbu, išsaugokite vėlesniam skaitymui.
Diena: minimali informacija
Darbo metu išjunkite visus nereikalingus pranešimus. Jei jūsų darbas reikalauja sekti naujienas, nustatykite konkrečius laikus – pavyzdžiui, po pietų 10 minučių. Bet ne nuolat, ne kiekvieną laisvą minutę.
Vakaras: gilesnis įsigilinimas
Jei turite laiko ir energijos, vakaras – geras metas ilgesniems, analitiniams tekstams. Tai, ką išsaugojote per dieną. Podcast kelionėje namo. Kokybiška dokumentika. Bet ne prieš miegą – mėlyna ekranų šviesa ir stimuliuojanti informacija trukdo užmigti.
Savaitgalis: refleksija ir planavimas
Savaitgalį skirkite laiko ne tik informacijos vartojimui, bet ir apmąstymui. Kas buvo svarbu šią savaitę? Ką išmokote? Kokie įvykiai tikrai turėjo reikšmės? Taip pat – peržiūrėkite ir pakoreguokite savo informacijos šaltinius.
Ši sistema nėra griežta taisyklė. Pritaikykite ją savo gyvenimui, darbui, poreikiams. Svarbu principas: sąmoningas, kontroliuojamas informacijos vartojimas, ne chaotiškas naršymas.
Gyvenimas po informacinio chaoso
Kai pradėsite taikyti šiuos principus, pastebėsite kelis dalykus. Pirma, turėsite daugiau laiko. Ne todėl, kad staiga atsirado papildomų valandų, bet todėl, kad nebeišeikvosit jo beprasmiam naršymui. Antra, jausiitės mažiau streso. Nuolatinis informacijos srautas kelia nerimą – kai jį sumažinate, sumažėja ir nerimas. Trečia, geriau suprasite, kas vyksta pasaulyje. Paradoksalu, bet vartodami mažiau informacijos, geriau ją įsisavinsite.
Informacijos valdymas XXI amžiuje – tai ne prabanga, o būtinybė. Kaip mokėmės skaityti ir rašyti, taip dabar turime mokytis valdyti informacijos srautus. Tai įgūdis, kuris pagerins jūsų gyvenimo kokybę, padės priimti geresnius sprendimus, apsaugos nuo manipuliacijų.
Nepamirškite – tikslas nėra visiškai atsiriboti nuo informacijos. Tikslas – vartoti ją sąmoningai, kritiškai, naudingai. Būti informuotam, bet ne perkrautam. Žinoti, kas vyksta, bet nepriklausyti nuo kiekvienos naujienos. Tai įmanoma, ir dabar žinote, kaip tai padaryti.