Informacijos pertekliaus problema šiuolaikiniame pasaulyje
Kiekvieną dieną mūsų smegenys susiduria su neįtikėtinu informacijos kiekiu. Mokslininkai apskaičiavo, kad vidutinis žmogus per dieną susiduria su maždaug 34 gigabaitais informacijos – tai apie 100 000 žodžių teksto. Socialiniai tinklai, naujienų portalai, el. paštas, pranešimai, podkastai, vaizdo įrašai – visa tai nepaliaujamu srautu veržiasi į mūsų sąmonę. Problema ta, kad mūsų smegenys nėra evoliucionavusios tokiam informacijos kiekiui apdoroti.
Dėl šios priežasties daugelis žmonių jaučia nuolatinį stresą, dėmesio koncentracijos problemas ir vadinamąją „informacinę nuovargį”. Kai bandome viską perskaityti, viską sužinoti ir niekur neatsilikti, galiausiai jaučiamės priblokšti ir nesame tikri, kas iš visos tos informacijos yra tikrai svarbu. Dar blogiau – neretai nežinome, kuo galime pasitikėti, o kuo ne.
Skaitmeninėje erdvėje informacija sklinda žaibiškai, tačiau ne visada tiksliai. Dezinformacija, netikslūs faktai, manipuliavimas ir tiesiog prastos kokybės turinys sudaro nemažą dalį to, su kuo susiduriame kasdien. Todėl gebėjimas efektyviai valdyti informacijos srautus ir atrinkti patikimas naujienas tapo ne prabanga, o būtinybe.
Kodėl taip sunku atskirti tiesą nuo melo internete
Pirmiausia turime suprasti, kodėl skaitmeninėje erdvėje taip lengva pasimesti. Viena pagrindinių priežasčių – tai, kad informacijos kūrimas ir platinimas tapo prieinamas visiems. Bet kas gali sukurti tinklaraštį, socialinio tinklo paskyrą ar vaizdo įrašų kanalą ir pradėti skleisti savo „tiesą”. Tai savaime nėra blogai – demokratizacija turi daug privalumų, tačiau kartu reiškia, kad profesionalūs žurnalistai ir atsitiktiniai komentatoriai dažnai atsiduria tame pačiame informaciniame lauke.
Antra problema – tai vadinamieji algoritmai. Socialinių tinklų ir naujienų platformų algoritmai nesirūpina tiesa ar objektyvumu. Jie optimizuoti tam, kad išlaikytų jūsų dėmesį kuo ilgiau. O kas labiausiai traukia dėmesį? Emociškai įkrautos, skandalingos, šokiruojančios ar mūsų įsitikinimus patvirtinančios žinutės. Dėl to dažnai matome ne tai, kas svarbiausia ar tiksliausia, o tai, kas labiausiai mus „užkabins”.
Trečia kliūtis – mūsų pačių psichologija. Žmonės turi įgimtą polinkį ieškoti informacijos, kuri patvirtina jų jau turimus įsitikinimus (tai vadinama patvirtinimo šališkumu). Taip pat linkstame labiau tikėti tuo, ką sako žmonės iš mūsų „genties” – tie, kurie dalijasi panašiomis vertybėmis ar priklausomybėmis. Šie psichologiniai mechanizmai veikė gerai, kai gyvenome mažose bendruomenėse, bet skaitmeninėje erdvėje jie dažnai mus veda klystkeliais.
Praktiniai įrankiai informacijos srautams tvarkyti
Gerai, supratome problemą. Dabar pereikime prie praktinių sprendimų. Pirmasis žingsnis valdant informacijos srautus – tai sąmoningas sprendimas, ką įsileisti į savo gyvenimą, o ką ne. Tai kaip su mityba: jei valgote viską, kas pasitaiko, greičiausiai jausitės blogai. Tas pats su informacija.
Pradėkite nuo informacijos šaltinių audito. Išsirašykite visus šaltinius, iš kurių gaunate informaciją: naujienų portalus, socialinių tinklų paskyras, kurias sekate, el. pašto prenumeratas, podkastus. Tada atsakykite į keletą klausimų apie kiekvieną šaltinį: Ar jis prideda vertės mano gyvenimui? Ar jaučiuosi geriau ar blogiau po to, kai jį skaitau/žiūriu? Ar jis padeda man priimti geresnius sprendimus? Ar galiu pasitikėti šio šaltinio informacija?
Būsite nustebę, kiek daug šaltinių iš tikrųjų nieko neduoda arba net kenkia. Drąsiai išvalykite – atsisakykite prenumeratų, nustokite sekti paskyras, kurios jus tik erzina ar blaško. Tai ne cenzūra, tai higiena.
Kitas praktinis įrankis – RSS skaitytuvai. Jei niekada negirdėjote apie RSS, tai technologija, leidžianti prenumeruoti įvairių svetainių turinį vienoje vietoje, be jokių algoritmų įsikišimo. Programos kaip Feedly, Inoreader ar The Old Reader leidžia jums patiems nuspręsti, kokius šaltinius skaityti ir kokia tvarka. Tai tarsi sukuriate savo asmeninį laikraštį be jokio triukšmo.
Naujienų agregatoriaus naudojimas gali būti dvipusis kardas. Tokie servisai kaip Google News ar Apple News surenka naujienas iš įvairių šaltinių, bet jie vis tiek naudoja algoritmus. Geriau naudoti juos kaip papildomą įrankį, ne pagrindinį šaltinį, ir būtinai patikrinti, kokius šaltinius jie rodo.
Labai naudingas metodas – laiko blokavimas. Užuot nuolat tikrinę naujienas visą dieną, nustatykite konkrečius laiko tarpus tam. Pavyzdžiui, 20 minučių ryte ir 20 minučių vakare. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie taip daro, jaučiasi mažiau streso ir geriau suvokia informaciją, nes ją apdoroja koncentruotai, o ne fragmentiškai.
Kaip atpažinti patikimus naujienų šaltinius
Ne visi naujienų šaltiniai sukurti vienodai. Kai kurie laikosi griežtų žurnalistinių standartų, kiti – ne itin. Kaip atskirti grūdus nuo pelų?
Pirma, žiūrėkite į redakcinę politiką ir skaidrumą. Patikimi naujienų portalai paprastai turi aiškiai aprašytus redakcinius principus, etikos kodeksą ir klaidų taisymo procedūras. Jie atskleidžia savo finansavimo šaltinius ir galimus interesų konfliktus. Jei svetainė neturi jokios informacijos apie tai, kas už jos stovi, tai rimtas raudonas signalas.
Antra, atkreipkite dėmesį į šaltinių citavimą. Kokybiškos naujienos nurodo, iš kur gauta informacija. Jei straipsnyje teigiama „ekspertai sako” ar „tyrimai rodo”, bet nenurodoma, kokie ekspertai ar kokie tyrimai – būkite atsargūs. Patikimi žurnalistai nurodo konkrečius vardus, institucijas, tyrimo pavadinimus.
Trečias požymis – faktų tikrinimas ir korekcijos. Visi klysta, net geriausi žurnalistai. Bet patikimi leidiniai pripažįsta klaidas ir jas taiso viešai. Jei pastebite, kad šaltinis niekada netaiso klaidų arba jas slepia, tai rodo neprofesionalumą ar net tyčinį klaidinimą.
Taip pat svarbu suprasti skirtumą tarp naujienų ir nuomonės. Daugelis žmonių painioja šiuos dalykus. Naujienos turėtų būti faktais pagrįstos, objektyvios ir subalansuotos. Nuomonės straipsniai ar komentarai gali būti šališki – tai normalu, juk tai nuomonė. Problema kyla, kai nuomonė pateikiama kaip naujiena arba kai negalite atskirti, kur viena, o kur kita.
Kritinio mąstymo įgūdžiai kasdieniam naudojimui
Net ir skaitant patikimus šaltinius, svarbu išlaikyti kritinį požiūrį. Štai keletas klausimų, kuriuos turėtumėte užduoti sau skaitydami bet kokią informaciją:
Kas yra autorius ir kokia jo kompetencija? Ar jis ekspertas šioje srityje? Ar turi kokių nors interesų, kurie galėtų paveikti jo požiūrį? Pavyzdžiui, jei skaičiau straipsnį apie tam tikro vaisto naudą, o autorius dirba tą vaistą gaminančioje kompanijoje, tai svarbi informacija.
Kokia yra įrodymų kokybė? Ar teiginiai pagrįsti moksliniais tyrimais, statistika, dokumentais? Ar tai tik anekdotiniai įrodymai („mano draugas pasakė”) ar asmeninė nuomonė? Anekdotai gali būti įdomūs, bet jie nėra patikimi įrodymai.
Ar pateikiamos skirtingos perspektyvos? Sudėtingi klausimai retai turi vieną teisingą atsakymą. Jei straipsnis pateikia tik vieną požiūrį ir ignoruoja kitus, tai gali būti šališkumas. Patikimi šaltiniai paprastai pristato įvairias nuomones ir leidžia skaitytojui susidaryti savo išvadą.
Ar antraštė atitinka turinį? Deja, daug šiuolaikinių naujienų portalų naudoja vadinamuosius „clickbait” antraščių metodus – sensacingos, perdėtos ar klaidinančios antraštės, skirtos pritraukti paspaudimus. Visada perskaitykite visą straipsnį prieš dalijantis juo ar formuojant nuomonę.
Kaip ši informacija mane veikia emociškai? Jei jaučiate stiprų emocijų antplūdį – pyktį, baimę, pasipiktinimą – sustokite ir pagalvokite. Manipuliatoriai dažnai naudoja emocijas, kad apeitų racionalų mąstymą. Tai nereiškia, kad emocijos yra blogos, bet jos turėtų būti signalas sustoti ir įvertinti informaciją atidžiau.
Faktų tikrinimo įrankiai ir metodai
Laimei, neturime patys būti tyrėjais, kad patikrintume informaciją. Egzistuoja daug įrankių ir organizacijų, kurios padeda atskirti tiesą nuo melo.
Faktų tikrinimo organizacijos kaip Delfi Faktai Lietuvoje, Snopes, FactCheck.org ar PolitiFact tarptautiniu mastu specializuojasi tikrinant populiarius teiginius, gandus ir naujienas. Jei kažkas atrodo per daug neįtikėtina, greičiausiai kas nors jau tai patikrinęs. Tiesiog įveskite pagrindinius žodžius ir „fact check” į paieškos sistemą.
Atvirkštinė vaizdo paieška – puikus būdas patikrinti, ar nuotrauka tikrai rodo tai, ką teigiama. Dažnai senos nuotraukos naudojamos naujose istorijose ar nuotraukos iš vienos šalies pateikiamos kaip iš kitos. Google Images ir TinEye leidžia įkelti nuotrauką ir pamatyti, kur dar ji buvo naudota internete.
Domenų ir svetainių tikrinimas – jei niekada negirdėjote apie naujienų šaltinį, patikrinkite jį. Įrankiai kaip Whois leidžia sužinoti, kas registravo domeną ir kada. Naujos svetainės, kurios apsimeta esančios senais naujienų portalais, dažnai yra sukurtos specialiai dezinformacijai skleisti.
Lateralinis skaitymas – tai metodas, kurį naudoja profesionalūs faktų tikrintojai. Užuot giliai skaitę vieną šaltinį, jie greitai atidaro kelis skirtingus šaltinius ir palygina informaciją. Jei skaičiau straipsnį apie svarbų įvykį, atidarau dar 2-3 patikimus šaltinius ir pažiūriu, kaip jie apie tai rašo. Jei tik vienas šaltinis apie tai praneša, būkite atsargūs.
Socialinių tinklų valdymas ir informacijos burbulų vengimas
Socialiniai tinklai tapo vienu pagrindinių informacijos šaltinių daugeliui žmonių, tačiau jie kelia unikalių iššūkių. Algoritmai kuria tai, kas vadinama „informacijos burbulu” ar „aido kamera” – situaciją, kai matote tik tuos dalykus, kurie patvirtina jūsų esamus įsitikinimus.
Kaip ištrūkti iš šio burbulo? Pirma, sąmoningai sekite įvairius požiūrius. Tai nereiškia, kad turite sekti ekstreminius ar neapykantos kurstančius šaltinius, bet verta sekti žmones ir organizacijas, kurie mąsto kitaip nei jūs, bet daro tai protingai ir pagrįstai. Tai padeda suprasti skirtingas perspektyvas ir išvengti vienpusiškumo.
Antra, naudokite „mute” ir „snooze” funkcijas išmintingai. Nebūtina visiškai atsisakyti draugų ar sekamų paskyrų, bet galite laikinai nutildyti tuos, kurie dalijasi daug triukšmo ar jus erzinančio turinio. Tai padeda išlaikyti ryšius, bet saugo jūsų psichinę sveikatą.
Trečia, ribokite laiką socialiniuose tinkluose. Daugelis išmaniųjų telefonų dabar turi įrankius, leidžiančius stebėti ir riboti programų naudojimo laiką. Nustatykite sau limitus – pavyzdžiui, ne daugiau nei 30 minučių per dieną Facebook ar Instagram. Pradžioje gali būti sunku, bet greitai pastebėsite, kad turite daugiau laiko prasmingesnei veiklai.
Ketvirta, būkite atsargūs su dalijimusi. Prieš pasidalijant straipsniu ar įrašu, užduokite sau klausimą: ar tikrai perskačiau visą turinį? Ar esu tikras, kad tai tiesa? Ar tai prideda vertės mano draugų srautui? Tyrimai rodo, kad dauguma žmonių dalijasi turiniu, kurio net neperskaitė – tai prisideda prie dezinformacijos plitimo.
Informacijos dietos kūrimas ir palaikymas
Kaip ir su maistu, svarbu sukurti subalansuotą informacijos dietą. Per daug greito maisto informacijos (sensacingos naujienos, skandalai, triukšmas) kenkia jūsų protinei sveikatai, o per mažai informacijos gali palikti jus neinformuotą.
Subalansuota informacijos dieta turėtų apimti kelis komponentus:
Kasdieninės naujienos – trumpas apžvalga pagrindinių įvykių iš patikimų šaltinių. Pakanka 15-20 minučių per dieną, kad būtumėte informuoti apie svarbiausius dalykus.
Gilesnis turinys – ilgesni straipsniai, analizės, dokumentiniai filmai ar knygos apie temas, kurios jums rūpi. Tai galėtų būti kelios valandos per savaitę, skirtos gilesniam supratimui.
Įvairios perspektyvos – šaltiniai, kurie pristato skirtingus požiūrius į tuos pačius klausimus. Tai padeda išvengti šališkumo ir suprasti sudėtingumą.
Pozityvus turinys – naujienos apie pažangą, sprendimus, įkvepiančias istorijas. Neigiamos naujienos dominuoja medijose, bet pasaulyje vyksta ir daug gero. Šaltiniai kaip Positive News ar Good News Network gali padėti išlaikyti balansą.
Tylos ir apmąstymų laikas – reguliarūs periodai be jokios naujos informacijos, kai galite apdoroti tai, ką jau žinote, ir tiesiog būti su savo mintimis.
Praktiškai tai galėtų atrodyti taip: ryte 15 minučių perskaitote pagrindinių naujienų apžvalgą patikimame portale. Pietų metu klausotės edukacinį podkastą keliaudami. Vakare 30 minučių skiriame ilgesniam straipsniui ar knygos skyriui. Savaitgalį žiūrite kokybišką dokumentinį filmą. Ir visą laiką paliekate tarpus be jokios informacijos vartojimo.
Kaip išlikti informuotam, bet ne priblokštam
Galiausiai, tikslas nėra suvartoti kuo daugiau informacijos ar žinoti viską apie viską. Tikslas – būti pakankamai informuotam, kad galėtumėte priimti gerus sprendimus savo gyvenime, dalyvauti demokratijoje ir suprasti pasaulį aplink jus, bet kartu išlaikyti psichinę sveikatą ir gerovę.
Pripažinkite, kad negalite žinoti visko – ir tai visiškai normalu. Pasaulis per didelis, per sudėtingas. Geriau žinoti keletą dalykų gerai, nei šimtus dalykų paviršutiniškai. Pasirinkite temas, kurios jums tikrai svarbios – galbūt tai vietos politika, aplinkosauga, technologijos ar švietimas – ir sekite jas atidžiau. Kitas temas galite stebėti tik paviršutiniškai.
Mokykitės atpažinti informacinį nuovargį. Simptomai gali būti: nuolatinis nerimas dėl naujienų, sunkumai koncentruojantis, cinizmas, bejėgiškumo jausmas, miego sutrikimai. Jei pastebite šiuos požymius, atėjo laikas informaciniam detoksui – laikotarpiui be naujienų ir socialinių tinklų. Tai gali būti savaitgalis, savaitė ar net ilgiau.
Sutelkite dėmesį į tai, ką galite kontroliuoti. Daugelis naujienų yra apie dalykus, kuriems neturime jokios įtakos – katastrofas kitame pasaulio gale, politikų skandalus, globalines krizes. Svarbu būti informuotam, bet ne iki tokio lygio, kad tai paralyžuotų. Geriau skirti energiją dalykams, kuriuos galite paveikti – savo bendruomenei, šeimai, darbui.
Kalbėkite su žmonėmis už ekranų. Vienas geriausių būdų suprasti, kas vyksta pasaulyje, yra kalbėtis su įvairiais žmonėmis realiame gyvenime. Kaimynai, kolegos, draugai iš skirtingų aplinkų gali pasidalinti perspektyvomis, kurių niekada nerasite naujienų portaluose. Be to, tiesioginė komunikacija padeda kovoti su poliarizacija ir nesupratimais, kuriuos dažnai skatina skaitmeninė erdvė.
Efektyvus informacijos srautų valdymas ir patikimų naujienų atrinkimas nėra vienkartinis veiksmas, o nuolatinė praktika. Tai įgūdžiai, kuriuos tobulinate laikui bėgant. Pradėkite nuo mažų žingsnių – išvalykite vieną socialinio tinklo srautą, prenumeruokite vieną patikimą naujienų šaltinį, nustatykite vieną laiko limitą. Palaipsniui šie įpročiai taps natūralūs, ir pastebėsite, kad jaučiatės labiau kontroliuojantys informaciją, o ne atvirkščiai. Jūsų protas bus aiškesnis, sprendimai – geresni, o gyvenimas – ramesnis, net ir šiame triukšmingame skaitmeniniame amžiuje.