Skęstame informacijos vandenyne
Kiekvieną rytą atsiverčiu telefoną ir jaučiuosi tarsi stovėčiau prie milžiniško krioklių – informacijos srautas tiesiog griūva ant galvos. Naujienos, pranešimai, el. laiškai, socialinių tinklų atnaujinimai, podkastai, straipsniai… Ir tai tik per pirmąsias penkias minutes po pabudimo. Skamba pažįstamai?
Gyvename laikais, kai informacijos trūkumas nėra problema – priešingai, jos perteklius virto tikra epidemija. Mokslininkai skaičiuoja, kad vidutinis žmogus per dieną susiduria su maždaug 34 gigabaitais informacijos. Tai lygu maždaug 100 000 žodžių! Nebenuostabu, kad jaučiamės pervargę dar net nepradėję dienos.
Bet štai kas įdomu – problema ne pačioje informacijoje. Problema ta, kad niekas mūsų nemokė, kaip su ja elgtis. Mokykloje išmokome skaityti, rašyti, skaičiuoti, bet niekas nepasakė, kaip atskirti grūdus nuo pelų skaitmeninėje erdvėje. O tai, drįsčiau teigti, šiandien vienas svarbiausių įgūdžių.
Kodėl taip sunku atskirti tiesą nuo melo
Prieš dešimtmetį turėjome gana aiškią hierarchiją – didieji laikraščiai, televizijos kanalai, radijo stotys. Žinojome, kur ieškoti patikimos informacijos. Šiandien bet kas gali tapti naujienų šaltiniu. Tavo kaimynas, influenceris iš kito žemyno, anoniminis tinklaraštininkas – visi jie konkuruoja dėl tavo dėmesio su profesionaliais žurnalistais.
Ir štai kur slypi pavojus. Mūsų smegenys evoliucijos būdu nėra pritaikytos tokiam informacijos kiekiui apdoroti. Jos veikia pagal senas schemas: jei kažkas skamba įtikinamai, jei tai patvirtina mūsų įsitikinimus, jei tai emociškai veikia – mes linkę tuo patikėti. Nebereikia faktų, užtenka gerai suformuluoto antraštės.
Socialiniai tinklai šią problemą dar labiau pagilina. Algoritmai rodo mums tai, kas mums patinka, kas mus jaudina, kas verčia klikti. Susikuriame informacines burbulus, kuriuose visi galvoja panašiai kaip mes. O kas netelpa į šį burbulą – to tiesiog nematome.
Pirmieji žingsniai: kaip susikurti savo informacinę dietą
Kaip ir su maistu, informacijos atveju svarbu ne tik kiekis, bet ir kokybė. Pabandykite savaitę stebėti, kiek laiko praleidžiate vartydami naujienas ir kur jų ieškote. Rezultatai gali būti šokiruojantys.
Pradėkite nuo paprasčiausio dalyko – išsirinkite 3-5 patikimus informacijos šaltinius ir laikykitės jų. Taip, tik keletą! Ne dvidešimt naujienų portalų, ne šimtą socialinių tinklų paskyrų. Keletas tikrai gerų, patikrintų šaltinių. Tai gali būti rimti nacionaliniai ar tarptautiniai leidiniai, specializuoti žurnalai jūsų srityje, galbūt keli kruopščiai atrinkti ekspertai.
Antra taisyklė – nustatykite konkrečias valandas naujienoms skaityti. Pavyzdžiui, 30 minučių ryte ir 30 minučių vakare. Viskas. Ne nuolatinis naršymas per dieną, ne kiekvienas pranešimas, kuris iššoka ekrane. Tai padės išvengti tos begalinės informacijos sūkurio, kuriame paskęstame nepastebėdami.
Trečia – atsisakykite automatinių pranešimų. Taip, visų. Bent jau naujienų programėlių. Jūs pats nuspręsite, kada norite sužinoti naujienas, o ne leisite algoritmams valdyti savo dėmesį.
Kritinio mąstymo įrankių dėžė
Gerai, turite savo patikimų šaltinių sąrašą. Bet kaip žinoti, ar jiems galima pasitikėti? Ar kaip elgtis, kai susiduriate su informacija iš nežinomo šaltinio?
Pirmiausia – stabtelėkite. Tiesiog stabtelėkite. Kai matote šokiruojančią antraštę, kai kas nors dalijasi „neįtikėtina” istorija, kai emocijos pradeda virte virti – sustokite. Dauguma klaidingos informacijos sklinda būtent todėl, kad žmonės reaguoja akimirksniu, nesusimąstydami.
Toliau – patikrinkite autorių. Kas tai parašė? Kokia jo kompetencija? Ar tai tikras žmogus su realia biografija, ar kažkoks anonimas? Jei tai organizacija – kas už jos stovi? Kaip ji finansuojama? Šie klausimai atskleidžia daug.
Ieškokite pirminių šaltinių. Jei straipsnyje rašoma apie tyrimą – raskite patį tyrimą. Jei cituojamas ekspertas – pažiūrėkite, ką jis tikrai sakė, o ne kaip jį interpretavo žurnalistas. Dažnai paaiškėja, kad pradinė informacija gerokai skiriasi nuo to, kaip ji buvo pateikta.
Kryžminis tikrinimas – jūsų geriausias draugas. Jei kas nors svarbu, patikrinkite keliuose nepriklausomuose šaltiniuose. Ne tuose, kurie tiesiog perrašo vienas kitą, o tikrai skirtinguose. Jei rimta žinia, ją praneš ne vienas šaltinis.
Atpažinkite manipuliacijos technikas
Yra keletas klasikinių būdų, kaip jus bando suklaidinti. Išmokite juos atpažinti – ir tapsite daug atsparesni dezinformacijai.
Emocinis šantažas. „Jei nesidalisite šia žinia, jūs neturite širdies!” arba „Visi tyli apie tai, bet mes drįstame pasakyti tiesą!” – tokie teiginiai turėtų įjungti raudoną lemputę jūsų galvoje. Manipuliatoriai puikiai žino, kad emocijos išjungia kritinį mąstymą.
Pusė tiesos. Tai ypač klastinga technika. Imama tikra informacija, bet pateikiama be konteksto arba su klaidinančia interpretacija. Pavyzdžiui, statistika gali būti teisinga, bet parinkta taip, kad sukurtų visiškai klaidingą įspūdį.
Netikri ekspertai. Kažkas prisistatomas kaip „daktaras” ar „profesorius”, bet pasitikrinus paaiškėja, kad jo laipsnis iš visai kitos srities arba iš abejotinos institucijos. Arba tiesiog kažkas, kas turi stiprią nuomonę, bet ne kompetenciją.
Sąmokslo teorijos. Jos paprastai turi bendrų bruožų: visa kalta kažkokia galingų žmonių grupė, „tikroji tiesa” slepiama, tik išrinktieji (įskaitant jus, jei patikėsite) žino, kas iš tiesų vyksta. Tikrovė paprastai daug sudėtingesnė ir nuobodesnė.
Socialiniai tinklai: malonumo ir pavojaus zona
Facebook, Instagram, TikTok, Twitter (ar kaip jis ten dabar vadinasi) – šios platformos tapo pagrindine daugelio žmonių naujienų šaltiniu. Ir tai didžiulė problema.
Socialiniai tinklai nėra sukurti informuoti – jie sukurti įtraukti. Algoritmai rodo jums turinį, kuris labiausiai tikėtina, kad jus sudomins, supykdys, pradžiugins – bet nebūtinai informuos teisingai. Jie nesirūpina tiesa, jie rūpinasi jūsų laiku ekrane.
Praktiškas patarimas: niekada, girdite, NIEKADA nedarykite socialinių tinklų savo pagrindiniu naujienų šaltiniu. Jie gali būti papildomas kanalas, vieta diskusijoms, bet ne pagrindinis informacijos šaltinis.
Jei vis dėlto naudojate socialinius tinklus naujienoms sekti, būkite itin apdairūs. Prieš dalindamiesi bet kuo, patikrinkite. Prieš komentuodami, perskaitykite daugiau nei antraštę (taip, dauguma žmonių to nedaro). Ir atminkite – tai, kad kažką dalijasi jūsų draugas, nereiškia, kad tai tiesa.
Faktų tikrinimo įrankiai ir metodai
Laimei, nereikia būti žurnalistu ar detektyvu, kad patikrintumėte informaciją. Yra daugybė įrankių, kurie gali padėti.
Pradėkite nuo paprasčiausio – Google paieškos. Bet ne bet kokios. Įveskite kelis raktinius žodžius su žodžiu „debunk” (paneigimas) arba „fact check” (faktų tikrinimas). Jei informacija klaidinga, tikėtina, kad kas nors jau tai patikrinęs.
Yra specializuotos faktų tikrinimo organizacijos. Lietuvoje veikia „Delfi” faktų tikrinimo skyrius, tarptautiniu mastu – „Snopes”, „FactCheck.org”, „PolitiFact” ir kiti. Jie profesionaliai tiria abejotinas žinias ir skelbia savo išvadas.
Nuotraukų ir vaizdo įrašų tikrinimui naudokite atvirkštinę paiešką. „Google Images” leidžia įkelti nuotrauką ir sužinoti, kur dar ji naudojama internete. Taip galite išsiaiškinti, ar nuotrauka tikrai iš to įvykio, apie kurį rašoma, ar tiesiog paimta iš kito konteksto.
Domeno tikrinimas – pažiūrėkite, kokia svetainė platina informaciją. Ar tai žinomas šaltinis? Kada domenas užregistruotas? Kas už jo stovi? Įrankiai kaip „Whois” gali atskleisti įdomių dalykų.
Kai informacija tampa ginklu
Turime pripažinti nemalonią tiesą – gyvename informacinio karo laikais. Yra šalių, organizacijų, grupuočių, kurios tikslingai skleidžia klaidingą informaciją siekdamos savo tikslų. Tai ne paranoja, tai dokumentuotas faktas.
Rusijos dezinformacijos kampanijos Europoje, Kinijos įtakos operacijos, įvairių politinių grupuočių bandymai manipuliuoti viešąja nuomone – visa tai vyksta kasdien. Ir jūs esate taikinys. Ne todėl, kad būtumėte ypatingas, o tiesiog todėl, kad esate internete.
Ką tai reiškia praktiškai? Būkite ypač atsargūs su informacija apie jautrias temas: politiką, karą, tarptautinius konfliktus, visuomenės sveikatą. Būtent šiose srityse dezinformacija labiausiai klesti.
Atkreipkite dėmesį į turinį, kuris siekia jus supriešinti su kitais – kita politine puse, kita šalimi, kita socialine grupe. Dažnai tai yra tikslingas bandymas skaldyti visuomenę. Nesvarbu, ar sutinkate su kažkieno nuomone ar ne – jei turinys skatina neapykantą, būkite įtarūs.
Kaip išlikti informuotam, bet nesumišti proto
Visa tai gali skambėti gąsdinančiai. Gali atrodyti, kad negalima niekuo pasitikėti, kad visur tyko pavojai, kad geriau apskritai atsisakyti naujienų. Bet tai būtų kita kraštutinybė.
Tikslas ne atsiriboti nuo informacijos, o išmokti su ja gyventi. Kaip išmokti plaukti, o ne vengti vandens. Štai keletas patarimų, kaip išlaikyti pusiausvyrą.
Pripažinkite savo ribotumą. Negalite žinoti visko. Negalite sekti visų naujienų. Ir tai visiškai normalu. Pasirinkite keletą temų, kurios jums tikrai svarbios, ir joms skirkite dėmesį. Kitas temas sekite paviršutiniškai arba apskritai ignoruokite.
Darykite pertraukas. Reguliariai. Savaitgalis be naujienų? Puiku. Atostogos be socialinių tinklų? Dar geriau. Jūsų psichikos sveikata svarbesnė už tai, kad žinotumėte kiekvieną naujieną.
Kalbėkite su žmonėmis. Tikrais žmonėmis, gyvai. Ne komentaruose internete. Realūs pokalbiai su įvairių pažiūrų žmonėmis padeda išlaikyti perspektyvą ir suprasti, kad pasaulis sudėtingesnis nei bet kuris naujienų straipsnis.
Ugdykite savo ekspertizę. Pasirinkite sritį, kuri jums įdomi, ir gilinkitės į ją. Kai tapsite ekspertu bent vienoje srityje, geriau suprasite, kaip veikia informacija ir apskritai – kaip dažnai žiniasklaida klysta net gerais ketinimais.
Mokykite kitus. Ypač vyresnius žmones ir vaikus. Jie labiausiai pažeidžiami. Jūsų tėvai galbūt nesupranta, kaip veikia socialinių tinklų algoritmai. Jūsų vaikai neturi patirties atskirti patikimų šaltinių. Pasidalinkite tuo, ką išmokote.
Informacijos valdymas šiuolaikiniame pasaulyje nėra prabanga – tai būtinybė. Kaip higiena ar sveika mityba. Negalime kontroliuoti, kiek informacijos į mus plūsta, bet galime kontroliuoti, kaip su ja elgiamės. Galime rinktis, kuo tikėti, ką skaityti, ką dalintis. Ir šie pasirinkimai formuoja ne tik mūsų pačių supratimą apie pasaulį, bet ir visos visuomenės informacinę aplinką. Kiekvienas iš mūsų yra šios aplinkos dalis – galime ją teršti arba valyti. Pasirinkimas mūsų.