Skęstame informacijos vandenyne – ir tai ne metafora
Kiekvieną rytą pabusdami, mes įsijungiame į niekada nesibaigiančią informacijos upę. Telefonas vibruoja pranešimais, el. pašto dėžutė perpildyta, socialiniai tinklai šaukia mūsų dėmesio, o naujienų portalai atnaujinami kas kelias minutes. Jei kartais jaučiatės, lyg bandytumėte atsigerti iš gaisrinio hidranto – sveikinu, esate normalus šiuolaikinis žmogus!
Tačiau štai kas įdomu: mūsų protėviai per visą gyvenimą gaudavo mažiau informacijos, nei mes per vieną savaitę. Tai nėra perdėjimas – tai mokslininkų patvirtintas faktas. Ir nors technologijos suteikė mums neįtikėtinas galimybes, jos taip pat sukūrė visiškai naują problemą: kaip nepasiduoti šiam informacijos cunamiui ir išmokti plaukti, o ne skęsti?
Aš pats prieš kelerius metus jutau, kad praranду kontrolę. Prenumeravau dešimtis naujienų šaltinių, sekiau šimtus žmonių socialiniuose tinkluose, o mano naršyklėje buvo atidaryti 47 skirtukai (taip, skaičiavau!). Jaučiausi informuotas, bet iš tikrųjų buvau tiesiog perpildytas. Tada supratau – reikia keisti žaidimo taisykles.
Informacijos dietą pradėti nuo švaraus stalo
Pirmasis žingsnis valdant informacijos srautus – pripažinti, kad negalime viską perskaityti, viską žinoti ir visur dalyvauti. Tai skamba akivaizdžiai, bet kiek iš mūsų tikrai tai priima? Mes vis dar bandome sekti visas naujienas, visus įvykius, visas diskusijas.
Pradėkite nuo radikalaus valymo. Atsisakykite 80% to, ką dabar sekate. Skamba bauginančiai? Puiku! Tai reiškia, kad jūs ant kažko užkibote. Pabandykite šį eksperimentą: atsisakykite visų naujienų šaltinių vienai savaitei. Tiesiog visų. Žinote, kas nutiks? Nieko katastrofiško. Tikrai svarbios naujienos vis tiek jus pasieks – per draugus, kolegas, šeimą.
Po šios savaitės grįžkite ir sąmoningai pasirinkite 3-5 tikrai kokybiškus informacijos šaltinius. Ne 20, ne 15 – būtent 3-5. Tai gali būti vienas kokybiškas dienraštis, vienas specializuotas žurnalas jūsų srityje, vienas patikimas tarptautinių naujienų šaltinis. Viskas. Jūs vis dar būsite informuotas, bet jau nebeskęsite.
Patikimumo detektorius: kaip atskirti grūdus nuo pelų
Dabar pereikime prie svarbiausio klausimo – kaip suprasti, ar tai, ką skaitote, yra patikima informacija, ar tik dar vienas dezinformacijos gabalas? Nes, tiesą sakant, bet kas gali sukurti gražiai atrodantį puslapį ir pradėti skleisti bet kokią nesąmonę.
Pirma, žiūrėkite į šaltinį. Kas tai parašė? Ar tai žinoma organizacija su reputacija? Ar autorius nurodo savo vardą ir pavardę, ar slepiasi už anonimiškumo skraiste? Patikimi žurnalistai nesislepia – jie didžiuojasi savo darbu ir prisiima atsakomybę už tai, ką rašo.
Antra, tikrinkite datas. Negali patikėti, kiek kartų mačiau, kaip žmonės dalijasi „skubiais” pranešimais, kurie iš tikrųjų yra penkerių metų senumo. Ypač tai aktualu socialiniuose tinkluose, kur seni įrašai nuolat iškyla iš naujo.
Trečia, ieškokite šaltinių. Ar straipsnyje nurodytos nuorodos į tyrimus? Ar cituojami ekspertai su tikrais vardais ir pareigomis? Ar galite patikrinti pateiktus faktus? Jei straipsnis pilnas drąsių teiginių, bet nėra nė vienos nuorodos ar citatos – tai raudona vėliavėlė.
Ketvirta, pasitikrinkite savo emocijas. Jei straipsnis jus labai supykdė, labai išgąsdino ar labai sujaudino – sustokite. Būtent taip veikia dezinformacija. Ji nesiekia jūsų informuoti, ji siekia jus emociškai užkabinti. Kai jaučiate stiprią emocinę reakciją, tai geriausias metas sustoti ir patikrinti faktus.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Socialiniai tinklai – tai atskiras pokalbis. Jie sukurti ne tam, kad jus informuotų, o tam, kad jūs kuo ilgiau ten pasiliktumėte. Algoritmai moka jums tai, kas sukelia reakciją, ne tai, kas yra svarbu ar tiesa.
Aš pastebėjau įdomų dalyką: kai pradedi sąmoningai rinktis, ką seki socialiniuose tinkluose, viskas keičiasi. Atsisakiau sekti puslapius, kurie nuolat skelbia sensacijas, dramą ir pykčio kurstymą. Vietoj to pradėjau sekti ekspertus savo srityje, įkvepiantis projektus, edukacinį turinį.
Štai konkretus patarimas: kiekvieną kartą, kai atsidarote Facebook, Instagram ar Twitter, užduokite sau klausimą – „Kodėl aš čia atėjau?” Jei atsakymas „tiesiog taip”, tuomet greičiausiai veltui švaistysite laiką. Jei turite konkretų tikslą – puiku, pasiekite jį ir išeikite.
Dar vienas trikis – išjunkite pranešimus. Visus. Taip, visus. Jūs nuspręsite, kada žiūrėti į telefoną, ne aplikacijos. Tai vienas paprasčiausių, bet efektyviausių būdų atgauti kontrolę.
Laikas – brangiausias resursas informacijos amžiuje
Kalbėkime apie laiką. Kiek valandų per dieną praleidžiate vartydami naujienas? Jei nežinote tikslaus atsakymo, patikrinkite telefono statistiką – rezultatai gali jus šokuoti. Daugelis žmonių praleidžia 3-4 valandas per dieną tiesiog „naršydami”.
Įdiekite sau griežtus laiko limitus. Pavyzdžiui, naujienoms – 30 minučių ryte ir 30 minučių vakare. Viskas. Socialiniams tinklams – gal 20 minučių per dieną. Tai gali skambėti drastiškai, bet pagalvokite – ar tikrai jums reikia daugiau? Ar tos papildomos valandos tikrai prideda vertės jūsų gyvenimui?
Aš pradėjau naudoti techniką, kurią vadinu „informacijos batarijomis”. Turiu tris konkrečius laiko tarpus per dieną, kada leidžiu sau patikrinti naujienas. Už šių langų – nieko. Pradžioje buvo sunku, jautėsi lyg kažko pasigendu. Bet po savaitės supratau, kad nieko nepraleisiu. O laimėjau – daugiau nei dvi valandas produktyvaus laiko kasdien.
Kritinio mąstymo raumenys – kaip juos treniruoti
Kritinis mąstymas – tai ne įgimtas talentas, tai įgūdis, kurį galima treniruoti. Ir kaip ir bet kuris raumenys, jis stiprėja naudojamas.
Pradėkite nuo paprasčiausio pratimo: kiekvieną kartą, kai skaitote straipsnį, užduokite sau tris klausimus. Pirma: „Kokia šio straipsnio pagrindinė tezė?” Antra: „Kokie įrodymai pateikiami?” Trečia: „Ar yra alternatyvių paaiškinimų?”
Tai skamba paprasta, bet iš tikrųjų keičia viską. Staiga pradedi pastebėti, kad daugelis straipsnių neturi aiškios tezės, arba jų įrodymai yra silpni, arba jie ignoruoja akivaizdžias alternatyvas.
Dar vienas puikus būdas – skaitykite apie tą patį įvykį iš skirtingų šaltinių. Ne tam, kad rastumėte „tiesą” (kuri dažnai yra kažkur per vidurį), bet tam, kad suprastumėte, kaip skirtingi žmonės interpretuoja tuos pačius faktus. Tai neįtikėtinai praverčia.
Ir štai dar kas svarbu – mokykitės atpažinti loginius klaidingus samprotavimus. „Ad hominem” atakas (kai puolamas asmuo, o ne argumentas), „slippery slope” argumentus (kai teigiama, kad vienas dalykas neišvengiamai ves prie kito), „false dichotomy” (kai pateikiamos tik dvi galimybės, nors jų yra daugiau). Kai pradedi juos atpažinti, matai juos visur – ir staiga tampa daug lengviau atskirti kokybišką argumentaciją nuo manipuliacijos.
Technologiniai padėjėjai ir įrankiai
Nors technologijos sukūrė informacijos perpildymo problemą, jos taip pat gali padėti ją spręsti. Yra daugybė įrankių, kurie gali palengvinti jūsų gyvenimą.
RSS skaitytuvai – tai senovinis, bet vis dar puikus būdas valdyti naujienų srautus. Vietoj to, kad lankytumėte dešimtis svetainių, viskas ateina į vieną vietą. Aš naudoju Feedly ir esu labai patenkintas. Galiu greitai peržiūrėti antraštes, pasirinkti, ką skaityti, o visa kita ignoruoti.
Pocket ar Instapaper – puikūs įrankiai straipsniams išsaugoti vėlesniam skaitymui. Radote įdomų straipsnį, bet neturite laiko dabar? Išsaugokite. Turite 30 minučių laisvų? Atidarykite Pocket ir skaitykite. Tai padeda atskirti „naršymo” laiką nuo „skaitymo” laiko.
Naršyklės plėtiniai, blokuojantys reklamas ir sekimą – ne tik dėl privatumo, bet ir dėl dėmesio. Mažiau vizualinio triukšmo reiškia lengvesnį susikoncentravimą į turinį.
Fakto tikrinimo svetainės – Snopes, FactCheck.org, PolitiFact ir kiti. Kai kažkas atrodo per gera (ar per bloga), kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Prieš dalindamiesi, patikrinkite.
Kada mažiau tikrai yra daugiau
Žinote, kas įdomiausia? Po metų eksperimentavimo su informacijos srautų valdymu, aš jaučiuosi labiau informuotas nei bet kada anksčiau. Ne todėl, kad vartau daugiau naujienų – priešingai, vartau gerokai mažiau. Bet tai, ką skaitau, yra kokybiškas, patikimas ir tikrai svarbus.
Informacijos amžiuje tikrasis iššūkis nėra gauti daugiau informacijos – jos ir taip per daug. Tikrasis iššūkis – išmokti filtruoti, atrinkti, prioritizuoti. Suprasti, kad neturite viską žinoti. Kad galite praleisti šimtus straipsnių ir vis tiek būti protingas, informuotas žmogus.
Pradėkite mažai. Pasirinkite vieną dalyką iš šio straipsnio ir išbandykite šią savaitę. Gal tai bus naujienų šaltinių sumažinimas. Gal pranešimų išjungimas. Gal kritinio mąstymo klausimų užduodimas. Nesvarbu kas – svarbu pradėti.
Ir atminkite: informacija turėtų jums tarnauti, ne jūs jai. Jūs valdote, ką įsileisti į savo protą, ką skaityti, kuo tikėti. Tai neįtikėtinai galingas dalykas. Naudokite šią galią išmintingai, ir pamatysite, kaip keičiasi ne tik jūsų informacijos suvartojimas, bet ir visa jūsų gyvenimo kokybė. Nes kai liaujiamės skęsti informacijoje ir pradedame sąmoningai ja naudotis, mes atgauname kažką neįtikėtinai vertingo – savo laiką, dėmesį ir ramybę.