Kodėl informacijos perteklius tapo didžiausiu iššūkiu
Kiekvieną dieną mūsų telefonai, kompiuteriai ir planšetės bombarduoja mus tūkstančiais pranešimų, straipsnių, video įrašų ir socialinių tinklų atnaujinimų. Jei sustotumėte ir suskaičiuotumėte, kiek kartų per dieną patikrinat savo telefoną ar naršyklės skirtukus – rezultatas tikriausiai jus nustebintų. Tai nėra atsitiktinumas ar jūsų silpna valia. Skaitmeninė erdvė sukurta taip, kad laikytų mus nuolat įsitraukusius, nuolat ieškančius kažko naujo.
Problema ta, kad mūsų smegenys nėra evoliucionavusios tokiam informacijos kiekiui apdoroti. Dar prieš dvidešimt metų žmogus per dieną susidurdavo su maždaug keliais šimtais informacijos šaltinių – laikraščiai, televizija, radijas, pokalbiai su žmonėmis. Dabar šis skaičius išaugo dešimtis, o gal ir šimtus kartų. Rezultatas? Jaučiamės pavargę, išsiblašką, neretai nežinome, kuo tikėti, o svarbiausia – prarandame gebėjimą atskirti, kas iš tiesų svarbu.
Dar blogiau, kad ne visa informacija, kuri mus pasiekia, yra patikima ar naudinga. Dezinformacija, pusiau tiesos, sensacingos antraštės, skirtos tik paspaudimams surinkti – visa tai sudaro nemažą dalį to, ką matome ekranuose. Todėl gebėjimas valdyti informacijos srautus ir atrinkti patikimas naujienas tapo ne prabanga, o būtinybe.
Kaip atpažinti patikimą informacijos šaltinį
Pirmasis žingsnis valdant informacijos srautus – išmokti atskirti grūdus nuo pelų. Bet kaip tai padaryti, kai visi šaltiniai atrodo panašiai profesionalūs, o antraštės skamba įtikinančiai?
Pradėkite nuo šaltinio reputacijos. Ar tai žinomas, ilgą laiką veikiantis žiniasklaidos organas? Ar jie turi aiškią redakcinę politiką? Ar galite rasti informacijos apie žurnalistus, kurie rašo straipsnius? Patikimi šaltiniai paprastai turi skaidrią struktūrą – žinote, kas už jų stovi, kaip jie finansuojami, kokius standartus taiko. Jei svetainėje nėra jokios „Apie mus” sekcijos arba ji labai miglota – tai jau pirmas įspėjamasis signalas.
Antra, atkreipkite dėmesį į tai, kaip pateikiama informacija. Patikimi šaltiniai paprastai cituoja konkrečius šaltinius, nurodo ekspertus, pateikia nuorodas į tyrimus ar oficialius dokumentus. Jei straipsnyje pilna kategoriškai skambančių teiginių be jokių įrodymų, jei naudojami tik emocionalūs argumentai, jei autorius akivaizdžiai stengiasi jus supykdyti ar išgąsdinti – greičiausiai tai nėra objektyvi žurnalistika.
Dar vienas svarbus aspektas – kryžminis tikrinimas. Jei matote sensacingą naujieną, pasitikrinkite, ar apie tą patį rašo kiti patikimi šaltiniai. Jei svarbus įvykis aprašomas tik vienoje vietoje – būkite atsargūs. Tikros naujienos greitai pasklinda per įvairius žiniasklaidos kanalus.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Facebook, Instagram, Twitter, TikTok – šios platformos tapo pagrindiniu daugelio žmonių naujienų šaltiniu. Problema ta, kad socialiniai tinklai nėra sukurti informuoti – jie sukurti laikyti jus platformoje kuo ilgiau. Algoritmai rodo jums turinį, kuris labiausiai tikėtina, kad jus sudomins, supykins, pradžiugins ar išgąsdins – bet nebūtinai turinį, kuris yra tiksliausias ar svarbiausias.
Dar blogiau – socialiniuose tinkluose klesti vadinamosios „echo chambers” arba aido kameros. Algoritmai mato, kokį turinį jūs mėgstate, kuo dalijatės, ką komentuojate, ir rodo jums vis daugiau panašaus turinio. Rezultatas? Jūs matote vis daugiau nuomonių, kurios sutampa su jūsų pačių įsitikinimais, o alternatyvios perspektyvos tiesiog nepasiekia jūsų naujienų srauto.
Kaip su tuo kovoti? Pirma, sąmoningai ieškokite įvairių perspektyvų. Jei paprastai skaitote kairiosios pakraipos žiniasklaidą – paskaitykite ir dešiniąją, ir atvirkščiai. Jei sekate tam tikros srities ekspertus – pasižiūrėkite, ką sako kitaip mąstantys specialistai. Tai nereiškia, kad turite sutikti su visomis nuomonėmis, bet tai padės jums geriau suprasti diskusijos kontekstą.
Antra, būkite itin atsargūs su tuo, kuo dalyjatės. Prieš paspausdami „share” mygtuką, sustokite ir pagalvokite: ar tikrai perskaitėte visą straipsnį, ar tik antraštę? Ar tikrai žinote, kad ši informacija tiksli? Dezinformacijos plitimas dažnai vyksta ne dėl blogų kėslų, o tiesiog dėl neatsargumo – žmonės dalijasi tuo, kas atrodo įdomu, net nepatikrinę faktų.
Praktiniai įrankiai informacijos valdymui
Teorija – puiku, bet kaip visa tai pritaikyti praktiškai? Laimei, yra nemažai įrankių ir metodų, kurie gali padėti suvaldyti informacijos chaosą.
Pradėkite nuo RSS skaitytuvų. Taip, tai gali skambėti kaip technologija iš praeities, bet RSS vis dar yra vienas efektyviausių būdų sekti naujienų šaltinius be algoritmų įsikišimo. Programos kaip Feedly ar Inoreader leidžia jums pasirinkti konkrečius šaltinius ir matyti jų naujienas chronologine tvarka – be jokių manipuliacijų, be reklamų, be bandymų jus kažkur nukreipti.
Faktų tikrinimo svetainės taip pat turėtų tapti jūsų kasdieniais įrankiais. Lietuvoje veikia Delfi Faktai, tarptautiniu mastu – FactCheck.org, Snopes, Full Fact ir kiti. Jei abejojate kažkokia informacija, greita paieška šiose svetainėse dažnai duoda atsakymą.
Dar vienas naudingas įrankis – naršyklės plėtiniai, skirti tikrinti šaltinių patikimumą. NewsGuard, pavyzdžiui, suteikia reitingus naujienų svetainėms pagal jų patikimumą ir skaidrumą. Tai ne tobulas sprendimas, bet gali padėti greitai įvertinti, ar verta pasitikėti tam tikru šaltiniu.
Ir nors tai nėra technologinis įrankis, bet labai svarbus metodas – lėtinimas. Skaitmeninėje erdvėje viskas vyksta greitai, bet jūs neprivalote reaguoti iš karto. Jei matote naujieną, kuri jus stipriai emocionaliai paveikia – sustokite. Palaukite kelias valandas ar net dieną. Dažnai per tą laiką paaiškėja daugiau konteksto, atsiranda papildomos informacijos, ir jūs galite priimti labiau apgalvotą sprendimą, kaip į tai reaguoti.
Informacijos higienos kasdieniai įpročiai
Taip pat svarbu, kaip organizuojate savo kasdienį informacijos vartojimą. Čia kalba eina ne tik apie tai, ką skaitote, bet ir apie tai, kada ir kaip tai darote.
Vienas efektyviausių metodų – nustatyti konkrečius laikus naujienų skaitymui. Vietoj to, kad nuolat tikrintumėte telefoną ir būtumėte nuolatinio informacijos srauto įkaitais, pasirinkite, pavyzdžiui, du ar tris kartus per dieną, kada skirisite dėmesį naujienoms. Ryte su kava, pietų pertraukos metu, vakare prieš miegą – raskite sau tinkamą ritmą.
Išjunkite nereikalingus pranešimus. Ar tikrai jums reikia gauti push pranešimą kiekvieną kartą, kai kažkas kažką parašė? Greičiausiai ne. Palikite pranešimus tik tiems dalykams, kurie tikrai svarbūs – gal darbo el. paštas ar šeimos grupės pokalbiai. Visa kita gali palaukti, kol pats nuspręsite pasitikrinti.
Sukurkite sau informacijos „dietą”. Taip pat, kaip renkamės, ką valgome, turėtume rinktis, kokią informaciją vartojame. Gal verta atsisakyti kai kurių sensacingų šaltinių? Gal sumažinti laiką socialiniuose tinkluose? Gal užsiprenumeruoti kokį nors kokybišką leidinį, kuris pateikia gilesnę analizę vietoj greito turinio?
Dar vienas svarbus aspektas – mokytis skirti skirtingus informacijos tipus. Yra skirtumas tarp naujienų, nuomonių, analizės ir pramoginio turinio. Visi šie tipai turi savo vietą, bet svarbu juos nesumaišyti. Nuomonės straipsnis nėra objektyvi naujiena, o pramoginis turinys nėra rimta analizė. Kai suprasite šiuos skirtumus, lengviau orientuositės informacijos sraute.
Kritinio mąstymo ugdymas – ilgalaikė investicija
Visi įrankiai ir metodai yra naudingi, bet svarbiausia – ugdyti savo kritinio mąstymo įgūdžius. Tai ilgalaikis procesas, bet jis atsiperkantis.
Pradėkite nuo paprasčiausių klausimų. Kai skaitote straipsnį ar žiūrite video, klauskite savęs: kas tai parašė ir kodėl? Kokia gali būti jų motyvacija? Ar jie turi kokį nors interesą pateikti informaciją tam tikru būdu? Šie klausimai neturi būti ciniškai nusiteikę – ne visi meluoja ar manipuliuoja. Bet suprasti kontekstą ir galimas motyvacijas padeda geriau įvertinti informaciją.
Mokykitės atpažinti loginius klaidingus samprotavimus. Yra tam tikri tipiniai argumentacijos trūkumai, kuriuos dažnai naudoja norintys manipuliuoti: ad hominem (puolimas asmeniškai vietoj argumentų), slippery slope (tvirtinimas, kad vienas dalykas neišvengiamai ves prie ekstremalių pasekmių), false dilemma (pateikimas tik dviejų variantų, kai iš tiesų jų daugiau) ir kiti. Kai išmoksite juos atpažinti, bus lengviau įvertinti argumentų kokybę.
Ieškokite pirminių šaltinių. Jei straipsnyje rašoma apie tyrimą – pabandykite rasti patį tyrimą. Jei cituojamas politikas – pažiūrėkite pilną jo kalbą, ne tik ištrauką. Dažnai kontekstas keičia prasmę, o žiniasklaida ne visada pateikia pilną vaizdą.
Ir labai svarbu – pripažinkite savo pačių šališkumą. Visi mes turime išankstines nuostatas, įsitikinimus, emocines reakcijas. Tai normalu. Bet kai suvokiate savo šališkumą, galite jį kompensuoti – sąmoningai ieškoti informacijos, kuri prieštarauja jūsų nuomonei, klausyti argumentų, su kuriais nesutinkate, bandyti suprasti kitų perspektyvas.
Ką daryti su informacijos baimės sindromu
Viena iš didžiausių problemų šiuolaikinėje informacijos erdvėje – tai, kad dauguma naujienų yra neigiamos. Katastrofos, konfliktai, skandalai, grėsmės – visa tai dominuoja naujienų srautą. Tai nėra atsitiktinumas – mūsų smegenys evoliucijos dėka yra labiau jautrios grėsmėms nei pozityviems dalykams. Žiniasklaida tai žino ir naudoja.
Rezultatas – daugelis žmonių jaučia nuolatinę baimę, stresą, nerimą. Jie mano, kad pasaulis tampa vis blogesnis, nors daugelis statistinių rodiklių rodo priešingai. Tai vadinama „mean world syndrome” – pasaulio suvokimas kaip pavojingesnio, nei jis yra iš tikrųjų.
Kaip su tuo kovoti? Pirma, sąmoningai ieškokite ir pozityvių naujienų. Yra svetainių, skirtų būtent konstruktyviai žurnalistikai – jos rašo ne tik apie problemas, bet ir apie sprendimus. „Positive News”, „Good News Network”, „Solutions Journalism Network” – tai tik keli pavyzdžiai.
Antra, dėkite daugiau dėmesio kontekstui ir statistikai. Vienas tragiškos įvykis, apie kurį rašo visa žiniasklaida, gali sukurti įspūdį, kad tokių įvykių daugėja, nors statistika rodo priešingai. Pavyzdžiui, nors apie nusikaltimus girdime dažnai, daugelyje šalių nusikalstamumas per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo.
Trečia, leiskite sau informacijos detoksą. Jei jaučiate, kad naujienos jus pervargdina, kad nuolat jaučiatės įsitempę ir nerimastingi – padarykite pertrauką. Savaitę ar dvi visiškai atsiribokite nuo naujienų. Pasaulis nesugrius, o jūs turėsite galimybę atsistatyti. Dažnai po tokios pertraukos žmonės grįžta su aiškesniu supratimu, kokios informacijos jiems iš tikrųjų reikia.
Kaip visa tai sujungti į veikiantį planą
Galbūt dabar jūsų galvoje sukasi mintis: „Gerai, visa tai skamba protingai, bet kaip tai pritaikyti praktiškai? Neturiu laiko visam tam!”
Suprantu. Todėl siūlau pradėti nuo mažų žingsnių. Nebandykite iš karto pakeisti visų savo informacijos vartojimo įpročių – tai neveiks. Vietoj to, pasirinkite vieną ar du dalykus ir pradėkite nuo jų.
Gal pirmą savaitę tiesiog išjunkite daugumą push pranešimų ir stebėkite, kaip tai paveikia jūsų dieną. Kitą savaitę pasirinkite du-tris patikimus naujienų šaltinius ir nuspręskite juos skaityti tik tam tikru laiku. Po to gal pridėkite RSS skaitytuvą. Palaipsniui, žingsnis po žingsnio, sukursite sau sistemą, kuri veiks.
Svarbu suprasti, kad tobulos sistemos nėra. Kartais vis tiek patikėsite kažkuo, kas pasirodys netiesa. Kartais vis tiek praleisite daug laiko beprasmiškai skrolindami socialinių tinklų srautą. Tai normalu – mes visi žmonės. Svarbu ne būti tobulam, o judėti teisinga kryptimi.
Dar vienas patarimas – dalinkitės tuo, ko išmokstate, su kitais. Kai pamatote, kad draugas ar šeimos narys dalijasi akivaizdžiai nepatikima informacija, švelniai jam tai paminėkite. Kai kalbatės su žmonėmis apie naujienas, pasidalinkite savo metodais, kaip tikrinate informaciją. Informacijos raštingumas – tai ne individualus, o kolektyvinis iššūkis. Kuo daugiau žmonių mokės valdyti informacijos srautus, tuo sveikesnė bus visa visuomenė.
Ir galiausiai – būkite kantrūs sau. Šie įgūdžiai formuojasi laiko bėgyje. Skaitmeninė erdvė nuolat keičiasi, atsiranda naujos platformos, nauji manipuliavimo būdai, nauji iššūkiai. Mokymasis valdyti informacijos srautus – tai ne vienkartinis uždavinys, o nuolatinis procesas. Bet kiekvienas žingsnis šia kryptimi daro jus labiau informuotą, mažiau manipuliuojamą ir, galiausiai, laisvesnį.
Informacijos amžiuje gebėjimas atrinkti, kas svarbu, ir atskirti tiesą nuo melo tapo vienu svarbiausių įgūdžių. Tai ne tik padeda priimti geresnius sprendimus, bet ir saugo mūsų psichinę sveikatą, leidžia jaustis labiau kontroliuojančiais savo gyvenimą. Pradėkite šiandien – pasirinkite vieną dalyką iš šio straipsnio ir įgyvendinkite jį. Jūsų ateities aš bus dėkingas.