Kai informacija plūsta kaip cunamis
Atsimerkite ryte, paimkite telefoną ir… Bum! Jau esate užgriuvę pranešimų, naujienų, įspėjimų, atnaujinimų. Draugė dalinasi straipsniu apie naują dietą, pusbrolis siunčia video apie pasaulio pabaigą, naujienų portalas šaukia apie skandalą, o kažkoks influenceris tvirtina atradęs gyvenimo prasmę. Ir tai tik per pirmąsias penkias minutes.
Gyvename informacijos amžiuje – skamba gražiai, tiesa? Tik štai problema: šis amžius labiau primena chaosą nei švietimą. Kiekvieną dieną pasaulyje sukuriama apie 2,5 kvintilijonų baitų duomenų. Taip, kvintilijonų – tai skaičius su 18 nulių. Bandykite tai įsivaizduoti. O dabar pagalvokite, kiek iš tos informacijos lavinos jums tikrai reikia? Penki procentai? Trys? Galbūt net mažiau.
Problema ne ta, kad informacijos trūksta. Problema ta, kad jos per daug, ir didelė dalis – šiukšlės, pusiau tiesos arba tiesiog melas, apvilktas patraukliu antraštės drabužėliu. Kaip čia išgyventi nepraradus proto ir nesupainioję, kas tikra, o kas ne?
Kodėl mūsų smegenys pralaimi šią kovą
Pirma, pripažinkime nemalonią tiesą: mūsų smegenys nebuvo sukurtos tokiam informacijos kiekiui apdoroti. Jos evoliucionavo laikais, kai didžiausias informacijos šaltinis buvo kaimynas Jurgis, pasakojantis apie meškos pėdsakus miške. Dabar turime milijonus „Jurgių”, rėkiančių vienu metu.
Mūsų smegenys veikia pagal tam tikrus šališkumo mechanizmus. Pavyzdžiui, patvirtinimo šališkumas – linkę ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina tai, ką jau manome esant tiesa. Jei tikite, kad žemė plokščia (nesvarbu, kaip keistai tai skambėtų), rasite tūkstančius „įrodymų” internete. Jei manote, kad visi politikai vagys – taip pat.
Yra ir kitas gudrus triukas, kurį mūsų smegenys mėgsta: prieinamumo euristika. Tai reiškia, kad informaciją, kurią lengviau prisiminti arba kuri dažniau pasikartoja, laikome tikresnę. Todėl, kai dešimt kartų matote tą patį klaidingą teiginį socialiniuose tinkluose, jūsų smegenys pradeda galvoti: „Na, galbūt čia kažkas yra…”
Dar viena problema – dėmesio ekonomika. Naujienų portalai, socialiniai tinklai, visi kovoja dėl jūsų akių. O kas laimi dėmesį? Skandalas, baimė, pyktis, šokas. Rami, subalansuota, niuansuota istorija? Nuobodu. Todėl antraštės darosi vis šokiruojančios, o turinys – vis paviršutiniškesnis.
Patikimų šaltinių anatomija
Gerai, tai kaip atskirti grūdus nuo pelų? Pradėkime nuo pagrindų – kaip atpažinti patikimą informacijos šaltinį.
Pirma, pažiūrėkite, kas už to stovi. Ar tai žinomas, pripažintas žiniasklaidos organas su ilga istorija? Ar tai kažkoks „naujienos-tiesa-2024.lt”? Patikimi šaltiniai turi aiškią redakcinę politiką, žurnalistų komandą, kontaktus. Jie neprisidengia anonimiškumu.
Antra – metodologija. Kaip jie gavo informaciją? Ar nurodyti šaltiniai? Ar tai tik „ekspertai sako” be jokių konkrečių vardų? Ar tai originalus tyrimas, ar perrašytas kažkieno kito straipsnis? Patikimi šaltiniai nurodo, iš kur gavo informaciją, cituoja konkrečius žmones, pateikia duomenis.
Trečia – balansas. Ar straipsnyje pateikiamos skirtingos nuomonės? Ar bandoma parodyti situacijos sudėtingumą, ar viskas supaprastinama iki „geri prieš blogus”? Tikrovė retai būna nespalvota. Jei straipsnis atrodo per daug vienpusiškas, tai raudonas signalas.
Ketvirta – klaidos pripažinimas. Taip, net geriausi žiniasklaidos organai kartais suklysta. Bet patikimi šaltiniai savo klaidas ištaiso, skelbia pataisymus, atsiprašo. Nepatikimi – išvis neprisiima atsakomybės arba tyliai ištrina kompromituojančią medžiagą.
Praktiškas patarimas: susikurkite savo patikimų šaltinių sąrašą. Tai gali būti 5-10 naujienų portalų, kuriuos tikrinsite reguliariai. Įtraukite skirtingų perspektyvų šaltinius – tai padės išvengti informacinio burbulo. Ir ne, jūsų dėdės Facebook paskyra nėra patikimas šaltinis, net jei jis labai įsitikinęs.
Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti
Socialiniai tinklai – tai atskira diskusija. Jie tapo pagrindiniu daugelio žmonių naujienų šaltiniu, o tai, švelniai tariant, problemiška. Kodėl?
Algoritmai. Tie paslaptingi algoritmai, kurie sprendžia, ką matote savo srautų. Jie nesirūpina tiesa ar kokybe. Jiems rūpi, kad kuo ilgiau būtumėte platformoje. O kas laiko? Turinys, kuris sukelia emocijas – dažniausiai neigiamas.
Todėl jūsų Facebook srautas gali tapti pasipiktinimo ir baimės teatro. Vienas skandalas po kito, viena krizė po kitos. Ir viskas atrodo skubu, svarbu, reikalaujantis jūsų dėmesio DABAR.
Štai ką galite padaryti. Pirma, pripažinkite, kad socialiniai tinklai nėra naujienos. Tai pramogos ir bendravimo platforma, kur kartais pasitaiko ir naudingos informacijos. Traktuokite atitinkamai.
Antra, būkite selektyvūs dėl to, ką sekate. Jei kažkieno paskyra nuolat platina abejotiną turinį, nepatvirtintus gandus ar tiesiog kelia jums stresą – atsisakykite. Jūsų psichinė sveikata svarbesnė už mandagumą.
Trečia, prieš dalindamiesi kažkuo, sustokite. Ar tikrinote, ar tai tiesa? Ar tai iš patikimo šaltinio? Ar antraštė atitinka turinį? (Dažnai ne). Ar tai nėra satyrinis straipsnis, kurį kažkas priėmė rimtai? (Nutinka dažniau, nei manytumėte).
Ketvirta, naudokite faktų tikrinimo įrankius. Yra puikių svetainių, kurios specializuojasi melagingų naujienų demaskavime. Lietuvoje tai „Melo detektorius”, tarptautiniu mastu – „Snopes”, „FactCheck.org”, „PolitiFact”. Kilo abejonių? Pagooglinkite + „fact check”.
Informacijos higienos kasdienybė
Kaip ir su fizine higiena, informacinė higiena reikalauja kasdienių įpročių. Štai keletas praktikų, kurios gali pakeisti jūsų santykį su informacija.
Nustatykite naujienų laiką. Vietoj to, kad nuolat tikrintumėte telefoną, pasirinkite 2-3 konkretų laiką per dieną naujienoms. Pavyzdžiui, rytą su kava, pietų pertraukos metu ir vakare. Taip išvengsite nuolatinio informacinio triukšmo ir galėsite geriau susikaupti.
Diversifikuokite šaltinius. Neskaitykite tik vieno portalo ar vienos perspektyvos. Jei paprastai skaitote kairiosios pakraipos žiniasklaidą, kartais pažiūrėkite, ką rašo dešinieji. Jei sekate tik lietuviškus šaltinius, įtraukite ir tarptautinių. Tai nelengva – gali būti nemalonu skaityti nuomones, su kuriomis nesutinkate. Bet tai būtina, jei norite suprasti pilną vaizdą.
Skirkite laiką gilesniam skaitymui. Ne viskas turi būti 300 žodžių straipsnis su šokiruojančia antrašte. Kartais verta perskaityti ilgą, išsamų straipsnį ar net knygą apie temą. Tai padeda suprasti kontekstą, niuansus, sudėtingumą.
Praktikuokite skepticizmą, bet ne cinizmą. Skepticizmas reiškia: „Įdomu, ar tai tiesa? Patikrinsiu.” Cinizmas reiškia: „Viskas melas, niekas nežino tiesos, kam čia stengtis.” Pirmasis produktyvus, antrasis – destruktyvus.
Mokykitės atpažinti manipuliacijos technikas. Emocinis šantažas („Jei nesidalisite, vadinasi, jums nerūpi…”), melagingos dilemos („Arba su mumis, arba prieš mus”), ad hominem atakos (kritikuojamas žmogus, o ne argumentas), slippery slope („Jei leisime A, neišvengiamai nutiks siaubingas Z”). Kai mokate atpažinti šias technikas, jos nebeveikia.
Kai informacija tampa per daug
Kartais problema ne netikra informacija, o tiesiog jos kiekis. Net jei visa informacija, kurią gaunate, būtų tiesa, jos gali būti tiesiog per daug. Tai veda į informacinį perkrovimą – būseną, kai smegenys tiesiog nebegali apdoroti daugiau.
Simptomai? Jausmas, kad negalite nuspręsti, nes per daug duomenų. Nuolatinis nerimas dėl to, ko nežinote. Sunkumai susikaupti. Jausmas, kad visada atsilieka nuo naujienų. Jei tai skamba pažįstamai, laikas imtis veiksmų.
Pirma strategija – informacinis pasninkas. Taip, rimtai. Pasirinkite dieną ar net savaitgalį, kai visiškai atsiribojate nuo naujienų. Jokių naujienų portalų, jokių socialinių tinklų, jokių naujienų podkastų. Pasaulis nesubyrės per tą laiką, o jūs grįšite su šviežiu protu.
Antra – prioritetų nustatymas. Ko jums tikrai reikia žinoti? Kas tiesiogiai veikia jūsų gyvenimą, darbą, bendruomenę? O kas tik „įdomu žinoti”? Sutelkite dėmesį į pirmąją kategoriją.
Trečia – technologijų pagalba. Naudokite RSS skaitykles, kurios leidžia centralizuotai sekti jus dominančius šaltinius be algoritmų įsikišimo. Nustatykite „netrukdyti” režimą telefone. Išjunkite push pranešimus iš naujienų aplikacijų. Jūs kontroliuojate, kada gaunate informaciją, ne atvirkščiai.
Ketvirta – fizinė erdvė. Taip, popierinės knygos, žurnalai, laikraščiai. Jie turi pradžią ir pabaigą. Juos perskaitote ir baigta. Nėra begalinio slinkimo, nėra susijusių straipsnių, traukiančių gilyn ir gilyn. Yra kažkas raminančio turėti apibrėžtą informacijos kiekį.
Kritinio mąstymo įrankių dėžė
Kritinis mąstymas nėra įgimtas talentas – tai įgūdis, kurį galima išmokti ir tobulinti. Štai keletas konkrečių klausimų, kuriuos turėtumėte užduoti sau, susidūrę su bet kokia informacija.
Kas už to stovi ir ką jie nori? Kiekvienas informacijos šaltinis turi motyvaciją. Tai nebūtinai blogai – net patikimi žurnalistai nori, kad jų straipsnius skaitytų. Bet svarbu suprasti, kokie interesai gali veikti. Ar tai reklama, apsimetanti straipsniu? Ar tai politinė propaganda? Ar tai kažkieno verslo interesai?
Ar tai patvirtinama kitur? Vienas pagrindinis patikimos informacijos požymis – ją galima patvirtinti iš kelių nepriklausomų šaltinių. Jei apie kažką rašo tik vienas portalas, būkite atsargūs. Jei apie tai praneša keli skirtingi, patikimi šaltiniai – tikimybė, kad tai tiesa, didesnė.
Ar tai logiškai susieta? Ar argumentai turi prasmę? Ar išvados išplaukia iš pateiktų įrodymų? Ar nėra loginių spragų? Pavyzdžiui, jei straipsnyje teigiama, kad A sukėlė B, ar tikrai parodyta priežastinis ryšys, ar tik korelacija?
Kokia yra kita pusė? Beveik kiekvienoje situacijoje yra daugiau nei viena perspektyva. Jei straipsnis pateikia tik vieną pusę, paieškokite kitos. Tai nereiškia, kad abi pusės visada vienodai teisingos – kartais viena pusė tiesiog klysta. Bet geriau žinoti visus argumentus.
Ar tai nauja informacija, ar sena, pakartotinai pateikta? Internete dažnai cirkuliuoja seni straipsniai, nuotraukos ar video, pateikiami kaip nauji. Patikrinkite datas. Kontekstas svarbus.
Ar mane bando manipuliuoti emociškai? Jei straipsnis ar įrašas sukelia stiprią emocinę reakciją – pyktį, baimę, pasipiktinimą – sustokite. Tai gali būti tyčinis manipuliavimas. Giliai įkvėpkite ir perskaitykite dar kartą, šįkart stengdamiesi būti objektyvesni.
Mokymasis gyventi su netikrumu
Štai nepatogi tiesa: kartais mes tiesiog nežinome. Ir tai normalu. Viena didžiausių problemų šiuolaikinėje informacinėje erdvėje – noras turėti atsakymus į viską iš karto. Bet tikrovė sudėtinga, o daugelis situacijų neturi aiškių, paprastų atsakymų.
Mokslininkai tai supranta. Jie kalba apie hipotezes, tikimybes, pasikliautinuosius intervalus. Jie sako „pagal turimus duomenis atrodo, kad…” vietoj „tikrai žinome, kad…”. Tai ne silpnumas – tai intelektualus sąžiningumas.
Mes, kaip informacijos vartotojai, turime išmokti gyventi su šiuo netikrumu. Tai nereiškia, kad negalime turėti nuomonių ar daryti sprendimų. Bet tai reiškia, kad turime būti pasirengę keisti nuomonę, kai atsiranda naujų įrodymų.
Pavyzdžiui, COVID-19 pandemijos pradžioje buvo daug nežinomų. Rekomendacijos keitėsi, nes keitėsi mūsų supratimas apie virusą. Kai kurie žmonės tai interpretavo kaip „ekspertai nežino, ką daro” arba „jie meluoja”. Bet iš tikrųjų tai buvo tiesiog mokslas veikiantis taip, kaip jis turėtų – prisitaikant prie naujų duomenų.
Gebėjimas pasakyti „nežinau” arba „dar neaišku” yra stiprybė, ne silpnybė. Tai reiškia, kad jūsų požiūris grindžiamas įrodymais, o ne dogmomis.
Kai informacijos valdymas tampa gyvensena
Grįžkime prie pradžios – tos ryto scenos su telefonu. Dabar įsivaizduokite kitokį scenarijų. Atsimerkate, bet telefono neimte iš karto. Gal pirmiausia atsigėrėte vandens, atsitiesėte, pagalvojote apie dieną. Kai pagaliau pažiūrite į telefoną, matote tik tai, kas tikrai svarbu, nes esate atidžiai sukonfigūravę pranešimus.
Vėliau, per pusryčius, skirkite 15 minučių naujienoms – bet ne begaliniam slinkimui, o tikslingam kelių patikimų šaltinių skaitymui. Žinote, ko ieškote. Žinote, kaip atskirti svarbų nuo triukšmo. Jei kažkas kelia abejonių, greitai patikrinat kituose šaltiniuose ar faktų tikrinimo svetainėse.
Per dieną gaunate informaciją, bet ji jus nekontroliuoja. Jūs pasirenkate, kada ir kaip su ja susiduriate. Vakare, galbūt skaitote ilgesnį, gilesnį straipsnį apie jus dominančią temą. Arba knygą. Arba nieko – tiesiog leisdami smegenims pailsėti.
Tai ne utopija. Tai pasiekiama realybė, jei taikote principus, apie kuriuos kalbėjome. Taip, reikia pastangų. Reikia disciplinos. Reikia nuolat budėti, nes informacinis kraštovaizdis nuolat keičiasi, atsirandant naujų manipuliavimo būdų ir platformų.
Bet alternatyva – būti informacijos srauto aukoms, nuolat perkrautoms, supainiotiems, nebesugebantiems atskirti, kas tikra, o kas ne – yra daug blogesnė. Jūsų dėmesys, jūsų laikas, jūsų psichinė sveikata yra per vertingi, kad leistumėte jiems būti išnaudojamiems.
Informacijos valdymas šiuolaikiniame pasaulyje yra ne prabanga, o būtinybė. Tai įgūdis, kuris veikia kiekvieną gyvenimo sritį – nuo asmeninių sprendimų iki profesinės veiklos, nuo santykių iki pilietiškumo. Tie, kurie išmoksta valdyti informacijos srautus, o ne būti jų valdomi, turi milžinišką pranašumą.
Pradėkite nuo mažų žingsnių. Pasirinkite vieną ar du patarimus iš šio straipsnio ir pradėkite juos taikyti. Galbūt tai bus patikimų šaltinių sąrašo sukūrimas. Galbūt – pranešimų išjungimas. Galbūt – įprotis patikrinti faktus prieš dalindamiesi. Nesvarbu, nuo ko pradėsite – svarbu pradėti. Jūsų smegenys, jūsų santykiai ir jūsų gebėjimas suprasti pasaulį jums padėkos.