Informacijos pertekliaus problema šiuolaikinėje visuomenėje
Kiekvieną rytą pabundame ir beveik automatiškai siekiame telefono. Pranešimai iš dešimčių aplikacijų, šimtai naujienų antraščių, nesuskaičiuojami socialinių tinklų įrašai – visa tai laukia mūsų dėmesio dar nepakėlus galvos nuo pagalvės. Skaitmeninė erdvė tapo neišsenkančiu informacijos šaltiniu, tačiau kartu ir tikru iššūkiu mūsų gebėjimui orientuotis, filtruoti ir priimti pagrįstus sprendimus.
Problema nėra ta, kad informacijos trūksta. Priešingai – jos per daug. Tyrimai rodo, kad vidutinis žmogus per dieną susiduria su apie 34 gigabaitais informacijos, o tai atitinka maždaug 100 000 žodžių. Mūsų smegenys tiesiog nėra evoliucionavusios tokiam kiekiui apdoroti, todėl dažnai pasikliaujame trumpaisiais keliais – skaitome tik antraštes, dalijamės straipsniais jų neperskaitę, priimame informaciją iš pažįstamų šaltinių nevertindami jos tikrumo.
Šis informacijos perteklius sukuria paradoksalią situaciją: turėdami prieigą prie beprecedenčio žinių kiekio, dažnai jaučiamės labiau dezorientuoti nei bet kada anksčiau. Klaidinanti informacija, dezinformacija ir tiesiog prastos kokybės turinys plinta greičiau nei patikimi faktai. Algoritmai, kurie turėtų mums padėti, dažnai tik sustiprina mūsų esamus įsitikinimus, uždarydami mus informaciniuose burbulėliuose.
Kodėl taip sunku atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios
Žmogaus psichologija veikia prieš mus, kai bandome objektyviai vertinti informaciją. Patvirtinimo šališkumas – tendencija ieškoti ir vertinti informaciją, kuri patvirtina mūsų esamus įsitikinimus – yra viena galingiausių kognityvinių klaidų. Jei tikime tam tikra teorija ar idėja, natūraliai linkę ieškoti įrodymų, kurie ją palaiko, ir ignoruoti prieštaraujančius faktus.
Emocinis krūvis taip pat vaidina milžinišką vaidmenį. Naujienos, kurios sukelia stiprias emocijas – pyktį, baimę, pasipiktinimą ar net entuziazmą – plinta žymiai greičiau nei neutralūs faktai. Tai puikiai supranta tiek dezinformacijos skleidėjai, tiek ir dalis žiniasklaidos, kuri prioritetą teikia paspaudimams, o ne kokybei. Antraštės tampa vis provokuojančios, kontekstas dažnai nukentėja dėl trumpumo ir įspūdingumo.
Dar viena problema – autoriteto iliuzija. Skaitmeninėje erdvėje bet kas gali atrodyti kaip ekspertas. Profesionaliai atrodantis tinklalapis, daug sekėjų turintis socialinių tinklų paskyra, įtikinamas kalbėjimo stilius – visa tai gali sukurti patikimumo įspūdį net ir tada, kai tikroji kompetencija yra abejotina. Mes linkę pasitikėti tuo, kas atrodo profesionaliai, neatsižvelgdami į tai, kas už to fasado.
Greitis taip pat žaidžia prieš mus. Naujienos sklinda akimirksniu, ir dažnai jaučiame spaudimą būti informuotiems iš karto. Tačiau tikroji žurnalistika reikalauja laiko – patikrinti faktus, pasikalbėti su šaltiniais, suprasti kontekstą. Skubėdami suvartoti naujausią informaciją, dažnai praleidžiame svarbius niuansus ar net visiškai klaidingas pradines ataskaitas.
Praktiniai būdai organizuoti informacijos srautus
Pirmasis žingsnis valdant informacijos srautus – sąmoningai apriboti įėjimo taškus. Vietoj to, kad leistumėte informacijai ateiti iš visų pusių bet kuriuo metu, sukurkite struktūrą. Tai gali reikšti konkrečių laikų, skirtų naujienų skaitymui, nustatymą arba tam tikrų platformų pasirinkimą kaip pirminių šaltinių.
Vienas efektyvus metodas – RSS skaitytuvų naudojimas. Nors ši technologija gali atrodyti pasenusi, ji suteikia neįkainojamą kontrolę. Galite pasirinkti tiksliai tuos šaltinius, kuriuos norite sekti, be algoritmų įsikišimo. Feedly, Inoreader ar panašios platformos leidžia sukurti pritaikytą naujienų srautą, kurį galite organizuoti pagal temas, prioritetus ar skaitomumą.
Socialinių tinklų atveju būtina kuruoti savo srautus. Tai nereiškia, kad turite atsisakyti šių platformų visiškai, bet reikia sąmoningai valdyti, ką matote. Atsisakykite sekti paskyras, kurios nuolat dalijasi nepatikrinta informacija ar sukelia nereikalingą stresą. Vietoj to, ieškokite kokybišką turinį kuriantų ekspertų, patikimų institucijų ir įvairių perspektyvų.
Sukurkite informacijos hierarchiją. Ne visa informacija yra vienodai svarbi ar skubi. Atskirkit:
– Skubią ir svarbią informaciją (pvz., sveikatą ar saugumą liečiančios naujienos)
– Svarbią, bet ne skubią (gilesnės analizės, tyrimai, ilgos formos straipsniai)
– Įdomią, bet ne būtiną (pramoginis turinys, lengvesni straipsniai)
– Triukšmą (visa kita, kas gali būti ignoruojama)
Pirmąsias dvi kategorijas galite tikrinti reguliariai, trečiajai skirti laiką, kai turite, o ketvirtąją tiesiog filtruoti.
Šaltinių patikimumo vertinimo metodika
Kai susiduriate su nauja informacija, ypač jei ji atrodo stebinanti ar provokuojanti stiprias emocijas, verta sustoti ir užduoti sau keletą klausimų. Pirmasis ir svarbiausias – kas yra šaltinis? Ar tai žinoma žiniasklaidos organizacija su ilga istorija? Ar tai naujas tinklalapis be aiškios redakcinės komandos? Ar tai socialinių tinklų įrašas iš nežinomos paskyros?
Patikimi šaltiniai paprastai turi aiškią redakcinę politiką, skelbia pataisymus, kai padaro klaidų, ir atskiria nuomones nuo faktų. Jie nurodo savo šaltinius ir leidžia skaitytojams patikrinti informaciją. Jei tinklalapis neturi „Apie mus” skilties, nenurodomi autoriai ar redaktoriai, tai turėtų kelti klausimų.
Lateralinis skaitymas – tai metodas, kurį naudoja profesionalūs faktų tikrintojai. Vietoj to, kad gilintumėtės į patį straipsnį, iš karto atidarykite naujas korteles ir ieškokite informacijos apie šaltinį. Ką apie jį sako kiti? Ar jis žinomas kaip patikimas? Ar buvo skandalų ar klaidingos informacijos atvejų? Tai užtrunka vos kelias sekundes, bet gali sutaupyti daug laiko ir apsaugoti nuo klaidinančios informacijos.
Tikrinkite datas. Sena informacija dažnai recirkuliuoja socialiniuose tinkluose be konteksto. Straipsnis iš prieš penkerių metų gali būti dalijamas taip, tarsi tai būtų šviežios naujienos, kas gali visiškai iškraipyti supratimą apie dabartinę situaciją.
Ieškokite pirminių šaltinių. Jei straipsnis remiasi tyrimu, pabandykite rasti patį tyrimą. Jei jame cituojamas pareigūnas, pabandykite rasti pilną citatą ar originalų pareiškimą. Dažnai paaiškėja, kad informacija buvo iškraipyta ar pateikta be svarbaus konteksto.
Algoritmų įtaka ir kaip ją neutralizuoti
Socialinių tinklų ir naujienų platformų algoritmai nėra neutralūs informacijos tarpininkai. Jie suprogramuoti maksimizuoti įsitraukimą – laiką, kurį praleidžiate platformoje, paspaudimus, komentarus, pasidalinimus. O kas maksimaliai įtraukia? Turinys, kuris sukelia stiprias emocijas ir patvirtina mūsų esamus įsitikinimus.
Rezultatas – mes vis labiau matome tik tai, su kuo jau sutinkame. Jei linkę tam tikra politine kryptimi, algoritmai rodys vis daugiau tos pačios perspektyvos turinio. Jei domitės tam tikra teorija ar idėja, gausite vis daugiau ją palaikančios informacijos. Tai sukuria iliuziją, kad „visi” mąsto kaip mes, ir sustiprina mūsų įsitikinimus net tada, kai jie gali būti klaidingi.
Kaip su tuo kovoti? Pirma, būkite sąmoningi apie šį procesą. Supratimas, kad jūsų informacijos srautas yra filtruojamas ir kuruojamas, jau padeda kritiškai žiūrėti į tai, ką matote. Antra, aktyviai ieškokite įvairių perspektyvų. Jei paprastai skaitote vieną politinę pusę, retkarčiais paskaitykite kitą. Jei sekate tam tikros srities ekspertus, ieškokite ir tų, kurie turi kitokią nuomonę.
Reguliariai išvalykite savo istoriją ir slapukus. Tai gali padėti „atstatyti” algoritmus ir sumažinti personalizaciją. Naudokite inkognito režimą ar skirtingas naršykles, kai norite pamatyti, kaip informacija pateikiama be jūsų asmeninės istorijos įtakos.
Apsvarstykite mokamų, be reklamų naujienų šaltinių naudojimą. Kai turinys finansuojamas prenumeratų, o ne reklamų, yra mažesnis spaudimas maksimizuoti paspaudimus bet kokia kaina. Kokybė tampa svarbesne už virališkumą.
Kritinio mąstymo įgūdžių ugdymas kasdienybėje
Kritinis mąstymas nėra įgimtas talentas – tai įgūdis, kurį galima ir reikia treniruoti. Pradėkite nuo paprastos praktikos: kiekvieną kartą, kai susiduriate su stebinančia ar provokuojančia informacija, sustokite ir paklauskite savęs „Kaip aš tai žinau?” ir „Kas dar gali būti tiesa?”
Vienas naudingas pratimas – bandyti argumentuoti prieš savo nuomonę. Jei stipriai tikite kažkuo, pabandykite surasti stipriausius argumentus prieš tą poziciją. Tai ne tik padeda geriau suprasti kitų perspektyvas, bet ir sustiprina jūsų pačių argumentus arba atskleidžia jų silpnybes.
Mokykitės atpažinti loginius klaidingus samprotavimus. Yra dešimtys būdų, kaip argumentai gali būti klaidinantys, net jei atrodo įtikinami. Ad hominem atakos (puolimas asmenį, o ne jo argumentus), klaidingi priežastingumo ryšiai (jei A įvyko prieš B, tai A sukėlė B), klaidingi dvejetainiai pasirinkimai (arba A, arba B, ignoruojant kitas galimybes) – šie ir kiti klaidingų samprotavimų tipai nuolat pasirodo diskusijose ir naujienose.
Praktikuokite nuolankumą. Pripažinkite sau, kad galite klysti ir kad jūsų žinios yra ribotos. Žmonės, kurie yra pernelyg užtikrinti savo nuomone, dažnai yra labiausiai pažeidžiami dezinformacijai, nes nesijaučia reikalo tikrinti ar abejoti tuo, ką jau „žino”.
Technologiniai įrankiai informacijos valdymui
Yra daugybė įrankių, kurie gali palengvinti informacijos valdymą ir patikimumo tikrinimą. Faktų tikrinimo svetainės kaip Snopes, FactCheck.org ar specializuotos nacionalinės organizacijos gali greitai patvirtinti ar paneigti plačiai paplitusias istorijas. Įsidiekite naršyklės plėtinį, kuris automatiškai įspėja apie žinomus nepatikimus šaltinius.
NewsGuard yra vienas tokių įrankių – naršyklės plėtinys, kuris vertina naujienų svetainių patikimumą pagal žurnalistinius standartus. Nors joks automatinis įrankis nėra tobulas, tai gali būti naudingas papildomas signalas.
Atvirkštinės vaizdo paieškos įrankiai leidžia patikrinti, ar nuotrauka tikrai yra iš to konteksto, kuriame pateikiama. Dažnai senos nuotraukos naudojamos iliustruoti visai kitokius įvykius. Google Images ar TinEye gali padėti rasti originalų nuotraukos šaltinį.
Pocket, Instapaper ar panašios „skaityk vėliau” aplikacijos leidžia išsaugoti straipsnius vėlesniam skaitymui, kai turite daugiau laiko ir dėmesio. Tai padeda atskirti informacijos vartojimą nuo skubaus reagavimo, suteikiant laiko apmąstymui.
Naudokite pranešimų valdymo funkcijas. Išjunkite daugumą push pranešimų, palikdami tik tikrai svarbius. Kiekvienas pranešimas yra pertraukimas, kuris blaško jūsų dėmesį ir dažnai veda į beprasmišką naršymą.
Informacinio raštingumo ugdymas bendruomenėje ir šeimoje
Individualūs įgūdžiai yra svarbūs, bet informacinio raštingumo problema yra kolektyvinė. Ypač svarbu padėti vyresniems žmonėms ir vaikams, kurie gali būti ypač pažeidžiami dezinformacijai – pirmieji dėl mažesnės patirties su skaitmeninėmis technologijomis, antrieji dėl dar besivystančių kritinio mąstymo įgūdžių.
Kalbėkitės su šeimos nariais apie tai, ką matote internete. Kai kas nors dalijasi abejotinu straipsniu, vietoj to, kad tiesiog pasakytumėte „tai netiesa”, paklauskite „kaip tu tai patvirtinai?” ar „ar matei kitų šaltinių apie tai?” Tai skatina kritinį mąstymą, o ne gynybinę reakciją.
Mokykite vaikus nuo mažens skirti skirtingus turinio tipus. Kas yra reklama? Kas yra nuomonė? Kas yra faktas? Kaip galime patikrinti, ar kažkas yra tiesa? Šie klausimai turėtų būti natūrali medijų vartojimo dalis.
Organizuokite ar dalyvaujate bendruomenės diskusijose apie informacinį raštingumą. Bibliotekos, bendruomenės centrai ir švietimo įstaigos vis dažniau siūlo tokias programas. Kolektyvinis mokymasis ir patirties dalijimasis gali būti daug efektyvesnis nei individuali kova su informacijos pertekliumi.
Būkite pavyzdžiu. Jei norite, kad kiti būtų atsakingesni informacijos vartotojai, patys demonstruokite gerą praktiką. Prieš dalindamiesi kažkuo, patikrinkite. Pripažinkite, kai suklystate. Rodykite nuolankumą ir norą mokytis.
Navigavimas informacijos vandenyse: nuolatinis procesas, o ne galutinis tikslas
Būtų iliuzija manyti, kad galime pasiekti tobulą informacijos valdymą ar visiškai apsisaugoti nuo klaidinančio turinio. Skaitmeninė erdvė nuolat keičiasi, atsiranda naujos platformos, nauji manipuliavimo būdai, nauji iššūkiai. Tai, kas veikia šiandien, gali būti nebepakankami rytoj.
Svarbiausias dalykas – išlaikyti lankstumą ir norą mokytis. Informacinis raštingumas nėra vienkartiniu įgūdis, kurį įgijus galima pamiršti. Tai nuolatinė praktika, reikalaujanti dėmesio, pastangų ir savikritiškumo. Kartais klysite – visi klystame. Svarbu ne vengti klaidų bet kokia kaina, o mokytis iš jų ir tobulėti.
Praktiškai tai reiškia reguliarų savo informacijos vartojimo įpročių peržiūrėjimą. Kas kelis mėnesius verta sustoti ir įvertinti: kokius šaltinius skaitau? Ar jie vis dar atitinka mano poreikius ir vertybes? Ar pastebiu, kad esu informaciniame burbule? Ar jaučiuosi informuotas, ar tiesiog užvertas informacija?
Taip pat verta pripažinti, kad ne viskas yra vienodai svarbu. Negalime būti ekspertais visose srityse ir sekti visų įvykių. Kartais geriausia strategija yra tiesiog pripažinti „aš apie tai neturiu pakankamai informacijos, kad turėčiau tvirtą nuomonę” ir tai yra visiškai priimtina. Nuolatinis spaudimas turėti nuomonę apie viską yra viena iš priežasčių, kodėl taip lengva patekti į dezinformacijos spąstus.
Galiausiai, atminkite, kad informacijos valdymas turėtų tarnauti jūsų gyvenimo kokybei, o ne ją bloginti. Jei nuolatinis naujienų sekimas sukelia nerimą, stresą ar bejėgiškumo jausmą, tai ženklas, kad reikia pakeisti požiūrį. Informuotumas yra svarbus, bet ne už bet kokią kainą. Kartais geriausia, ką galite padaryti savo psichinei sveikatai ir sprendimų priėmimo kokybei, yra tiesiog atsitraukti, atsikvėpti ir leisti sau būti nepasiekiamiems nuolatiniam informacijos srautui.
Efektyvus informacijos valdymas skaitmeninėje erdvėje yra balansas tarp atvirumo naujai informacijai ir sveiko skepticizmo, tarp noro būti informuotam ir savisaugos nuo pertekliaus, tarp individualių pastangų ir kolektyvinės atsakomybės. Tai kelionė, ne tikslas, ir kiekvienas žingsnis link sąmoningesnio informacijos vartojimo yra vertingas.