Kodėl pasauliui reikia dar vieno naujienų portalo?
Žinau, ką galvojate. Dar vienas naujienų portalas? Rimtai? Juk internetas jau perpildytas įvairių žinių šaltinių, nuo milžiniškų žiniasklaidos korporacijų iki mažų tinklaraščių. Bet štai kur yra esmė – dauguma jų maitina mus negatyvu. Katastrofos, skandalai, politiniai kivirčai, ekonomikos problemos. Atsiverčiu bet kurį naujienų portalą ir jaučiuosi, tarsi būčiau įkritęs į juodą duobę.
Prieš kelerius metus pastebėjau įdomų dalyką. Po valandos naujienų skaitymo jaučiausi išsekęs, nusiminęs ir bejėgis. Pradėjau stebėti savo reakcijas – ir supratau, kad tai ne atsitiktinumas. Mūsų smegenys evoliuciškai yra sukurtos labiau reaguoti į grėsmes nei į teigiamus dalykus. Todėl žiniasklaida ir naudojasi šiuo „negativumo šališkumu” – jie žino, kad baisios naujienos prikaustys mūsų dėmesį.
Bet ar tai reiškia, kad pasaulyje nevyksta nieko gero? Žinoma, ne. Kasdien įvyksta tūkstančiai nuostabių dalykų – moksliniai proveržiai, žmonės padeda vieni kitiems, bendruomenės sprendžia problemas, kūrybingi projektai keičia gyvenimus. Problema ta, kad apie tai niekas nerašo. Arba jei ir rašo, tai kaip apie „lengvą” turinį tarp rimtų naujienų.
Pozityvių naujienų portalas nėra apie rožinių akinių dėvėjimą ar realybės neigimą. Tai apie subalansuotą perspektyvą. Apie tai, kad žmonės galėtų matyti pilną paveikslą, ne tik jo tamsiausią kampą.
Nuo idėjos iki koncepcijos: kas iš tiesų yra pozityvios naujienos
Pirmasis dalykas, kurį turite suprasti – pozityvios naujienos nereiškia naivių istorijų apie kačiukus ar vaivorykštes. Tai būtų nuobodu net po kelių dienų. Kai pradėjau planuoti savo projektą, sugaišau nemažai laiko bandydamas suprasti, kas iš tikrųjų sudaro gerą pozityvią naujieną.
Išsiaiškino, kad geriausi pozityvūs straipsniai turi keletą bendrų bruožų. Pirma, jie pasakoja apie realius pokyčius ir sprendimus. Ne tik „jauku ir gražu”, bet „štai problema ir štai kaip ją išsprendė”. Antra, jie įkvepia veikti. Skaitytojas turėtų pagalvoti „o gal ir aš galėčiau kažką panašaus padaryti?”. Trečia, jie vis tiek išlaiko žurnalistinį solidumą – faktai, šaltiniai, tikri žmonės.
Pavyzdžiui, vietoj straipsnio „Mielas senukas pamaitino benamį šunį”, geriau būtų „Kaip 70-metis pensininkas sukūrė bendruomeninę programą, kuri per metus padėjo 200 beglobiams gyvūnams rasti namus”. Matote skirtumą? Viena istorija tiesiog šildo širdį, kita dar ir rodo modelį, kaip spręsti problemą.
Kai kūriau savo portalo koncepciją, išsirašiau kelis pagrindinius ramsčius. Rašysiu apie inovacijas, kurios sprendžia realias problemas. Apie bendruomenių iniciatyvas, kurios veikia. Apie mokslinius atradimus, kurie teikia vilties. Apie žmones, kurie įrodo, kad vienas žmogus gali padaryti skirtumą. Ir svarbiausia – visada pateikti kontekstą ir praktinę vertę.
Techninis pagrindas: kaip pastatyti namą savo naujienoms
Gerai, turite koncepciją. Dabar reikia kažko, kur tas turinys gyvens. Ir čia prasideda linksmybės su technine puse.
Pirmiausia – domenas. Nesigailėkite laiko sugalvoti gerą pavadinimą. Aš praleidau dvi savaites brainstorminant, kol radau tą vienintelį, kuris skambėjo teisingai. Patarimas – venkite per daug komplikuotų pavadinimų. Žmonės turėtų lengvai įsiminti ir sugebėti pasakyti draugui be klaidų. Tikrinkite, ar domenas prieinamas ne tik .lt, bet ir .com versijoje – niekad nežinai, kur nuves tavo projektas.
Dėl platformos – WordPress vis dar yra karalius turinio valdymo sistemų pasaulyje, ypač naujienų portalams. Taip, yra modernesnių variantų, bet WordPress turi didžiulę bendruomenę, tūkstančius temų ir įskiepių, ir svarbiausia – jūs tikrai rasite sprendimą bet kokiai problemai, nes kažkas jau ją sprendė prieš jus.
Pasirinkau hostingą, kuris specializuojasi WordPress svetainėms. Mokėjau apie 15 eurų per mėnesį pradžioje, bet tai buvo vertos investicijos. Greitis yra kritiškai svarbus – jei puslapis kraunasi ilgiau nei 3 sekundes, žmonės tiesiog išeina. O Google tai taip pat labai svarbu reitinguojant.
Tema – čia galite išleisti nuo 0 iki 200 eurų. Aš pasirinkau vidutinio kaino premium temą už 60 eurų, kuri buvo specialiai sukurta naujienų portalams. Turėjo integruotą reklamos valdymą, socialinių tinklų dalijimosi funkcijas, ir svarbiausia – buvo responsive, t.y. gerai atrodė tiek kompiuteryje, tiek telefone. O telefone žmonės skaito 70% viso turinio, tai nepamirškite.
Būtini įskiepiai: SEO optimizavimui (naudojau Yoast), greičio optimizavimui (WP Rocket), saugumo (Wordfence), ir el. pašto prenumeratos (Mailchimp integracija). Neskubėkite kraunant šimtą įskiepių – kiekvienas lėtina svetainę.
Turinys yra karalius, bet strategija yra karalienė
Turėjau svetainę. Turėjau koncepciją. Dabar reikėjo turinio. Ir ne bet kokio – reikėjo turinio, kuris pritrauktų ir išlaikytų skaitytojus.
Pirmąsias dvi savaites rašiau kaip pamišęs. Tikslas buvo turėti bent 20-30 straipsnių, kai oficialiai paleisiu portalą. Kodėl? Nes niekas nenori užeiti į tuščią svetainę. Įsivaizduokite, ateinat į restoraną, o meniu tik trys patiekalai. Kažkaip neįtikinama, ar ne?
Bet ne tik kiekis svarbu. Išsianalizavau, kokie straipsniai geriausiai veikia pozityvių naujienų nišoje. Paaiškėjo keletas dalykų. Pirma, žmonės mėgsta skaityti apie savo regioną. Tarptautinės naujienos yra įdomios, bet vietinės – asmeniškai reikšmingos. Todėl 40% savo turinio skyriau Lietuvos temoms.
Antra, straipsnių ilgis turi svyruoti. Kai kurios naujienos tinka trumpam 300-500 žodžių formatui. Kitos reikalauja gilaus 1500-2000 žodžių tyrimo. Aš laikiausi tokio santykio: 60% vidutinio ilgio straipsniai (600-900 žodžių), 30% trumpi (300-500), ir 10% ilgi, išsamūs straipsniai.
Trečia – vizualai yra neatsiejama dalis. Kiekvienas straipsnis turi turėti bent vieną kokybišką nuotrauką. Naudojau nemokamus šaltinius kaip Unsplash ir Pexels, bet visada tikrinau licencijas. Kartais pats fotografavau, jei rašiau apie vietinius įvykius.
Ketvirta – antraštės yra 80% sėkmės. Galite parašyti nuostabiausią straipsnį pasaulyje, bet jei antraštė nuobodi, niekas jo neskaitys. Išmokau „formulę”: konkrečiai + intriguojančiai + su nauda. Pavyzdžiui, vietoj „Mokykla Kaune daro gerus darbus” geriau „Kaip viena Kauno mokykla sumažino patyčias 70% per vienus metus”.
Socialiniai tinklai: kur jūsų skaitytojai iš tikrųjų yra
Svetainė be lankytojų yra kaip koncertas be publikos. Galite turėti geriausią turinį pasaulyje, bet jei niekas apie jį nežino, kokia prasmė? Socialiniai tinklai tapo mano pagrindine priemone pritraukti tuos pirmuosius skaitytojus.
Pradėjau nuo Facebook. Taip, žinau, dabar visi sako, kad Facebook miręs, bet Lietuvoje jis vis dar labai gyvas, ypač 30+ amžiaus grupėje. Sukūriau puslapį ir pradėjau dalintis straipsniais. Bet ne tiesiog mesti nuorodą ir tiek. Kiekvienam įrašui parašydavau įdomų įvadinį tekstą, kuris skatintų komentuoti ir diskutuoti.
Pastebėjau, kad geriausiai veikia įrašai, kurie publikuojami 7-9 val. ryto ir 18-20 val. vakaro. Tai laikai, kai žmonės važiuoja į darbą ar grįžta namo ir skaito telefonuose. Savaitgaliais – 10-12 val. dienos metas.
Instagram buvo kitoks žvėris. Ten vizualai yra viskas. Kūriau grafikus su pagrindinėmis citatom iš straipsnių, naudojau Canva šablonus. Stories funkcija tapo puikiu būdu dalintis „užkulisiais” – kaip renku temas, kaip dirbu prie straipsnių. Žmonės mėgsta autentiškumą.
LinkedIn buvo netikėtas atradimas. Kadangi daug rašiau apie socialines inovacijas ir verslo iniciatyvas, LinkedIn auditorija puikiai rezonavo. Profesionalai noriai dalindavosi straipsniais, kurie rodė pozityvius verslo pavyzdžius.
Twitter (ar kaip jis dabar vadinamas) buvo sunkesnis. Lietuvoje jis ne toks populiarus, bet vis tiek sukūriau paskyrą. Naudojau jį daugiau kaip naujienų lentą ir būdą bendrauti su kitais žurnalistais bei įtakos asmenimis.
Svarbiausias patarimas dėl socialinių tinklų – būkite nuoseklūs. Geriau publikuoti po vieną kokybišką įrašą per dieną, nei penkis vieną dieną ir paskui tylėti savaitę. Aš susikūriau turinio kalendorių ir planuodavau įrašus iš anksto naudodamas Buffer įrankį.
SEO: kaip padaryti, kad Google jus pamiltų
Socialiniai tinklai davė pradinio impulso, bet ilgalaikiam augimui reikėjo organinio traffico iš paieškos sistemų. Ir čia prasideda SEO pasaulis, kuris iš pradžių atrodė kaip juodoji magija, bet iš tikrųjų yra labai logiškas.
Pirmiausia – raktažodžiai. Prieš rašydamas kiekvieną straipsnį, padarydavau raktažodžių tyrymą. Naudojau nemokamus įrankius kaip Google Keyword Planner ir Ubersuggest. Ieškojau frazių, kurios turi pakankamai paieškų, bet ne per didelę konkurenciją. Pavyzdžiui, „pozityvios naujienos Lietuvoje” buvo geriau nei tiesiog „naujienos”, nes specifinė ir mažiau konkurencinga.
Antra – straipsnių struktūra. Google mėgsta gerai struktūruotą turinį. Naudojau H2, H3 antraštes logiškai. Pirmasis paragrafas visada turėjo pagrindinį raktažodį. Straipsnio URL buvo trumpas ir aiškus, su raktažodžiu. Meta aprašymas – 150-160 simbolių, intriguojantis ir su raktažodžiu.
Trečia – nuorodos. Vidines nuorodas į kitus savo straipsnius įterpiau natūraliai. Išorinės nuorodos į patikimus šaltinius rodė Google, kad mano turinys yra gerai ištyrinėtas. O gauti nuorodų iš kitų svetainių į savo turinį – tai buvo šventasis Gralis. Pradėjau bendrauti su kitais tinklaraštininkais, siūliau svečių straipsnius, dalyvavau diskusijose.
Ketvirta – techninis SEO. Svetainės greitis, mobilumo optimizavimas, SSL sertifikatas, XML sitemap – visa tai turi būti tvarkoje. Yoast įskiepis labai padėjo su daugeliu šių dalykų.
Rezultatai atėjo ne iš karto. Pirmus 2-3 mėnesius organinis trafikas buvo minimalus. Bet po to pradėjo augti eksponentiškai. Po pusės metų 60% mano lankytojų ateidavo iš Google paieškos. Kantrybė čia yra raktas.
Bendruomenės kūrimas: nuo skaitytojų iki gerbėjų
Kažkuriuo momentu pastebėjau, kad kai kurie žmonės grįžta į svetainę ne kartą per savaitę. Kai kurie komentuoja beveik kiekvieną straipsnį. Tai buvo signalas, kad turiu ne tik skaitytojus, bet pradedančią formuotis bendruomenę.
Bendruomenė yra tai, kas paverčia paprastą naujienų portalą į judėjimą. Ir ji nesusikuria savaime – ją reikia puoselėti.
Pradėjau nuo to, kad atsakinėjau į kiekvieną komentarą. Kiekvieną. Net jei tai buvo paprastas „ačiū už straipsnį”, atsakydavau asmeniškai. Žmonės pajuto, kad už ekrano yra gyvas žmogus, kuris vertina jų dėmesį.
Sukūriau el. pašto naujienlaiškį. Kartą per savaitę išsiųsdavau apžvalgą su geriausiais straipsniais, plius kažką unikalaus – užkulisius, asmenines mintis, atsakymus į skaitytojų klausimus. Naujienlaiškis tapo asmenišku kanalu bendrauti su labiausiai įsitraukusiais skaitytojais.
Pradėjau „skaitytojų istorijų” rubriką. Kvietau žmones pasidalinti savo pozityviomis istorijomis. Kai kurias iš jų publikavau svetainėje. Tai ne tik davė man nemokamo turinio, bet ir leido žmonėms jaustis dalimi projekto.
Organizavau keletą nedidelių susitikimų gyvai. Pirmas buvo kavos vakaras Vilniuje, atėjo apie 15 žmonių. Buvo šiek tiek nejauku, bet kartu nuostabu – sutikti žmones, kurie skaito tai, ką rašai. Tie susitikimai sukūrė branduolį lojalių gerbėjų, kurie vėliau tapo mano geriausiais ambasadoriais.
Monetizacija: kaip neišalkti darydamas gerą darbą
Štai nepatogi tiesa – pozityvumas nesumoka sąskaitų. Jei norite, kad jūsų projektas būtų ilgalaikis, reikia galvoti apie pinigus. Aš pradėjau galvoti apie monetizaciją maždaug po trijų mėnesių, kai jau turėjau stabilų srautą lankytojų.
Pirmasis ir akivaizdiausias būdas – reklamos. Google AdSense buvo lengviausias startas. Užtruko apie savaitę gauti patvirtinimą, ir tada galėjau įdėti reklaminius blokus į svetainę. Pirmasis mėnuo davė gal 50 eurų, bet tai augo su trafficu. Po pusės metų AdSense jau atnešdavo 300-400 eurų per mėnesį.
Bet reklamos turi trūkumą – jos gali būti erzinančios ir gadinti vartotojo patirtį. Todėl buvau labai atsargus, kur jas dėjau. Ne daugiau kaip viena reklama straipsnyje, ir niekada iššokančių langų.
Antrasis būdas – rėmėjai ir donoriai. Pridėjau „Paremk mus” mygtuką, kuris vedė į Patreon puslapį. Paaiškinu, kad svetainė yra nepriklausoma, be didelių investuotojų, ir skaitytojų parama padeda išlaikyti kokybę. Pradžioje tai davė nedaug, bet pamažu augo. Po metų turėjau apie 50 nuolatinių rėmėjų, kurie kartu sudėjo apie 200 eurų per mėnesį.
Trečiasis būdas – partnerystės su organizacijomis. Kai mano auditorija išaugo, pradėjo kreiptis įvairios NVO ir socialinės įmonės, norėdamos, kad parašyčiau apie jų projektus. Aš niekada neėmiau pinigų už straipsnį – tai būtų kompromitavę redakcinį nepriklausomumą. Bet sutikau dėl „remiamo turinio” skyriaus, kur aiškiai pažymėta, kad tai apmokėtas turinys. Tačiau vis tiek rašiau tik apie tuos projektus, kurie tikrai atitiko mano portalo vertybes.
Ketvirtasis būdas – renginiai ir workshopai. Kai tapau žinomas kaip „pozityvių naujienų žmogus”, pradėjau gauti pakvietimų kalbėti renginiuose, vesti workshopus apie pozityvų žurnalizmą. Tai ne tik davė papildomų pajamų, bet ir padėjo plėsti tinklą ir portalo žinomumą.
Skaičiai, kurie rodo, kad judite teisinga kryptimi
Kai pradėjau, neturėjau aiškaus plano, kaip pasieksiu 10,000 skaitytojų. Bet turėjau planą, kaip stebėsiu pažangą ir koreguosiu strategiją.
Google Analytics tapo mano geriausiu draugu. Kiekvieną savaitę žiūrėdavau statistiką – ne tik bendrą lankytojų skaičių, bet ir giliau. Kokie straipsniai gauna daugiausiai peržiūrų? Iš kur ateina lankytojai? Kiek laiko praleidžia svetainėje? Koks atmetimo rodiklis (bounce rate)?
Pastebėjau įdomių dalykų. Straipsniai su skaičiais antraštėse („5 būdai…”, „10 įkvepiančių…”) gaudavo 40% daugiau paspaudimų nei be jų. Straipsniai su vietinėmis temomis turėjo žemesnį atmetimo rodiklį – žmonės skaitė ilgiau ir naršė daugiau puslapių.
Socialinių tinklų analitika taip pat buvo svarbi. Facebook Insights parodė, kad video formatai gauna 3 kartus daugiau engagement nei paprasti nuotraukų įrašai. Todėl pradėjau kurti trumpus video santraukas straipsnių.
El. pašto naujienlaiškio statistika – atidarymo rodiklis (open rate) ir paspaudimų rodiklis (click rate). Vidutiniškai geras atidarymo rodiklis yra 20-25%. Mano buvo apie 28%, nes turėjau labai įsitraukusią auditoriją. Eksperimentavau su siuntimo laiku ir antraštėmis, kad optimizuočiau šiuos skaičius.
Bet svarbiausias skaičius buvo ne vien lankytojų kiekis, o grįžtančių lankytojų procentas. Jei žmonės grįžta, reiškia, kad jūsų turinys jiems vertingas. Po pusės metų 45% mano lankytojų buvo grįžtantys – tai buvo puikus rodiklis.
Pirmąjį tūkstantį unikalių lankytojų per mėnesį pasiekiau po dviejų mėnesių. Penkis tūkstančius – po keturių mėnesių. Dešimt tūkstančių – po aštuonių mėnesių. Augimas nebuvo linijinis – buvo plateaus, buvo šuolių, kai koks nors straipsnis tapdavo viraliniu.
Kai viskas susideda į vietą
Žinote, kas keisčiausia šioje kelionėje? Ne technologija, ne SEO, ne net turinio kūrimas. Sunkiausia buvo išlaikyti motyvaciją, kai atrodė, kad niekas neskaito, kai straipsnis, į kurį įdėjai širdį, gauna tik 50 peržiūrų, kai savaitę nerašei nė vieno komentaro.
Bet kiekvieną kartą, kai galvojau mesti, ateidavo kažkas netikėto. El. laiškas nuo skaitytojos, kuri rašė, kad mano straipsniai padeda jai kovoti su depresija. Komentaras nuo mokytojo, kuris naudoja mano straipsnius pamokose. Žinutė nuo žmogaus, kuris, įkvėptas vieno straipsnio, pradėjo savo bendruomeninį projektą.
Šie momentai priminė, kodėl pradėjau. Ne dėl skaičių, ne dėl pinigų, ne net dėl pripažinimo. Dėl idėjos, kad pasaulis nusipelno subalansuotos perspektyvos. Kad žmonės turi teisę žinoti ne tik apie tai, kas blogai, bet ir apie tai, kas gerai.
Pozityvių naujienų portalas nėra lengvas projektas. Tai reikalauja nuoseklumo, kantrybės, nuolatinio mokymosi. Bet tai taip pat vienas labiausiai atlyginančių dalykų, kuriuos esu daręs. Kiekvieną kartą, kai matau, kaip auga skaitytojai, kai gaunu žinutę su padėka, kai pastebiu, kad kažkas pasidalino mano straipsniu su komentaru „tai man šiandien reikėjo”, jaučiu, kad visa tai verta.
Jei galvojate pradėti savo pozityvių naujienų portalą, nelauk tobulo momento. Jis niekada neateis. Pradėk su tuo, ką turi. Galbūt pirmieji straipsniai bus netobuliniai. Galbūt svetainės dizainas bus paprastas. Galbūt pirmąjį mėnesį turėsite tik 100 lankytojų. Bet jei išliksite nuoseklūs, jei rašysite autentiškai, jei tikrai rūpinsitės savo auditorija – žmonės tai pajus.
Tie 10,000 skaitytojų nėra tiesiog skaičius. Tai 10,000 žmonių, kurie pasirinko jūsų turinį, kurie nusprendė, kad jūsų perspektyva verta jų laiko. Ir tas jausmas, kai peržengi tą ribą, kai supranti, kad sukūrei kažką, kas rezonuoja su tūkstančiais žmonių – tai neįkainojama.
Taigi, jei turite idėją, jei jaučiate, kad pasaulis reikia daugiau pozityvo, daugiau sprendimų, daugiau vilties – darykite. Pradėkite šiandien. Parašykite pirmąjį straipsnį. Sukurkite tą svetainę. Pasidalinkite socialiniuose tinkluose. Ir žingsnis po žingsnio, straipsnis po straipsnio, skaitytojas po skaitytojas – pasieksit ne tik 10,000, bet ir daug daugiau. Nes pasaulis alkanas gerų naujienų. Ir galbūt būtent jūs esate tas žmogus, kuris jas papasakos.