Kodėl verta pačiam išsiaiškinti, kas atsitiko su stiprintuvu
Garso stiprintuvas namuose – tai dažnai nemažai kainuojantis įrenginys, kuris staiga nustoja veikti arba pradeda keistai elgtis. Pirmoji mintis paprastai būna – veži į servisą. Tačiau ne visada tai būtina, ypač jei problema paprasta. Kaune yra keletas gerų audio įrangos remonto centrų, bet vizitas ten gali kainuoti nuo 20 iki 50 eurų vien už diagnostiką, neįskaičiavus pačio remonto. O kartais problema būna tokia triviali, kad ją išspręsti galima per kelias minutes.
Savarankiška diagnostika leidžia sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko. Nebereikia vežioti sunkios įrangos, laukti eilėje, derinti paėmimo laiko. Be to, suprasdami, kaip veikia jūsų garso sistema, galėsite greičiau reaguoti į būsimus sutrikimus ir geriau prižiūrėti techniką. Daugelis stiprintuvų gedimų yra tikrai nesudėtingi ir juos gali identifikuoti bet kas, turintis šiek tiek kantrybės ir logiško mąstymo.
Žinoma, yra situacijų, kai be specialisto tikrai neišsiversite – pavyzdžiui, kai reikia keisti sudėtingas elektronines dalis arba kai stiprintuvas dar yra garantijoje. Bet net ir tokiu atveju, žinodami tikslią problemos priežastį, galėsite geriau komunikuoti su meistru ir išvengti nereikalingų remonto darbų.
Pagrindiniai įrankiai ir saugos taisyklės prieš pradedant
Prieš pradedant bet kokią diagnostiką, svarbu turėti kelis paprastus įrankius. Jums tikrai prireiks multimetro – tai toks universalus matavimo prietaisas, kurį galima įsigyti bet kurioje elektronikos ar statybinių medžiagų parduotuvėje Kaune už 10-30 eurų. Taip pat pravers žibintuvėlis, keletas skirtingų dydžių atsuktuvas, kontaktų valiklis (galima rasti „Lemona” ar „Senukai” parduotuvėse) ir paprastas užrašų bloknotelis.
Saugumas – tai ne tuščias žodis, kai kalbame apie elektros įrenginius. Visada pirmiausia išjunkite stiprintuvą iš elektros lizdo ir palaukite bent 10-15 minučių prieš atidarydami korpusą. Stiprintuvų viduje yra kondensatoriai, kurie gali išlaikyti pavojingą įkrovą net ir atjungus maitinimą. Jei nežinote, kaip atpažinti kondensatorius arba kaip saugiai juos iškrauti, geriau neatidarinėkite įrenginio vidaus.
Dirbkite sausomis rankomis ir ant sauso paviršiaus. Jei stiprintuvas buvo išjungtas dėl perkaitimo, leiskite jam visiškai atvėsti prieš liesdami bet kokias dalis. Ir svarbiausia – jei abejojate savo gebėjimais ar jaučiate, kad situacija pernelyg sudėtinga, geriau kreipkitės į profesionalus. Kaune yra keletas patikimų meistų, kurie specializuojasi būtent audio įrangoje.
Kai stiprintuvas visai neįsijungia
Tai viena dažniausių problemų, su kuria susiduria stiprintuvų savininkai. Paspaudžiate maitinimo mygtuką, o nieko nevyksta – nei šviesos, nei garsų, visiškas tylumas. Pirmas dalykas, kurį reikia patikrinti, gali skambėti juokingai, bet tikrai ne kartą taip būna – ar tikrai stiprintuvas įjungtas į elektros lizdą ir ar pats lizdas veikia? Pabandykite į tą patį lizdą įjungti kitą prietaisą, pavyzdžiui, telefonų įkroviklį ar stalinę lempą.
Jei lizdas veikia, žiūrėkite į maitinimo laidą. Kartais laidas pažeidžiamas ties jungtimi arba per jį kas nors perėjo ir pažeidė vidinę struktūrą. Jei turite multimetrą, galite patikrinti laido tęstinumą – tai paprasta procedūra, kurią lengva išmokti iš YouTube vaizdo įrašų. Daugelis stiprintuvų naudoja standartinį IEC maitinimo laidą, kurį galima laikinai pasiskolinti iš kompiuterio ar monitoriaus, kad patikrintumėte, ar problema tikrai laide.
Kitas dažnas kaltininkas – saugiklis. Dauguma stiprintuvų turi vieną ar kelis saugiklius, kurie apsaugo įrenginį nuo perkrovos. Paprastai jie yra prieinami iš išorės, šalia maitinimo lizdo. Išimkite saugiklį ir pažiūrėkite pro stiklą – jei viduje matosi pertrūkusi metalinė gija arba juodi nudegimo pėdsakai, saugiklis perdegęs. Saugiklius galima įsigyti elektronikos parduotuvėse – svarbu pakeisti tiksliai tokio pat tipo ir nominalios vertės saugikliu. Kaune tokių parduotuvių yra „Akropolyje”, Savanorių prospekte ir kitose vietose.
Jei ir saugiklis tvarkoj, ir maitinimo laidas veikia, bet stiprintuvas vis tiek neįsijungia, problema gali būti viduje – galbūt gedęs maitinimo blokas arba valdymo elektronika. Tokiu atveju jau reikės specialisto pagalbos, nebent turite patirties elektronikoje.
Garsas yra, bet kažkas ne taip
Kartais stiprintuvas įsijungia, visos lemputės šviečia, bet garsas keistas – iškraipytas, šnypščia, traškėja arba viename kanale tyliau nei kitame. Tokios problemos dažnai būna lengviau diagnozuojamos nei visiškas neveikimas.
Pradėkite nuo paprasčiausio – patikrinkite visus laidus ir jungtis. Atjunkite ir vėl prijunkite kiekvieną kabelį, įsitikindami, kad jie tvirtai įstatyti. Labai dažnai problema slypi būtent čia – per laiką kontaktai oksidavosi, užsikerpa dulkėmis ar tiesiog atsilaisvina. Jei turite kontaktų valiklį, purkškite šiek tiek į RCA ar kitas jungtis ir kelis kartus įkiškite bei ištraukite kabelį – tai gali padėti išvalyti kontaktus.
Jei problema pasireiškia tik viename kanale (pavyzdžiui, kairėje kolonėlėje garsas tylus arba jo visai nėra), pabandykite sukeisti kolonėles vietomis. Jei problema persikelia į kitą kolonėlę, vadinasi, gedimas kolonėlėje, o ne stiprintuve. Jei problema lieka toje pačioje pusėje, tuomet kaltas stiprintuvas.
Traškėjimas ar šniokštimas, kuris nekinta keičiant garsumą, dažnai reiškia blogus kontaktus arba gedusį įėjimo lizdą. Pabandykite prijungti signalo šaltinį į kitą įėjimą (pavyzdžiui, vietoj „CD” naudokite „AUX”). Jei problema išnyksta, žinote, kad konkretus įėjimas turi problemų. Tokius lizdus kartais galima išvalyti, o kartais reikia keisti – tai jau priklauso nuo jūsų įgūdžių.
Perkaitimo problemos ir ventiliacijos svarba
Stiprintuvai gamina šilumą – tai normalu. Bet kai jie perkaista, dažniausiai automatiškai išsijungia arba pradeda veikti nestabiliai. Jei jūsų stiprintuvas veikia kokį laiką, o paskui tiesiog išsijungia, palaukus atvėsta ir vėl veikia – tai klasikinis perkaitimo požymis.
Pirmiausia pažiūrėkite, kur stovi stiprintuvas. Ar jis uždarytas spintelėje be ventiliacijos? Ar ant jo krūva kompaktinių diskų ar kitų daiktų? Ar ventiliacijos angos užkimštos dulkėmis? Stiprintuvams reikia erdvės – bent 10-15 cm iš visų pusių, ypač iš viršaus ir galo, kur paprastai būna ventiliacijos angos.
Dulkės – tai tikra stiprintuvų priešas. Per metus ar dvejus viduje gali susikaupti storas dulkių sluoksnis, kuris veikia kaip šiluminė izoliacija ir trukdo normaliai vėsinimui. Jei drįstate atidaryti korpusą (nepamirškite saugumo taisyklių!), galite atsargiai išpūsti dulkes suslėgto oro balionėliu, kuriuos parduoda kompiuterių parduotuvėse. Tik nepūskite per arti ir per stipriai – galite pažeisti smulkius komponentus.
Kai kurie stiprintuvai turi ventiliatorius. Jei ventiliatorius nebesisuka arba suka triukšmingai, jį reikia išvalyti arba pakeisti. Tai nesudėtinga procedūra, o naujas ventiliatorius kainuoja vos keliolika eurų. Kaune tokių galima rasti specializuotose elektronikos parduotuvėse arba užsisakyti internetu.
Dar vienas perkaitimo požymis – stiprintuvas pradeda skleisti keistą kvapą, tarsi degančio plastiko ar elektronikos. Tai rimtas signalas – nedelsiant išjunkite įrenginį ir kreipkitės į specialistą. Tokiu atveju viduje gali būti rimtesnių problemų, kurios gali sukelti gaisrą.
Garsumo reguliatoriaus ir valdymo mygtukų keblumų sprendimas
Viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria senesnių stiprintuvų savininkai – triukšmingas ar netolygiai veikiantis garsumo reguliatorius. Sukate ratukę, o garsas šokinėja, traškėja arba viename kanale keičiasi greičiau nei kitame. Tai paprastai reiškia, kad potenciometras (taip techniškai vadinamas garsumo reguliatorius) užsiteršęs arba nusidėvėjęs.
Gera žinia – dažnai tai galima išspręsti be jokio remonto. Elektronikos parduotuvėse galima įsigyti specialų kontaktų valiklį potenciometrams (kartais jis vadinamas „potentiometer cleaner” arba „contact cleaner”). Jei galite pasiekti potenciometrą iš vidaus (kai kuriuose stiprintuvuose tai įmanoma nuėmus tik galinį dangtį), purkškite šiek tiek valiklio į potenciometro vidų ir kelis kartus pasukiokite jį iš vieno galo į kitą. Dažnai tai visiškai išsprendžia problemą.
Jei valdymo mygtukai nebeveikia arba veikia nestabiliai, problema gali būti panaši – užsiteršę kontaktai. Kartais mygtukai tiesiog mechaniškai sulūžta, ypač jei stiprintuvas jau nemažai metų. Tokiu atveju reikės keisti mygtukus, o tai jau sudėtingesnė procedūra, reikalaujanti litavimo įgūdžių.
Nuotolinio valdymo pultelio problemos – tai atskira tema. Jei pultelis nebeveikia, pirmiausia pakeiskite baterijas. Skamba akivaizdžiai, bet daugelis žmonių apie tai pamiršta. Jei ir su naujomis baterijomis neveikia, galite patikrinti, ar pultelis siunčia infraraudonąjį signalą – nukreipkite jį į telefono kamerą ir spustelėkite bet kokį mygtuką. Jei pultelis veikia, kameroje matysite švytintį LED. Jei nematote, pultelis tikrai sugedęs.
Kolonėlių ir laidų patikrinimas kaip diagnostikos dalis
Nors šis straipsnis skirtas stiprintuvų diagnostikai, neįmanoma ignoruoti fakto, kad dauguma garso problemų iš tikrųjų slypi ne stiprintuve, o kolonėlėse ar jungiančiuose laiduose. Prieš kaltinant stiprintuvą, verta kruopščiai patikrinti visą garso grandinę.
Kolonėlių laidai – tai dažna problemų vieta. Patikrinkite, ar laidai tvirtai prijungti prie abiejų galų – ir prie stiprintuvo, ir prie kolonėlių. Įsitikinkite, kad nepažeista izoliacija ir kad plikas laidas neliečia korpuso ar kitų metalinių dalių. Jei naudojate senus laidus, kurie galbūt jau keliolika metų, gali būti, kad jų vidinė struktūra pažeista, nors iš išorės atrodo gerai.
Paprastas būdas patikrinti kolonėlę – švelniai paspausti difuzorių (garsiakalbio kūgį) pirštu. Turėtumėte pajusti tolygų pasipriešinimą ir negirdėti jokių traškėjimų ar trinties garsų. Jei girdite keistus garsus arba difuzorius juda netolygiai, kolonėlė gali būti pažeista. Taip pat pažiūrėkite, ar difuzoriaus pakraštis (guminė arba putplasčio juosta, kuri jungia kūgį su korpusu) nėra plyšęs ar suiręs.
Jei turite galimybę, pabandykite prijungti kitas kolonėles prie savo stiprintuvo arba savo kolonėles prie kito stiprintuvo. Tai greičiausias būdas nustatyti, kur slypi problema. Kaune galite paprašyti draugų ar pažįstamų paskolinti kolonėlių testavimui – dauguma audio entuziastų mielai padeda tokiais atvejais.
Kada tikrai reikia kreiptis į profesionalus
Yra situacijų, kai savarankiška diagnostika pasiekia savo ribas ir reikia profesionalios pagalbos. Jei atidarius stiprintuvą matote vizualiai pažeistų komponentų – išpūstų kondensatorių (jie atrodo kaip maži cilindrai su išgaubtu viršumi), nudegusių rezistorių (su juodomis dėmėmis) ar kitų akivaizdžiai sugedusių dalių, tai ne mėgėjo lygmens remontas.
Taip pat į specialistus reikėtų kreiptis, jei stiprintuvas vis dar garantijoje. Atidarius korpusą pačiam, dažniausiai prarandate garantiją, tad geriau nerizikuoti. Jei stiprintuvas brangus ir aukštos klasės, taip pat verta patikėti jį profesionalams – tokie įrenginiai dažnai turi sudėtingą elektroniką ir specialias detales, kurias sunku gauti.
Kaune yra keletas gerų audio įrangos remonto centrų. Vienas iš patikimesnių – „Audiotonas” Savanorių prospekte, taip pat yra meistrai, dirbantys individualiai ir priimantys užsakymus per skelbimų portalus. Prieš vežant stiprintuvą į remontą, paskambinkite ir pasiteiraukite apie diagnostikos kainą bei preliminarią remonto trukmę. Geras meistras paprastai gali iš karto pasakyti, ar jūsų aprašyta problema yra paprasta, ar reikės gilesnės analizės.
Kai kurie meistrai Kaune siūlo ir iškvietimo į namus paslaugą, kas ypač patogu, jei turite sunkų ar didelį stiprintuvą. Tokia paslauga paprastai kainuoja 10-20 eurų daugiau, bet sutaupote laiko ir pastangų vežiojant įrangą.
Ką daryti, kad stiprintuvas tarnautų ilgai ir be problemų
Geriau užkirsti kelią problemoms nei jas spręsti – ši išmintis puikiai tinka ir garso stiprintuvams. Reguliari priežiūra ir tinkama eksploatacija gali pratęsti stiprintuvo tarnavimo laiką dešimtmečiais.
Pirma ir svarbiausia – užtikrinkite gerą ventiliaciją. Stiprintuvas neturėtų stovėti uždaroje erdvėje be oro cirkuliacijos. Jei jis stovi spintelėje, palikite duris praviras arba išgręžkite ventiliacijos angas. Bent kartą per metus išvalykite dulkes – tai galima padaryti net neatidarant korpuso, tiesiog išpūsdami dulkes iš ventiliacijos angų suslėgto oro balionėliu.
Saugokite stiprintuvą nuo drėgmės. Jei gyvenant Kaune turite drėgną butą (ypač senesniuose namuose), apsvarstykite galimybę naudoti oro sausintuvo. Drėgmė skatina kontaktų koroziją ir gali pažeisti elektroninius komponentus. Taip pat saugokite stiprintuvą nuo tiesioginių saulės spindulių ir šilumos šaltinių – nedėkite jo šalia radiatorių ar krosnelių.
Jei stiprintuvą ilgą laiką nenaudojate (pavyzdžiui, išvykstate atostogų), geriau jį visiškai atjungti nuo elektros tinklo. Tai apsaugo nuo galimų įtampos šuolių ir taip pat šiek tiek sutaupo elektros energijos. Kai vėl pradėsite naudoti, leiskite jam pirmą kartą padirbėti nedideliu garsu kokią pusvalandį – tai ypač svarbu, jei stiprintuvas stovėjo išjungtas kelis mėnesius.
Būkite atsargūs su garsumo lygiu. Nors gundantis išbandyti maksimalų stiprintuvo galią, nuolatinis veikimas ties riba gali sutrumpinti jo tarnavimo laiką. Jei dažnai klausotės labai garsiai, įsitikinkite, kad kolonėlės atitinka stiprintuvo galią – per silpnos kolonėlės gali būti pažeistos, o tai savo ruožtu gali pažeisti ir stiprintuvą.
Ir galiausiai – naudokite kokybišką elektros tinklą. Jei jūsų namuose dažni įtampos svyravimai (lemputės mirga, prietaisai keistai veikia), apsvarstykite galimybę įsigyti įtampos stabilizatorių arba bent jau gerą tinklo filtrą. Kaune tokius galima rasti elektronikos parduotuvėse, kainuoja nuo 20 eurų. Tai investicija, kuri apsaugo ne tik stiprintuvą, bet ir visą kitą jautrią elektroniką jūsų namuose.
Savarankiška stiprintuvo diagnostika nėra raketos mokslas, bet reikalauja kantrybės ir sistemiško požiūrio. Pradėkite nuo paprasčiausių dalykų – laidų, jungčių, saugiklių – ir tik paskui pereikite prie sudėtingesnių tyrimų. Dauguma problemų yra gana paprastos ir išsprendžiamos be specialių įgūdžių. O jei susidūrėte su kažkuo sudėtingu, Kaune tikrai rasite specialistų, kurie padės. Svarbiausia – nebijokite išmokti ir suprasti savo įrangą, nes tai ne tik sutaupo pinigų, bet ir suteikia tikrą pasitenkinimą, kai pavyksta pačiam išspręsti problemą.