Kodėl verta pačiam susidoroti su elektriniu paspirtuku
Elektriniai paspirtukai Vilniuje tapo ne tik pramoga, bet ir realiu transporto būdu. Tačiau kai tik kažkas sugedęs, dauguma žmonių iškart lekia į servisą ir palieka ten geroką sumą pinigų. Tiesą sakant, nemažą dalį problemų galima išspręsti patiems – reikia tik šiek tiek kantrybės ir noro suprasti, kaip tas įrenginys veikia.
Vilniaus serviso centrai už diagnostiką paprastai prašo 15-25 eurų, o tai dar net nepradėjus taisyti. Jei pridėsite darbo valandą (25-40 eurų) ir detales, paprasta problema gali virsti 80-120 eurų sąskaita. Žinoma, kartais servisas būtinas, bet dažnai mokame už tai, ką patys galėtume padaryti per pusvalandį.
Paspirtukas neįsijungia arba staiga išsijungia
Tai turbūt dažniausia problema, su kuria susiduria paspirtukų savininkai. Paspaudžiate mygtuką, nieko nevyksta, arba važiuojate ir staiga viskas numiršta. Prieš skambindami į servisą, patikrinkite kelis dalykus.
Pirma – akumuliatorius. Skamba banaliai, bet daugelis žmonių tiesiog pamiršta, kad baterija gali būti visiškai išsikrovusi. Įkraukite paspirtuką bent 2-3 valandas ir pabandykite dar kartą. Jei indikatorius kraunant nemirksėjo ar nerodė jokių ženklų, problema gali būti kroviklyje. Originalūs krovikliai Vilniuje kainuoja 30-60 eurų, analogai – apie 15-25 eurus. Prieš perkant naują, pabandykite kitą kroviklį (galbūt draugo ar kaimyno) – taip suprasite, ar tikrai problema čia.
Antra – saugikliai. Daugelis paspirtukų turi saugiklius, kurie perša, kai sistema perkrauta. Paprastai jie yra po deniu, šalia baterijos ar valdymo bloko. Atrodo kaip maža plastikinė dėžutė su metaline detale viduje. Jei metalinė juostelė nutrūkusi – saugiklis perdegęs. Naujas kainuoja vos 1-3 eurus, bet servise už tokio keitimą gali prašyti 30-40 eurų su darbu.
Trečia – jungtys. Vibracijos važiuojant sukelia tai, kad laidai atsijungia. Atsukite denį (paprastai reikia kryžminio atsuktuvo) ir patikrinkite, ar visi laidai tvirtai įjungti. Ypač dažnai atsijungia jungtis tarp baterijos ir valdymo bloko – ji būna spalvota (dažniausiai raudona/juoda arba geltona). Tiesiog tvirtai įspauskite ją atgal.
Stabdžiai girgžda, blogai veikia arba visai neveikia
Stabdžių problemos – tai saugos klausimas, todėl čia neverta eksperimentuoti, jei nesate tikri. Bet daugelį smulkių problemų galima išspręsti patiems.
Diskiniai stabdžiai (kuriuos turi dauguma normalių paspirtukų) dažniausiai pradeda girgždėti, kai tarp disko ir kaladėlių patenka purvo ar smėlio. Vilniaus žiemą tai ypač aktualu – druska ir smėlis daro savo. Nuvalykite diską spiritu ar specialiu stabdžių valikliu (apie 5-7 eurus už balionėlį). Jei girgždėjimas išlieka, kaladėlės gali būti nusidėvėjusios. Naujos kainuoja 8-15 eurų porą, o pakeisti jas nesunku – paprastai reikia išsukti vieną varžtą ir ištraukti seną, įdėti naują.
Jei stabdžiai per silpni, patikrinkite trosą (jei mechaniniai stabdžiai). Jis gali būti atsilaisvinęs – paprastai yra reguliavimo varžtas prie rankenos ar prie paties stabdžio mechanizmo. Pasukite jį laikrodžio rodyklės kryptimi, kol stabdžiai pradės veikti efektyviau. Tik nepertemkite – stabdžiai neturi trinktis važiuojant.
Hidrauliniai stabdžiai sudėtingesni, bet ir jie turi reguliavimo galimybes. Jei rankena pasiekia rankeną iki galo ir stabdžiai vis tiek silpni, sistemoje gali būti oro. Išorinių sistemų išpurtymas kainuoja servise 20-35 eurus, bet YouTube pilna video, kaip tai padaryti pačiam. Tereikia specialaus rinkinio (apie 15 eurų) ir stabdžių skysčio (5-8 eurai).
Ratai pramušti arba padanga nusidėvėjusi
Vilniaus gatvės nėra idealios, o duobės ir šiukšlės ant kelio – kasdienybė. Pramušta padanga ar nusidėvėjęs protektorius – labai dažna problema.
Jei turite oro padangas (pneumatines), pramušimas reiškia, kad reikės taisyti ar keisti kamerą. Servise už tai prašys 25-40 eurų su darbu. Patys galite padaryti taip: nupirkite naują kamerą (8-15 eurų) arba remonto rinkinį (3-5 eurai). Nuimti ratą paprastai nesunku – išsukate kelis varžtus. Paskui reikia atsargiai nukelti padangą nuo ratlankio (padės plastikinės montavimo mentės, 2-3 eurai), ištraukti kamerą, įdėti naują ir sumontuoti atgal. Taip, pirmą kartą užtruks gal valandą, bet sutaupysite pinigų ir išmoksite naudingą įgūdį.
Kietosios padangos (solid tires) nepramušamos, bet jos nusidėvi. Kai protektorius beveik išnykęs, paspirtukas pradeda slysti, ypač lietuje. Naujos kietosios padangos kainuoja 15-30 eurų, priklausomai nuo modelio. Jas keisti sunkiau nei oro padangas – reikia tikrai daug jėgos ir kartais net šildymo, kad guma sušiltų ir taptų lankstesnė. Čia jau gali būti verta mokėti servui, nes be patirties galima sugadinti ratlankį.
Variklis veikia, bet paspirtukas nejuda arba trūkčioja
Keista situacija – girdite variklio ūžesį, bet paspirtukas stovi vietoje arba juda trūkčiodamas. Dažniausiai problema slypi diržo ar grandinės sistemoje (jei paspirtukas turi tokią), arba pačiame variklyje.
Pirmiausia patikrinkite, ar variklio ašis nepasukama ranka. Jei sukasi laisvai, kai variklis išjungtas, problema greičiausiai diržas ar grandinė. Atsukite apsauginį dangtelį (paprastai ant galinės ašies) ir pažiūrėkite. Diržas gali būti nutrūkęs, nuslydinėjęs arba per daug atsipalaidavęs. Naujas diržas kainuoja 10-20 eurų, grandinė – 15-30 eurų. Keitimas nesudėtingas, bet reikia žinoti, kaip teisingai įtempti – per silpnai ir vėl slydinės, per stipriai ir greitai nusidevės arba apkraus guolius.
Jei diržas/grandinė tvarkoje, problema gali būti valdymo bloke arba variklio viduje. Čia jau sudėtingiau. Valdymo blokas (kontroleris) gali siųsti neteisingus signalus varikliui. Naujas kontroleris kainuoja 40-100 eurų, priklausomai nuo modelio. Keitimas paprastas – atjungiate senus laidus, prijungiate naujus. Bet prieš perkant, verta patikrinti, ar problema tikrai čia – kartais padeda tiesiog atjungti ir vėl prijungti visas jungtis, nes kontaktai gali būti užteršti.
Jei variklis fiziškai užstrigęs (nesisuka ranka), viduje gali būti sugadinti guoliai ar magnetai. Tai jau rimtesnė problema, kur savarankiškas remontas rizikuoja virsti didesniu gedimu. Naujas variklis kainuoja 80-200 eurų, servise su darbu – 150-300 eurų.
Ekranas neveikia arba rodo keistus dalykus
Daugelis paspirtukų turi LCD ekranėlį, rodantį greitį, bateriją ir kitus parametrus. Kai jis neveikia, važiuoti galima, bet nejauku nežinoti, kiek dar liko baterijos.
Dažniausiai ekrano problemos kyla dėl drėgmės. Vilniaus oras, ypač rudenį ir pavasarį, drėgnas. Vanduo patenka po ekrano stikliuku ir sukelia trumpą jungimą ar koroziją. Pirmiausia išjunkite paspirtuką ir leiskite jam išdžiūti kelias dienas šiltoje vietoje. Galite padėti ryžiais – taip, kaip su įmerktu telefonu. Kartais tai padeda.
Jei nepadėjo, reikės atidaryti ekrano bloką. Paprastai jis laikomas keliomis varžtelėmis po guminio dangtelio ant rankenos. Atsukite, atsargiai išimkite ekraną ir patikrinkite, ar nėra drėgmės ar korozijos ant kontaktų. Nuvalykite spiritu ir vatos pagaliuku. Jei kontaktai žaliai apaugę (korozija), švelniai nuvalykite smulkiu šlifavimo popieriumi.
Naujas ekranas kainuoja 15-40 eurų, priklausomai nuo modelio. Keitimas paprastas – atjungiate seną, prijungiate naują. Tik įsitikinkite, kad perkate tinkamą modelį – skirtingi paspirtukai naudoja skirtingus protokolus.
Paspirtukas kraunasi lėtai arba visai nesikrauna
Jau minėjau kroviklio problemą, bet čia kalbėsiu plačiau apie įkrovimo sistemos gedimus. Jei paspirtukas kraunasi kelis kartus ilgiau nei įprastai, arba indikatorius rodo, kad krauna, bet baterijos lygis nekyla – problema rimtesnė.
Pirma, patikrinkite įkrovimo lizdą paspirtuke. Jis būna ant deko ar prie rankenos. Pažiūrėkite, ar viduje nėra purvo, drėgmės ar sulenkto kontakto. Švelniai išvalykite šepetėliu ar suspaustu oru. Jei kontaktas sulenktas, atsargiai pataisykite adatos ar mažų replių pagalba.
Antra, problema gali būti BMS (Battery Management System) – tai elektroninė sistema, kuri valdo baterijos įkrovimą ir išsikrovimą. Kai BMS sugenda, ji gali blokuoti įkrovimą, manydama, kad baterija jau pilna arba pernelyg karšta. Naujas BMS kainuoja 20-50 eurų, bet jo keitimas reikalauja atidaryti baterijos bloką, o tai ne visada saugu – ypač jei neturite patirties su ličio baterijomis. Čia tikrai rekomenduočiau servisą, nebent esate tikri, ką darote.
Trečia, pati baterija gali būti nusidėvėjusi. Ličio baterijos po 300-500 įkrovimo ciklų praranda talpos. Jei paspirtukas senas (2-3+ metai) ir intensyviai naudotas, baterija tiesiog nebegali laikyti tiek energijos kaip anksčiau. Naujos baterijos kainuoja 100-300 eurų, priklausomai nuo talpos ir modelio. Servise su darbu – dar +50-80 eurų. Keitimas pats savaime nesudėtingas, bet reikia būti atsargiam su jungtimis ir užtikrinti, kad nauja baterija atitinka specifikacijas.
Kas verta daryti pačiam, o kada geriau kreiptis į profesionalus
Būkime realistai – ne viskas verta darbo pačiam. Kai kurie remontai yra per daug sudėtingi arba pavojingi, o sutaupyti pinigai neverta rizikos.
Drąsiai darykite patys:
- Saugiklių keitimą – paprasta ir pigu
- Jungčių tikrinimą ir valymą – reikia tik atsuktuvo
- Stabdžių kaladėlių keitimą – jei turite elementarių įgūdžių
- Oro padangų taisymą/keitimą – užtruks, bet įmanoma
- Ekrano keitimą – jei rasite tinkamą dalį
- Diržo/grandinės keitimą – su instrukcija YouTube
Geriau palikite profesionalams:
- Baterijos bloko ardymą ir BMS keitimą – pavojinga be patirties
- Variklio vidinį remontą – reikia specialių įrankių ir žinių
- Hidraulinių stabdžių rimtus gedimus – saugumas svarbiau
- Programinės įrangos atnaujinimus – galima „užbrikinti” paspirtuką
- Kietųjų padangų keitimą – jei neturite patirties, sugadinsite ratlankį
Vilniuje yra keletas gerų servisų, kurie specializuojasi paspirtukuose. Kainos svyruoja: diagnostika 15-25 eurai, darbo valanda 25-40 eurų, paprastas remontas su detalėmis 50-100 eurų, sudėtingas 100-300+ eurų. Jei problemos nežinote ir nenorite eksperimentuoti, kartais geriau sumokėti už diagnostiką – bent sužinosite, kas sugedo, ir galėsite nuspręsti, ar daryti patys, ar palikti jiems.
Keletas minčių apie tai, kaip išvengti problemų iš anksto
Geriausias remontas – tas, kurio nereikia daryti. Elektriniai paspirtukai nėra nesunaikinamų, bet su minimalia priežiūra jie tarnauja daug ilgiau.
Kas mėnesį patikrinkite varžtus – vibracijos juos atpalaiduoja. Ypač svarbūs tie, kurie laiko rankeną ir ratų ašis. Atsipalaidavę varžtai sukelia didesnę vibraciją, o tai greitina kitų dalių nusidėvėjimą. Reikia tik kelių minučių su tinkamo dydžio šešiakampiu raktu.
Laikykite paspirtuką sausai. Nors daugelis modelių turi IP54 ar panašų apsaugos reitingą, tai nereiškia, kad jie vandeniui atsparus. Lietui užklupus, važiuoti galima, bet po to verta nušluostyti ir leisti išdžiūti. Niekada nelaikykite paspirtuko drėgnoje vietoje – rūsyje ar neapšildytame garaže žiemą. Drėgmė + šaltis = korozija ir elektronikos problemos.
Kraukite teisingai. Nebandykite „greitinti” krovimo naudodami galingesnį kroviklį – taip sugadinsite bateriją. Jei žinote, kad ilgai nenaudosite paspirtuko (žiemą, pavyzdžiui), palikite bateriją 50-60% įkrautą, ne visiškai pilną ar tuščią. Ličio baterijos taip gyvena ilgiau.
Važiuokite protingai. Kiekvienas šuolis nuo šaligatvio, kiekvienas smūgis į duobę – tai stresas paspirtuko konstrukcijai. Nebūtinai važiuoti kaip senolė, bet elementarus atsargumas pratęsia paspirtuko gyvenimą. Ypač saugokite valdymo bloką ir bateriją nuo smūgių – jos yra jautriausios dalys.
Ir paskutinis dalykas – nepirkite pigių analogų, jei galite sau leisti originalias dalis. Taip, kiniškas kroviklis už 10 eurų atrodo kaip sutaupymas, bet kai jis sudegina baterijos BMS už 50 eurų, sutaupymas tampa nuostoliu. Jei jau ir perkate analogus, skaitykite atsiliepimus ir rinkitės patikimus pardavėjus. Vilniuje yra keletas parduotuvių, kurios specializuojasi paspirtukų dalimis – jų konsultantai paprastai žino, kas veikia, o kas tik atrodys.
Elektrinių paspirtukų remontas nėra raketų mokslas, bet reikalauja kantrybes ir noro mokytis. Pradėkite nuo paprastų dalykų – saugiklių, jungčių, valymo. Su laiku įgysite pasitikėjimo ir galėsite imtis sudėtingesnių užduočių. O jei kažkas nepavyksta – visada galite nuvežti į servisą. Bent jau bandėte, ir tai jau daugiau nei daro dauguma žmonių.