Kai ekranas kalba savo kalba – pirmieji ženklai, kad kažkas negerai
Sėdite vakare ant sofos, įsijungiate mėgstamą serialą ir… kažkas ne taip. Vaizdas mirksi, garsas keistai traška, arba ekranas tiesiog atsisakė bendradarbiauti. Skamba pažįstama? Vilniaus gyventojai, kaip ir visi kiti, susiduria su televizorių gedimais dažniau nei norėtųsi. Gera žinia – ne visada reikia skubėti į remonto centrą ar galvoti apie naują pirkimą. Blogoji – ignoruojant pirmuosius simptomus, galite paversti nedidelę problemą brangia katastrofa.
Televizoriai šiandien – tai sudėtingi technologiniai stebuklai, kuriuose telpa dešimtys komponentų. Ir kaip bet kuri sudėtinga sistema, jie gali sugedti įvairiausiais būdais. Tačiau patyrę meistrai pastebi, kad dauguma gedimų pasireiškia labai panašiai. Išmokus atpažinti šiuos simptomus, galite ne tik sutaupyti pinigų, bet ir laiko – žinosite, ar problema sprendžiama namuose, ar vis dėlto reikia specialisto pagalbos.
Vaizdas yra, bet kažkoks ne toks – ekrano problemų abėcėlė
Viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduria Vilniaus televizorių savininkai, yra vaizdo kokybės pablogėjimas. Ir čia svarbu suprasti – ne viskas, kas atrodo kaip ekrano gedimas, iš tikrųjų yra ekrano gedimas.
Jei matote vertikalias ar horizontalias linijas, kurios nekinta keičiant kanalą ar šaltinį – tai dažniausiai matricos arba vaizdo procesoriaus problema. Ypač tai būdinga OLED ir LCD televizoriams, kurie jau atšventė kelerius metus jūsų namuose. Viena linija gali reikšti defektinį pikselį ar jungties problemą, o kelios – rimtesnį matricos gedimą.
Ekrano mirksėjimas – tai visai kita istorija. Jei vaizdas mirksi periodiškais intervalais, dažniausiai kaltas maitinimo blokas arba LED apšvietimo sistema. Tai ypač aktualu LCD televizoriams su LED pašvietimu. Kartais problema slypi paprasčiau – blogame HDMI kabelyje ar nestabiliame elektros tinkle. Prieš skambindami meistrui, pabandykite pakeisti kabelį ir įjunkite televizorių į kitą rozetę.
Kai spalvos tampa keistos – ekranas įgauna žalsvą, rausvą ar mėlsvą atspalvį – problema dažniausiai slypi vaizdo plokštėje arba matricos valdymo grandinėse. Tačiau pirmiausia patikrinkite nustatymus! Ne kartą teko matyti situacijų, kai žmonės kviesdavo meistrą, o paaiškėdavo, kad tiesiog buvo įjungtas „kino” ar „žaidimų” režimas su pakeistomis spalvomis.
Garsas dingo arba virto košmaru – garso sistemos keblumų gidas
Vaizdo problemų atpažinti paprasčiau, nes jas matome. O kaip su garsu? Čia simptomai gali būti dar įvairesni ir klaidingesni.
Visiškas garso nebuvimas – pirmiausia patikrinkite, ar neįjungtas nutildymo režimas (taip, skamba juokingai, bet tai nutinka net patyrusiems vartotojams). Jei ne – problema gali būti garso plokštėje, garsiakalbių jungtyse arba net programinėje įrangoje. Moderniuose išmaniuosiuose televizoriuose kartais padeda paprastas perkrovimas – išjunkite iš elektros tinklo minutei.
Kai garsas traška, šniokščia ar atsilieka nuo vaizdo – tai dažnai signalizuoja apie garso procesoriaus problemas arba blogą signalo perdavimą. Jei naudojate išorinę garso sistemą per HDMI ARC – problema gali būti ir joje, ne televizoriuje. Pabandykite klausytis per televizoriaus garsiakalbius – jei problema išnyksta, ieškokite priežasties išorinėje įrangoje.
Televizorius gyvena savo gyvenimą – valdymo ir programinės įrangos keistenybės
Šiuolaikiniai televizoriai – tai iš esmės kompiuteriai su dideliu ekranu. Ir kaip bet kuris kompiuteris, jie gali „pakvaišti” programiškai.
Televizorius pats įsijungia ar išsijungia – tai viena dažniausių skundų, kurias girdi Vilniaus servisų meistrai. Priežasčių gali būti kelios: nuo HDMI-CEC funkcijos (kai prijungti įrenginiai „žadina” televizorių) iki nustatyto laikmačio ar net maitinimo bloko gedimo. Pirmiausia išjunkite visas „išmaniąsias” funkcijas nustatymuose ir stebėkite, ar problema kartojasi.
Kai pultelis nebeveikia arba veikia su vėlavimu – ne visada kaltas pats pultelis. Kartais televizoriaus infraraudonųjų spindulių jutiklis užsiteršia arba sugenda. Paprastas testas: nufotografuokite pultelio priekinę dalį telefono kamera, spausdami mygtukus – jei kamera mato šviesą (akimis jos nematysime), pultelis veikia. Jei ne – reikia naujų baterijų ar naujo pultelio.
Maitinimo problemos – kai televizorius nenori net „pabusti”
Nieko nėra liūdnesnio už televizorių, kuris tiesiog neįsijungia. Bet net čia yra niuansų, kurie gali padėti nustatyti problemą.
Visiškai nėra jokių gyvybės ženklų – nedega net budėjimo lemputė – greičiausiai problema maitinimo bloke arba net elektros lizde. Pirmiausia patikrinkite, ar veikia lizdas (įjunkite kažką kito), pažiūrėkite, ar neišmušė saugiklių. Jei viskas gerai, bet televizorius vis tiek nereaguoja – reikės maitinimo bloko diagnostikos.
Kai budėjimo lemputė dega, bet televizorius neįsijungia – tai jau kitokia situacija. Maitinimas ateina, bet kažkas neleidžia televizoriui paleistis. Gali būti kaltė programinėje įrangoje, pagrindinėje plokštėje arba apsaugos grandinėse. Kartais padeda ilgas atjungimas nuo elektros (15-30 minučių) – tai leidžia iškrauti kondensatorius ir „perkrauti” sistemą.
Specifiniai simptomai skirtingų gamintojų televizoriams
Įdomu tai, kad skirtingų gamintojų televizoriai turi savo „tipines” problemas. Samsung televizoriai, pavyzdžiui, dažnai kenčia nuo kondensatorių gedimų maitinimo blokuose – tai pasireiškia kaip lėtas įsijungimas arba spontaniškas išsijungimas. LG televizoriuose, ypač senesnėse OLED serijos modeliuose, pasitaiko vaizdo išdegimo problema – tai kai ilgai rodomas statiškas vaizdas palieka „šmėklą” ekrane.
Sony televizoriai garsėja patvarumu, bet jų Achilo kulnas – programinės įrangos lėtėjimas po kelių metų naudojimo. Philips modeliuose kartais kyla problemų su Ambilight sistema. Žinant šias tendencijas, galima greičiau nustatyti problemos šaltinį.
Kada galima taisyti patiems, o kada geriau skambinti profesionalams
Štai čia prasideda svarbiausias klausimas. Vilniuje yra nemažai gerų televizorių remonto centrų, bet ne visada jų pagalba būtina iš karto.
Galite pabandyti patys, jei:
– Problema išnyksta perkrovus televizorių
– Simptomai keičiasi priklausomai nuo naudojamo signalo šaltinio (reiškia, problema ne televizoriuje)
– Nustatymuose radote įjungtą funkciją, kuri gali sukelti problemą
– Pakeitus kabelius situacija pagerėja
– Programinės įrangos atnaujinimas išsprendžia problemą
Skambinkite specialistams, kai:
– Matote fizinį ekrano pažeidimą – plyšį, sudaužtą stiklą, juodus dėmes
– Jaučiate degėsių kvapą iš televizoriaus
– Girdite keistus garsus iš vidaus (cypimą, ūžesį, traškėjimą)
– Televizorius visiškai neįsijungia po visų bandymų
– Matote dūmus ar kibirkštis (čia iš karto išjunkite iš elektros!)
– Problema atsiranda vis dažniau ir blogėja
Svarbus patarimas Vilniaus gyventojams – ieškokite meistro ar serviso su gera reputacija ir garantija. Pigiausia paslaugą ne visada reiškia geriausią rezultatą. Pasiteiraukite, ar meistras turi patirties su jūsų televizoriaus modeliu, ar naudoja originalias ar kokybiškas analogiškas dalis.
Prevencija – geriausias televizoriaus „gydytojas”
Žinote, kas geriau nei mokėti atpažinti gedimus? Išvis jų neturėti. Ir nors nė vienas televizorius nėra amžinas, galite žymiai pratęsti jo tarnavimo laiką.
Elektros tinklo kokybė – tai pirmasis dalykas, į kurį turėtumėte atkreipti dėmesį. Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, kartais pasitaiko įtampos šuolių. Investuokite į normalų įtampos stabilizatorių arba bent jau kokybišką ilgintuvą su apsauga. Tai apsaugos jūsų televizorių nuo staigių įtampos šuolių, kurie yra viena pagrindinių elektronikos gedimų priežasčių.
Ventiliacija ir temperatūra – televizoriai šyla, ypač didesni modeliai su galingais procesoriais. Niekada nestatykite televizoriaus į uždarą spintelę be ventiliacijos. Palikite bent 10 cm tarpą iš visų pusių. Reguliariai valykite dulkes – jos kaupiasi ventiliacijos angose ir trukdo normaliam aušinimui.
Drėgmė ir kondensatas – jei laikote televizorių vasarnamyje ar neapšildytame kambaryje, žiemą gali susidaryti kondensatas. Tai mirtinas dalykas elektronikai. Prieš įjungdami televizorių po ilgos pertraukos šaltoje patalpoje, leiskite jam kelias valandas „prisitaikyti” prie kambario temperatūros.
Kai televizorius jau „ant ribos” – remontuoti ar pirkti naują?
Tai klausimas, kurį užduoda beveik visi, susidūrę su rimtesniu gedimu. Ir atsakymas nėra vienareikšmis – priklauso nuo kelių faktorių.
Apskaičiuokite remonto kainą – jei ji viršija 50% naujo panašaus televizoriaus kainos, dažniausiai ekonomiškai neverta remontuoti. Pavyzdžiui, jei turite 5 metų senumo 43 colių televizorių, kurio remontas kainuotų 250 eurų, o naują panašų galite nusipirkti už 400 eurų – verta pagalvoti apie naują pirkimą.
Įvertinkite televizoriaus amžių – šiuolaikiniai televizoriai tarnauja vidutiniškai 7-10 metų. Jei jūsų televizoriui jau 6-7 metai, net sėkmingai suremontuotas, jis netrukus gali pateikti kitų problemų. Be to, per tą laiką technologijos labai pažengė į priekį – naujas televizorius turės geresnę vaizdo kokybę, daugiau funkcijų ir mažesnę energijos sąnaudą.
Tačiau jei televizorius naujas (iki 3 metų) ir problema nėra ekrano matricos gedimas – dažniausiai verta remontuoti. Daugelis komponentų (maitinimo blokai, pagrindinės plokštės, garso sistemos) gali būti pakeisti už prieinamą kainą, ir televizorius tarnaus dar daugelį metų.
Kai simptomai virsta sprendimu – kaip elgtis toliau
Taigi, išmokote atpažinti pagrindinius televizoriaus gedimų simptomus. Dabar žinote, kad vertikalios linijos ekrane – tai rimta, o laikinas vaizdo užstrigimas – greičiausiai ne. Suprantate, kad degėsių kvapas reiškia skubų vizitą į servisą, o neveikiantis pultelis – tiesiog naujas baterijas.
Svarbiausias dalykas – neskubėkite su išvadomis. Prieš skambindami remonto meistrui ar planuodami naują pirkimą, atlikite paprastus patikrinimus: perkraukite televizorių, patikrinkite kabelius, pažiūrėkite nustatymus. Vilniuje yra puikių specialistų, bet jie patys jums pasakys – apie pusė iškvietimų išsisprendžia paprastais veiksmais, kuriuos galėjote atlikti patys.
Jei vis dėlto reikia profesionalios pagalbos – nebijokite jos ieškoti. Geresnis meistras ne tik sutaisys esamą problemą, bet ir pasakys, ko tikėtis ateityje, kaip prižiūrėti televizorių, kad jis tarnautų ilgiau. Ir atminkite – kartais pigiau išeina suremontuoti, kartais – nusipirkti naują. Čia nėra universalaus atsakymo, kiekviena situacija individuali.
Jūsų televizorius – tai investicija į šeimos laisvalaikį, pramogą, o kartais ir darbą. Verta pasirūpinti, kad ši investicija tarnautų kuo ilgiau ir patikimiau. Atpažinę simptomus laiku, galite išvengti didesnių problemų ir išlaidų. O tai jau nemažas laimėjimas šiais laikais, ar ne?