Kodėl jūsų kompiuteris elgiasi keistai ir ką su tuo daryti
Gal pastebėjote, kad jūsų kompiuteris pastaruoju metu tarsi gyvena savo gyvenimą? Lėtėja be priežasties, keistai ūžia, o kartais tiesiog nusprendžia persikrauti pats savaime? Nesijaudinkite – nesate vieni. Vilniuje kasmet tūkstančiai žmonių susiduria su panašiomis problemomis, ir dažniausiai jos visiškai išvengiamos.
Problema ta, kad dauguma iš mūsų su kompiuteriais elgiamės kaip su šaldytuvais – manome, kad jie tiesiog turi veikti, kol staiga nustoja. Tačiau realybė kitokia. Kompiuteriai reikalauja dėmesio, priežiūros ir bent minimalaus supratimo apie tai, kas vyksta viduje. Gera žinia – tam nereikia būti IT specialistu.
Šiame straipsnyje pasidalinsiu praktiniais patarimais, kaip atpažinti problemas dar prieš joms tampant rimtomis, ir ką galite padaryti patys, nesišaukdami meistro. Tai žinios, kurias per metus sukaupiau bendraudamas su dešimtimis Vilniaus kompiuterių remonto specialistų ir šimtais jų klientų.
Pirmieji signalai, kad kažkas ne taip – nepraleiskite jų
Kompiuteriai retai sugenda staiga. Paprastai jie siunčia signalus savaitėmis ar net mėnesiais prieš rimtą gedimą. Problema ta, kad mes dažnai tuos signalus ignoruojame arba tiesiog jų nepastebime.
Keistas triukšmas – vienas akivaizdžiausių ženklų. Jei jūsų kompiuteris pradeda skleisti garsus, kurių anksčiau negirdėjote – cypimą, traškėjimą ar ypač garsų ūžesį – tai ne normalus dalykas. Dažniausiai tai reiškia, kad kažkuris ventiliatorius kenčia arba kietasis diskas artėja prie savo pabaigos. Vilniaus klimatas su drėgme ir temperatūros svyravimais tik pagreitina tokių problemų atsiradimą.
Lėtėjimas yra klastingiausias simptomas, nes jis ateina pamažu. Šiandien kompiuteris įsijungia 30 sekundžių, po mėnesio – minutę, dar po pusmečio – tris minutes. Mes prisitaikome prie šio lėtėjimo ir manome, kad tai normalu. Bet tai ne normalu! Jei jūsų kompiuteris tapo lėtesnis nei buvo prieš pusmetį, tai aiškus signalas, kad reikia imtis veiksmų.
Spontaniški persikrovimai arba „mėlynas ekranas” (BSOD) niekada nėra geri ženklai. Net jei tai nutinka retai – kartą per mėnesį ar du – tai rodo, kad sistema kenčia. Gali būti atminties problema, perkaitimas arba programinės įrangos konfliktas. Bet tikrai yra problema.
Karštymetis – tylus kompiuterių žudikas Vilniaus butuose
Perkaitimas yra viena dažniausių kompiuterių problemų priežasčių, ypač Vilniuje, kur vasarą butai gali virsti tikromis pirtimis. Daugelis žmonių net neįsivaizduoja, kad jų kompiuteris gali kentėti nuo karščio, nes juk jis viduje turi ventiliatorius.
Tačiau tie ventiliatoriai veikia tik tada, kai oras gali laisvai cirkuliuoti. Jei jūsų kompiuteris stovi ant kilimo, prispaustas prie sienos, arba jo ventiliacijos angos užkimštos dulkėmis – ventiliatoriai tampa beveik nenaudingi.
Kaip patikrinti, ar jūsų kompiuteris perkais: Atsisiųskite nemokamą programą kaip HWMonitor ar Core Temp. Jos parodys jūsų procesoriaus ir kitų komponentų temperatūrą. Jei procesorius ramybės būsenoje yra karštesnis nei 50-60°C, o veikiant – viršija 80-85°C, turite problemą.
Ką daryti: Pirmiausiai – išvalykite dulkes. Tai skamba paprastai, bet dulkės yra kompiuterių priešas numeris vienas. Vilniaus ore, ypač šalia pagrindinių gatvių, dulkių gausu. Jos kaupiasi ventiliatoriuose, aušintuvuose ir blokuoja oro srautą. Galite naudoti suspausto oro balionėlį (parduodamas bet kurioje elektronikos parduotuvėje) arba atsargiai dulkių siurblį.
Antra – patikrinkite, ar kompiuteris turi pakankamai vietos „kvėpuoti”. Stacionariam kompiuteriui reikia bent 10-15 cm laisvos vietos iš visų pusių. Nešiojamam – niekada nedėkite jo ant lovos, pagalvės ar kito minkšto paviršiaus, kuris blokuoja ventiliacijos angas apačioje.
Dulkės – ne tik estetinė problema
Kalbant apie dulkes, jos nusipelno atskiro skyriaus. Daugelis žmonių mano, kad dulkės kompiuteryje – tai tik švaros klausimas. Realybė visiškai kitokia.
Dulkės kompiuteryje veikia kaip termoizoliacinė medžiaga. Jos apgaubia komponentus ir neleidžia jiems atiduoti šilumos. Tai reiškia, kad jūsų procesorius, vaizdo plokštė ir kiti komponentai dirba aukštesnėje temperatūroje nei turėtų. O aukštesnė temperatūra reiškia greitesnį nusidėvėjimą ir didesnę gedimo tikimybę.
Kaip dažnai reikia valyti: Tai priklauso nuo jūsų aplinkos. Jei gyvenant Vilniaus centre, šalia pagrindinių gatvių, rekomenduoju tikrinti kas 3-4 mėnesius. Jei ramioje vietoje, užtenka kartą per pusmetį. Jei namuose yra augintinių – tikrinkite dar dažniau, nes gyvūnų plaukai yra ypač problemiški.
Saugus valymas: Niekada nevalykite kompiuterio, kol jis įjungtas į elektros tinklą. Išjunkite, atjunkite laidą ir palaukite kelias minutes. Naudodami suspausto oro balionėlį, laikykite jį vertikaliai ir purškite trumpais spūstelėjimais. Nelieskite komponentų rankomis – jūsų odos riebalai ir statinė elektra gali padaryti žalos. Jei nešiojamą kompiuterį valyti bijote patys – geriau nuvežkite į servisą. Vilniuje tokia paslauga kainuoja 10-20 eurų ir tikrai verta investicijos.
Kietasis diskas – jūsų duomenų namai ant laiko bombos
Jei turite tradicinį mechaninį kietąjį diską (HDD), turite žinoti vieną nepatogią tiesą – jis tikrai suges. Klausimas tik kada. Mechaniniai diskai turi judančias dalis, kurios ilgainiui nusidėvi. Vidutiniškai jie tarnauja 3-5 metus, bet gali sugesti ir anksčiau.
Įspėjamieji ženklai: Keisti garsai (cypimas, traškėjimas), failų atidarymo lėtėjimas, spontaniški pranešimai apie disko klaidas, kompiuterio „užšalimas” dirbant su failais. Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų – nedelsiant darykite atsarginę kopiją!
Vilniuje daugelis žmonių praranda svarbius duomenis – nuotraukas, dokumentus, darbo failus – tiesiog todėl, kad niekada nedarė atsarginių kopijų. Manė, kad tai nutiks kam nors kitam, ne jiems. Bet statistika nenustoja veikti vien todėl, kad mes į ją netikime.
Praktiškas sprendimas: Jei jūsų kompiuteryje vis dar yra mechaninis diskas, rimtai apsvarstykite jo pakeitimą į SSD (solid state drive). Tai viena geriausių investicijų, kurią galite padaryti savo kompiuteriui. SSD yra ne tik daug greitesnis (jūsų kompiuteris gali tapti 3-5 kartus spartesnis), bet ir patikimesnis, nes neturi judančių dalių.
Vilniuje SSD kainuoja nuo 30 eurų už 240GB iki 100 eurų už 1TB. Jei patys nemokate keisti – įdiegimas servise kainuos dar 20-30 eurų. Bet tai tikrai verta, ypač jei jūsų kompiuteriui jau daugiau nei 3 metai.
Programinės įrangos chaosas – kai problema ne geležyje
Ne visos kompiuterių problemos yra aparatinės. Dažnai kompiuteris lėtėja ar elgiasi keistai tiesiog todėl, kad jame sukaupta per daug programinio šlamšto.
Kiekvieną kartą kai įdiegiate programą, ji dažnai prideda save į automatinį paleidimą. Po kelių metų jūsų kompiuteris bando paleisti 20-30 programų kiekvieną kartą įsijungdamas. Rezultatas – lėtas paleidimas ir bendras lėtėjimas.
Kaip išvalyti: Windows sistemoje paspauskite Ctrl+Shift+Esc, kad atidarytumėte Task Manager. Eikite į „Startup” skiltį ir pamatysite visas programas, kurios paleidžiamos automatiškai. Išjunkite visas, kurių neatpažįstate arba kurių nereikia iš karto po kompiuterio įjungimo. Nebijokite – tai neištrina programų, tiesiog neleidžia joms paleistis automatiškai.
Virusai ir kenkėjiškos programos: Vilniuje vis dar sutinku žmonių, kurie neturi jokios antivirusinės programos arba turi, bet ji neveikia. Tai kaip vairuoti be draudimo – galbūt nieko nenutiks, bet jei nutiks, bus labai brangu.
Windows 10 ir 11 turi integruotą „Windows Defender”, kuris yra visiškai pakankamas daugumai vartotojų. Įsitikinkite, kad jis įjungtas ir reguliariai atnaujinamas. Jei norite papildomos apsaugos, Malwarebytes nemokama versija puikiai tinka periodiniam skenavimui.
Elektros tinklo problemos – neregima grėsmė
Apie tai retai kas kalba, bet elektros tinklo kokybė Vilniuje nėra vienoda visur. Įtampos svyravimai, staigūs nutrūkimai vasaros audrų metu – visa tai gali pakenkti jūsų kompiuteriui.
Kompiuterio maitinimo blokas yra sukurtas atlaikyti tam tikrus svyravimus, bet ne visus. Staigus elektros nutrūkimas gali sugadinti kietąjį diską, ypač jei tuo metu į jį buvo rašoma informacija. Įtampos šuoliai gali pažeisti maitinimo bloką ar net motininę plokštę.
Apsauga: Minimalus apsaugos lygis – kokybiškas įtampos filtras su apsauga nuo viršįtampių. Jie kainuoja nuo 15 eurų ir gali išsaugoti jūsų 500-1000 eurų vertės kompiuterį. Geriau investuoti 15 eurų dabar nei 500 eurų vėliau.
Jei dirbate su svarbiais duomenimis arba jūsų rajone dažni elektros nutrūkimai, apsvarstykite UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinio) įsigijimą. Jis kainuoja nuo 60 eurų, bet suteikia 10-20 minučių laiko saugiai išsaugoti darbą ir išjungti kompiuterį elektrai nutrūkus.
Kada kreiptis į specialistus ir kaip jų ieškoti Vilniuje
Yra problemų, kurias galite išspręsti patys, ir yra tokių, kurioms reikia profesionalų. Svarbu suprasti skirtumą.
Galite spręsti patys: Dulkių valymas, programų šalinimas, SSD diegimas (jei turite bent minimalių techninių įgūdžių), antivirusinės programos įdiegimas, operacinės sistemos perkrovimas.
Reikia specialisto: Mėlynas ekranas su klaidos kodais, skysčio išsiliejimas ant nešiojamo kompiuterio, fizinis komponentų gedimas, motininės plokštės ar vaizdo plokštės problemos, duomenų atkūrimas iš sugadinto disko.
Vilniuje kompiuterių remonto paslaugų gausu, bet kokybė labai skiriasi. Štai kaip rasti gerą meistrą:
Ieškokite rekomendacijų. Paklauskite draugų, kolegų, pažįstamų. Asmeninė rekomendacija yra vertingesnė už bet kokią reklamą.
Tikrinkite atsiliepimus. Google, Facebook, specializuotuose forumuose. Bet būkite kritiški – vienas neigiamas atsiliepimas tarp šimto teigiamų gali būti tiesiog nepatenkintas klientas su nerealiais lūkesčiais.
Klauskite kainos iš anksto. Geras meistras galės bent apytiksliai pasakyti, kiek kainuos diagnostika ir galimas remontas. Jei atsako „pažiūrėsim” – tai raudonas signalas.
Diagnostikos kaina. Vilniuje diagnostika paprastai kainuoja 10-20 eurų. Jei ji nemokama – įtariu, kad kaina bus įtraukta į remontą, net jei jis nereikalingas.
Kaip pratęsti kompiuterio gyvenimą ir sutaupyti pinigų
Geriausias būdas išvengti gedimų – jų nepatirti. Skamba akivaizdžiai, bet prevencija tikrai veikia ir su kompiuteriais.
Reguliari priežiūra: Kas 3-6 mėnesių išvalykite dulkes, patikrinkite temperatūras, pašalinkite nereikalingas programas. Tai užtrunka gal valandą, bet gali pratęsti kompiuterio gyvenimą metais.
Atnaujinimai: Taip, jie kartais erzina, ypač kai skuba dirbti. Bet operacinės sistemos ir programų atnaujinimai dažnai taiso saugumo spragas ir stabilumo problemas. Neatidėliokite jų per ilgai.
Atsarginės kopijos: Negaliu pakankamai pabrėžti šio dalyko svarbos. Naudokite debesų saugyklą (Google Drive, Dropbox, OneDrive) svarbiems failams arba išorinį diską pilnoms sistemos kopijoms. Vilniuje duomenų atkūrimas iš sugadinto disko gali kainuoti 100-500 eurų, ir tai be garantijos, kad pavyks.
Fizinė apsauga: Nedėkite puodelių su skysčiais šalia kompiuterio. Skamba kvailai, bet tai viena dažniausių nešiojamų kompiuterių gedimų priežasčių. Taip pat saugokite kompiuterį nuo smūgių, kritimų ir per didelio karščio ar šalčio.
Realistiškas požiūris į kompiuterio amžių: Kompiuteriai nėra amžini. Vidutiniškai nešiojamas kompiuteris tarnauja 4-6 metus, stacionarus – 6-8. Po to remontas dažnai tampa ekonomiškai nepagrįstas. Jei jūsų kompiuteriui jau 7 metai ir jis reikalauja 200 eurų remonto – galbūt protingiau tą sumą skirti naujo kompiuterio įsigijimui.
Ką daryti šiandien, kad rytoj nebūtų problemų
Baigiant šį straipsnį, noriu pasidalinti paprastu veiksmų planu, kurį galite įgyvendinti šiandien ir kuris gerokai sumažins gedimų riziką.
Šiandien: Patikrinkite, ar jūsų kompiuteris turi pakankamai vietos vėdinimui. Pašalinkite daiktus, kurie gali blokuoti ventiliacijos angas. Įsitikinkite, kad antivirusinė programa veikia. Uždarykite nereikalingas programas, kurios veikia fone.
Šią savaitę: Atsisiųskite temperatūros stebėjimo programą ir patikrinkite, ar jūsų kompiuteris neperkais. Jei taip – išvalykite dulkes arba nuvežkite į servisą. Peržiūrėkite automatinio paleidimo programų sąrašą ir išjunkite nereikalingas.
Šį mėnesį: Padarykite atsarginę kopiją svarbiausių failų. Jei neturite išorinio disko – įsigykite arba pradėkite naudoti debesų saugyklą. Įvertinkite, ar jūsų kompiuteriui nereikėtų SSD – tai gali būti geriausia investicija.
Kas ketvirtį: Atlikite gilesnį valymą – dulkių, programinio šlamšto, senų failų. Patikrinkite, ar visi svarbūs atnaujinimai įdiegti. Įvertinkite bendrą kompiuterio būklę.
Vilnius – dinamiškas miestas, kuriame daugelis iš mūsų priklausome nuo savo kompiuterių darbui, mokslams ar pramogoms. Kompiuterio gedimas gali sukelti ne tik nepatogumų, bet ir realių finansinių nuostolių. Bet su šiek tiek dėmesio ir pagrindinės priežiūros dauguma problemų yra išvengiamos.
Nepamirškite – kompiuteris yra įrankis, kuris tarnauja jums. Jūs neprivalote būti IT ekspertu, bet kelios paprastos priežiūros procedūros gali pratęsti jo gyvenimą metais ir sutaupyti šimtus eurų. Pradėkite nuo mažų dalykų, ir jūsų kompiuteris atsilygis ilgu ir stabiliu darbu.