Kodėl kompiuteris pradeda „kalbėti”
Kompiuteris, kuris dirba tyliai, paprastai yra sveikas kompiuteris. Bet kai pradeda girdėti keistus garsus – cypimą, ūžimą, traškėjimą ar net kažką panašaus į švilpimą – tai jau signalas, kad laikas atkreipti dėmesį. Klaipėdoje, kur drėgmė ir pajūrio klimatas daro savo, kompiuterių gedimai dėl aplinkos sąlygų nėra retenybė. Tačiau dažniausiai garsai byloja apie mechanines problemas arba komponentų nusidėvėjimą.
Pirmiausia reikia suprasti, kad šiuolaikiniuose kompiuteriuose judančių dalių yra nedaug. Tai ventiliatoriai, kietieji diskai (jei dar naudojate HDD) ir kartais optiniai įrenginiai. Visi kiti komponentai – procesorius, atmintis, vaizdo plokštė – dirba tyliai, nes jie neturi judančių dalių. Todėl bet koks garsas paprastai kyla būtent iš tų mechaninių komponentų. Išimtis – BIOS pyptelėjimai, kurie yra sąmoningi sistemos pranešimai apie problemas.
BIOS pyptelėjimai: kompiuterio Morzės abėcėlė
Kai įjungiate kompiuterį ir girdite vieną trumpą pyptelėjimą – viskas gerai, sistema pradeda normaliai veikti. Bet kai pyptelėjimų yra daugiau arba jie ilgesni, tuomet kompiuteris bando jums pasakyti, kas negerai. Skirtingi BIOS gamintojai (AMI, Award, Phoenix) naudoja skirtingas „pyptelėjimų kalbas”, todėl svarbu žinoti, kokią pagrindinę plokštę turite.
Vienas ilgas pyptelėjimas ir du trumpi paprastai reiškia vaizdo plokštės problemą. Trys trumpi pyptelėjimai dažnai nurodo į operatyviosios atminties gedimą. Nuolatinis pypimas be perstojo – tai kritinė problema, dažniausiai susijusi su maitinimo bloku arba pagrindinės plokštės gedimais. Jei girdite tokius signalus, pirmas žingsnis – išjunkite kompiuterį ir patikrinkite, ar visi komponentai gerai įstatyti į lizdus.
Klaipėdos serviso centruose dažnai ateina žmonės, kurie sako „kompiuteris pypia ir nieko nerodo ekrane”. Dažniausiai problema išsisprendžia paprasčiausiai iš naujo įstatant operatyviąją atmintį. Drėgmė gali sukelti oksidaciją ant kontaktų, todėl kartais pakanka tiesiog išvalyti atminties plokšteles ir vėl jas įdėti.
Ventiliatorių ūžesys ir girgždėjimas
Ventiliatoriai – tai dažniausia garso šaltinis kompiuteryje. Naujas, gerai veikiantis ventiliatorius turėtų būti vos girdimas arba visai tylus. Jei pradeda garsiai ūžti, tai gali reikšti keletą dalykų. Pirma, jis tiesiog užsiteršęs dulkėmis. Klaipėdoje, ypač jei gyvenate netoli uosto ar pramonės zonų, dulkių kiekis ore gali būti didesnis, ir kompiuteriai greitai užsiteršia.
Antra priežastis – guolių nusidėvėjimas. Ventiliatoriai turi mažus guolius, kurie laikui bėgant susidėvi. Tada pradeda girdėti girgždėjimą, traškėjimą arba netolygų ūžesį. Jei ventiliatorius pradeda skleisti tokius garsus, geriausia jį pakeisti, nes jis gali visai sustoti, o tai jau rimta problema – kompiuteris gali perkaisti ir automatiškai išsijungti.
Trečia situacija – kažkas trukdo ventiliatoriui suktis. Tai gali būti kabelis, kuris įstrigo tarp mentėlių, arba tiesiog per daug dulkių sankaupa. Atidarykite kompiuterio korpusą (žinoma, prieš tai išjungę iš elektros tinklo) ir pažiūrėkite. Dažnai problema matoma plika akimi.
Praktinis patarimas: jei ventiliatorius girgžda, bet dar veikia, galite pabandyti jį patepti specialiu tepalų lašeliu. Tačiau tai tik laikinas sprendimas – geriau planuoti keitimą artimiausiu metu. Naujas ventiliatorius kainuoja nuo 5 iki 20 eurų, priklausomai nuo dydžio ir kokybės.
Kietojo disko traškėjimas ir cypimas
Jei turite senesnį kompiuterį su mechaniniu kietuoju disku (HDD), tai vienas iš labiausiai jaudinančių garsų yra traškėjimas ar cypimas iš disko. HDD turi sukančius diskus ir galvutes, kurios juda pirmyn atgal skaitydamos duomenis. Normaliai veikiantis diskas skleidžia lengvą ūžesį ir kartais tylų traškėjimą, kai dirba intensyviai.
Bet kai girdite garsų, pasikartojantį traškėjimą, cypimą ar net kažką panašaus į braškėjimą – tai blogai. Labai blogai. Tai reiškia, kad diskas gali būti ant žlugimo ribos. Galvutės gali trenkti į diskus, guoliai gali būti susidėvėję, arba mechanizmas tiesiog genda. Tokiu atveju turite nedelsiant daryti atsarginę duomenų kopiją, jei dar galite pasiekti failų.
Klaipėdos klimatas su aukšta drėgme gali pagreitinti mechaninių diskų gedimą. Drėgmė patenka į korpusą, o nors diskai yra sandarūs, laikui bėgant tai vis tiek daro įtaką. Todėl pajūryje gyvenantiems žmonėms ypač rekomenduojama pereiti prie SSD diskų, kurie neturi judančių dalių ir yra daug atsparesni aplinkos sąlygoms.
Jei girdite, kad diskas pradeda keistai skambėti, nedelsiant:
- Nukopijuokite svarbiausius duomenis į išorinį diską ar debesų saugyklą
- Neišjunginėkite kompiuterio staigiai – tai gali pagreitinti gedimą
- Kreipkitės į specialistus dėl disko būklės patikrinimo
- Planuokite disko keitimą artimiausiu metu
Vaizdo plokštės ventiliatoriaus problemos
Jei turite galingesnį kompiuterį su atskira vaizdo plokšte, jos ventiliatorius gali būti dar vienas garso šaltinis. Vaizdo plokštės ventiliatoriai sukasi skirtingais greičiais priklausomai nuo apkrovos – kai žaidžiate žaidimus ar montuojate video, jie sukinėjasi greičiau ir garsiau. Tai normalu.
Tačiau jei girdite ūksmingą, netolygų garsą arba ventiliatorius pradeda ir sustoja, pradeda ir sustoja – tai problema. Dažnai vaizdo plokštės ventiliatoriai užsiteršia dulkėmis greičiau nei kiti, nes jie dažnai yra mažesni ir sukasi greičiau. Be to, jie paprastai yra apatinėje kompiuterio dalyje, kur dulkių kaupiasi daugiausia.
Vaizdo plokštės ventiliatoriaus keitimas yra šiek tiek sudėtingesnis nei paprastojo korpuso ventiliatoriaus, nes reikia išmontuoti visą aušinimo sistemą. Jei neturite patirties, geriau kreipkitės į servisą. Klaipėdoje yra keletas gerų kompiuterių remonto vietų, kur tai padarys greitai ir nebrangiai.
Maitinimo bloko garsai – kada jaudintis rimtai
Maitinimo blokas turi savo ventiliatorių, ir jis paprastai yra vienas iš tylesnių kompiuteryje. Bet jei pradeda girdėti keistus garsus iš maitinimo bloko – cypimą, ūžimą ar net kažką panašaus į elektros iškrovą – tai rimta. Maitinimo blokas dirba su aukšta įtampa, ir jo gedimai gali būti pavojingi ne tik kompiuteriui, bet ir jums.
Aukšto tono cypimas ar švokštimas iš maitinimo bloko gali reikšti, kad kondensatoriai sensta arba kad blokas dirba per didelėje apkrovoje. Jei girdite tokius garsus, stebėkite, ar kompiuteris neišsijunginėja savaime, ar nejaučiate keisto kvapo. Degusių elektroninių komponentų kvapas yra aiškus signalas nedelsiant išjungti kompiuterį.
Maitinimo blokų remontas paprastai nėra verta – saugiau ir dažnai pigiau tiesiog pakeisti nauju. Rinkitės patikimus gamintojus ir neieškokite pigiausiųjų variantų – maitinimo blokas yra kompiuterio širdis, ir jo kokybė tiesiogiai veikia visų kitų komponentų ilgaamžiškumą.
Kas daryti, kai garsai prasideda staiga
Kartais kompiuteris, kuris visada dirbo tyliai, staiga pradeda triukšmauti. Pirmiausia – ramus galvojimas. Dažniausiai tai nėra katastrofa, o tiesiog signalas, kad reikia atlikti profilaktinę priežiūrą.
Pirmas žingsnis – išvalykite kompiuterį nuo dulkių. Išjunkite iš elektros, atidarykite korpusą ir atsargiai išpūskite dulkes. Galite naudoti specialų suspausto oro balionėlį (parduodamas elektronikos parduotuvėse) arba atsargiai dulkių siurblį žemiausioje galybėje. Tik nesiurbkite tiesiogiai ant komponentų – geriau laikykite antgalį per kelių centimetrų atstumą.
Antras žingsnis – patikrinkite, ar visi ventiliatoriai laisvai sukasi. Švelniai pasukite juos pirštu (kompiuteris turi būti išjungtas!) ir pajuskite, ar jie sukasi lengvai. Jei jaučiate pasipriešinimą ar girdite traškėjimą, tas ventiliatorius greičiausiai ir yra problemos šaltinis.
Trečias žingsnis – įsitikinkite, kad visi kabeliai yra tvirtai prijungti ir niekur neįstrigę. Kartais kabelis gali atsijungti ir liestis į besisukantį ventiliatorių, sukeldamas traškėjimą.
Jei po šių veiksmų garsai neišnyko, tuomet jau laikas galvoti apie komponentų keitimą arba kreiptis į specialistus. Klaipėdoje diagnostika paprastai kainuoja apie 10-15 eurų, ir specialistas tiksliai pasakys, kas negerai.
Garsai, kurie nėra gedimai
Ne visi kompiuterio garsai reiškia problemas. Kai kurie yra visiškai normalūs ir net pageidautini. Pavyzdžiui, kai kompiuteris įsijungia, girdite trumpą pyptelėjimą – tai BIOS praneša, kad viskas gerai. Kai dirba kietasis diskas, girdite lengvą ūžesį ir retkarčiais trašktelėjimą – tai normalu, jei garsai nėra pernelyg garsūs ar pasikartojantys.
Ventiliatoriai, kurie pagreitėja, kai kompiuteris dirba intensyviau, taip pat yra normalus reiškinys. Šiuolaikiniai kompiuteriai turi išmaniąją ventiliatorių valdymo sistemą – kai temperatūra kyla, ventiliatoriai sukasi greičiau. Kai apkrova sumažėja, jie vėl lėtėja. Tai gali skambėti kaip ūžesio bangavimas, bet tai reiškia, kad sistema veikia taip, kaip turėtų.
Optinis įrenginys (CD/DVD), kai jį naudojate, taip pat skleidžia garsų – diskas sukasi, galvutė juda. Tai visiškai normalu. Tačiau jei optinis įrenginys pradeda triukšmauti, kai jo nenaudojate, patikrinkite, ar viduje nėra įstrigusio disko.
Kai tylūs garsai tampa garsiais perspėjimais
Geriausias būdas išvengti rimtų gedimų – klausytis savo kompiuterio. Jei įpratote prie tam tikro fono garso, kai kompiuteris dirba, bet staiga kažkas pasikeičia – tai signalas atkreipti dėmesį. Nepraleiskite šių ženklų pro šalį, tikėdamiesi, kad „gal praeis”. Mechaniniai gedimai paprastai tik blogėja, o ne gerėja.
Reguliari priežiūra – dulkių valymas bent kartą per pusmetį, ventiliatorių patikrinimas, termopastos keitimas kas 2-3 metai – gali pratęsti kompiuterio gyvenimą metais. Klaipėdos klimatas reikalauja gal net dažnesnės priežiūros nei vidaus Lietuvoje, nes drėgmė ir jūros oras spartina procesus.
Jei nesijaučiate pasitikintys atidaryti kompiuterį patys, nėra gėda kreiptis į specialistus. Profilaktinė priežiūra kainuoja 15-30 eurų, o tai nepalyginamai pigiau nei naujo kompiuterio ar brangių komponentų keitimas. Be to, specialistai gali pastebėti problemas, kurias jūs dar negirdite – pavyzdžiui, besipučiančius kondensatorius ar prasidedančią koroziją.
Atminkite: kompiuteris, kuris „kalba” garsais, bando jums kažką pasakyti. Išmokite klausytis, ir jūsų įranga tarnaus ilgiau ir patikimiau. O jei garsai tampa per garsūs ar per keisti – geriau saugiai sustoti ir pasitikrinti, nei rizikuoti visiškų duomenų praradimų ar brangesniu remontu.