Kai kompiuteris pradeda „kalbėti”
Sėdite prie kompiuterio Kaune, ruošiatės pradėti darbą, ir staiga išgirstate keistą pyptelėjimą. Arba dar blogiau – nuolatinį ūžesį, kuris primena artėjantį lėktuvą. Daugelis žmonių tiesiog ignoruoja tokius garsus, kol kompiuteris visiškai neatsisako dirbti. Tačiau jūsų kompiuteris iš tikrųjų bando su jumis kalbėti – tik ne žodžiais, o garsais.
Kompiuterių remontuotojai Kaune kasdien susiduria su situacijomis, kai žmonės ateina su visiškai sugadintais įrenginiais ir sako: „Na, jis jau kelias savaites keistai ūžė, bet maniau, kad nieko baisaus.” Deja, tas „nieko baisaus” dažnai virsta rimta problema, kurią galėjo būti galima išspręsti daug anksčiau ir pigiau.
BIOS pyptelėjimai – kompiuterio morze abėcėlė
Kai įjungiate kompiuterį ir išgirstate vieną trumpą pyptelėjimą – tai gera žinia. Jūsų sistema praeina POST (Power-On Self-Test) testą ir viskas veikia normaliai. Bet kai pyptelėjimų daugiau arba jie skamba kitaip, reikalai komplikuojasi.
Skirtingi BIOS gamintojai naudoja skirtingas „pyptelėjimų kalbas”. AMI BIOS, vienas populiariausių, naudoja tokią sistemą: vienas ilgas pyptelėjimas ir trys trumpi dažniausiai reiškia vaizdo plokštės problemą. Du trumpi pyptelėjimai – RAM atminties klaida. Trys ilgi pyptelėjimai – klaviatūros gedimas.
Award BIOS turi šiek tiek kitokią logiką. Vienas ilgas ir du trumpi pyptelėjimai taip pat rodo vaizdo plokštės problemas. Nuolatinis pyptelėjimas – tai maitinimo bloko arba motininės plokštės bėda. Pasikartojantys trumpi pyptelėjimai – RAM problema.
Vienas Kauno IT specialistas pasakojo, kad kartą klientas atsinešė kompiuterį, kuris pyptelėdavo devynis kartus. Pasirodė, kad tai buvo BIOS mikroschemos gedimas – gana reta, bet įmanoma problema. Svarbu užsirašyti pyptelėjimų skaičių ir ritmą, o tada patikrinti savo motininės plokštės instrukcijoje arba gamintojo svetainėje, ką tai reiškia.
Kietojo disko agonija
Kietieji diskai (HDD) yra mechaniniai įrenginiai su besisukančiais diskais ir judančiomis galvutėmis. Kai jie pradeda gesti, garsai būna tikrai nemaloni.
Spragtelėjimas arba trakštelėjimas – tai vienas blogiausių garsų, kokius galite išgirsti. Dažnai tai reiškia, kad skaitymo galvutės bando rasti duomenis, bet nepavyksta. Kartais tai vadinama „mirties spragtelėjimu” (click of death). Jei išgirstate tokį garsą, nedelsiant išjunkite kompiuterį ir kreipkitės į specialistus. Kiekvienas papildomas įjungimas gali galutinai sunaikinti duomenis.
Švilpimas arba cypimas – tai gali reikšti, kad disko varikliukas kenčia arba guoliai susidėvėję. Vienas Kauno gyventojas pasakojo, kad jo kompiuteris pradėjo švelpti kaip katinas. Pasirodo, kietasis diskas buvo ant išnykimo ribos. Laimei, spėjo padaryti atsarginę kopiją prieš galutinį gedimą.
Garsus ūžesys arba vibracijos – ne visada reiškia gedimą, bet tikrai reikalauja dėmesio. Kartais tai tiesiog reiškia, kad diskas nėra tvirtai pritvirtintas korpuse ir vibruoja. Bet gali būti ir guolių susidėvėjimo ženklas.
Šiuolaikiniai SSD diskai yra tylūs, nes neturi judančių dalių. Jei turite SSD ir girdite keistus garsus, problema tikrai ne diske – ieškokite kitur.
Ventiliatorių simfonija
Kompiuteryje paprastai yra keli ventiliatoriai: procesoriaus, vaizdo plokštės, maitinimo bloko ir korpuso. Kiekvienas jų gali pradėti „dainuoti” savaip.
Nuolatinis garsus ūžesys – dažniausiai reiškia, kad kompiuteris perkaista ir ventiliatoriai sukasi maksimaliu greičiu. Kaune, ypač vasarą, kai butai gali įkaisti, tai gana dažna problema. Pirmiausia patikrinkite, ar kompiuteris nėra užkimštas dulkėmis. Dulkės – tai kompiuterių priešas numeris vienas.
Vienas Kauno serviso centro darbuotojas sakė, kad kartą atsineštas kompiuteris turėjo tokį storą dulkių sluoksnį, kad atrodė kaip vilnonis pledas. Savininkas rūkė prie kompiuterio, ir per kelerius metus susikaupė neįtikėtinas kiekis nešvarumų. Po valymo kompiuteris tapo beveik tylus.
Trakštelėjimas arba barškėjimas – tai reiškia, kad ventiliatoriaus mentės kažką liečia arba guoliai susidėvėję. Tai nesunku pataisyti – dažniausiai pakanka išvalyti ventiliatorių arba jį pakeisti. Naujas ventiliatorius kainuoja 5-15 eurų, priklausomai nuo tipo.
Periodiški ūžesio protrūkiai – visiškai normalus dalykas. Kai kompiuteris atlieka intensyvias užduotis (žaidžiate, renderinate video, naudojate daug programų vienu metu), ventiliatoriai pagreitėja. Tai sveikos sistemos požymis, o ne gedimo.
Maitinimo bloko keistenybės
Maitinimo blokas (PSU) yra kritiškai svarbus kompiuterio komponentas. Kai jis pradeda gesti, garsai gali būti įvairūs ir neretai bauginantys.
Cypimas arba švokštimas – dažnai vadinamas „coil whine” (ritės švokštimas). Tai atsiranda dėl elektrinių komponentų vibracijos esant didelei apkrovai. Nors garsas nemalonus, tai nebūtinai reiškia artėjantį gedimą. Tačiau jei cypimas stiprėja, verta pasitikrinti.
Spragtelėjimas ir degėsių kvapas – tai kritinė situacija. Nedelsiant išjunkite kompiuterį iš elektros tinklo. Tai gali reikšti, kad maitinimo bloke trumpis arba komponentai dega. Niekada nebandykite patys remontuoti maitinimo bloko – ten yra pavojingos įtampos, kurios išlieka net ir išjungus įrenginį.
Kauno elektros tinklai kartais būna nestabilūs, ypač senesniuose rajonuose. Įtampos svyravimai gali pakenkti maitinimo blokui. Verta investuoti į gerą įtampos stabilizatorių arba UPS (nepertraukiamo maitinimo šaltinį). Tai gali išgelbėti ne tik maitinimo bloką, bet ir visą kompiuterį.
Vaizdo plokštės dramatika
Modernios vaizdo plokštės yra galingos ir kartu karštos. Jos turi savo ventiliatorius, kurie taip pat gali sukelti įvairių garsų.
Staigus ventiliatoriaus ūžesys žaidžiant – tai normalu, jei vyksta trumpą laiką. Bet jei ventiliatoriai sukasi maksimaliu greičiu nuolat, net atliekant paprastas užduotis, tikėtina, kad vaizdo plokštė perkaista. Priežastys gali būti įvairios: užsikišę ventiliatoriai, išdžiūvusi terminė pasta, netgi sugadinti ventiliatoriai.
Vienas Kauno žaidėjas pasakojo, kad jo vaizdo plokštė pradėjo ūžti kaip reaktyvinis lėktuvas. Pasirodė, kad vienas iš trijų ventiliatorių visiškai sustojo, o kiti du bandė kompensuoti. Keitimas kainavo apie 30 eurų ir problemą išsprendė.
Elektriniai garsai (cypimas, švokštimas) – vaizdo plokštėse tai gana dažnas reiškinys, vadinamas „coil whine”. Ypač pastebimas žaidžiant žaidimus su labai aukštu kadrų skaičiumi. Kai kurie žmonės į tai nekreipia dėmesio, kitiems tai tampa nepakenčiama. Techninė problema tai nėra, bet jei garsas tikrai trukdo, galima apriboti maksimalų kadrų skaičių arba pakeisti vaizdo plokštę.
RAM ir motininės plokštės subtilybės
Operatyvioji atmintis (RAM) pati savaime negamina garsų, bet jos problemos gali pasireikšti per BIOS pyptelėjimus, kuriuos jau aptarėme. Tačiau motininė plokštė gali turėti savo „balsą”.
Kai kurios motininės plokštės turi mažus garsiakalbius arba pypiklius, kurie ne tik praneša apie gedimus, bet ir apie kitus įvykius. Pavyzdžiui, kai kurios plokštės pypsi įjungiant kompiuterį, kitos – kai perkaitę komponentai.
Elektriniai garsai iš motininės plokštės – tai gali būti įtampos reguliatorių (VRM) švokštimas. Jei girdite tokius garsus iš motininės plokštės srities, ypač esant didelei procesorių apkrovai, tai gali reikšti, kad VRM komponentai dirba ties savo ribomis. Tai nebūtinai gedimas, bet signalas, kad sistema galbūt per daug apkrauta arba maitinimas nepakankamas.
Praktiniai patarimai Kauno gyventojams
Kaune veikia nemažai kompiuterių remonto servisų, bet ne visada reikia skubėti pas specialistus. Kai kurias problemas galite išspręsti patys.
**Dulkių valymas** – tai pirmasis dalykas, kurį turėtumėte padaryti, jei kompiuteris pradeda garsiai ūžti. Įsigykite suslėgto oro balionėlį (parduodamas bet kurioje elektronikos parduotuvėje Kaune, kainuoja apie 5-7 eurus) ir išpūskite dulkes iš ventiliatorių ir radiatorių. Darykite tai lauke arba balkone – dulkių bus daug.
**Temperatūrų stebėjimas** – parsisiųskite nemokamą programą kaip HWMonitor arba Core Temp. Jos rodo visų komponentų temperatūras. Jei procesorius veikia virš 80°C ramybės būsenoje arba vaizdo plokštė virš 85°C žaidžiant, turite problemą.
**Ventiliatorių patikrinimas** – atidarykite kompiuterio korpusą (išjungę iš elektros!) ir rankiniu būdu pasukite kiekvieną ventiliatorių. Jie turėtų suktis laisvai, be pasipriešinimo. Jei ventiliatorius sunkiai sukasi arba barška, jį reikia pakeisti.
**Kietojo disko atsarginės kopijos** – jei išgirdote bet kokius keistus garsus iš kietojo disko, nedelsiant darykite atsarginę kopiją. Kaune yra daug vietų, kur galite įsigyti išorinį diską – Akropolyje, Mega, Ermitaže. 1TB išorinis diskas kainuoja apie 50-60 eurų ir gali išgelbėti jūsų duomenis.
**Kada kreiptis į specialistus** – jei girdite pyptelėjimus, kurių negalite identifikuoti, spragtelėjimus iš kietojo disko, degėsių kvapą arba bet kokius garsus, kurie sparčiai blogėja, geriau kreipkitės į profesionalus. Kaune vidutinė diagnostikos kaina yra 10-20 eurų, o tai gali sutaupyti šimtus eurų, jei problema bus aptikta anksčiau.
Kai kompiuteris kalba – verta klausytis
Garsai, kuriuos gamina jūsų kompiuteris, nėra atsitiktiniai. Tai tikra diagnostinė informacija, kuri gali padėti išvengti rimtų problemų ir duomenų praradimo. Daugelis žmonių Kaune vis dar mano, kad kompiuteris „turi ūžti” arba „taip ir turi būti”, bet tai netiesa. Šiuolaikinis, gerai veikiantis kompiuteris turėtų būti gana tylus, išskyrus intensyvaus darbo momentus.
Nepamirškite, kad prevencija visada pigesnė už remontą. Reguliarus dulkių valymas kas 3-6 mėnesius, temperatūrų stebėjimas ir greitai reaguojant į keistus garsus, galite pratęsti savo kompiuterio gyvenimą metais. O jei vis dėlto kyla abejonių – geriau pasitarti su specialistu nei laukti, kol kompiuteris visiškai atsisakys dirbti pačiu nepatogiausiausiu momentu.
Jūsų kompiuteris jums kalba – tereikia išmokti jo kalbą. Ir dabar, perskaitę šį vadovą, jau žinote pagrindines „frazes” ir ką jos reiškia. Klausykite savo technikos, ir ji tarnaus ilgai bei patikimai.