Kai maitinimo blokas pradeda išdavinėti – pirmieji signalai
Dirbdamas Vilniaus kompiuterių servise jau daugiau nei dešimtmetį, esu matęs šimtus situacijų, kai žmonės atneša kompiuterius su visai kitomis įtariamomis problemomis, o pasirodo – kaltas maitinimo blokas. Dažniausiai klientai skundžiasi „lūžusia motinine plokšte” ar „sugadinta vaizdo plokšte”, nors iš tiesų viskas prasideda nuo to paties PSU (Power Supply Unit).
Problema ta, kad maitinimo bloko gedimus atpažinti tikrai nelengva. Jis retai tiesiog „miršta” – dažniau pradeda keistai elgtis, siųsti netolygią įtampą, o tai sukelia grandinę reakciją visame sistemoje. Matau, kaip žmonės keičia atmintį, procesorių, net motininę plokštę, o tikroji problema lieka neišspręsta. Todėl šiame straipsnyje noriu pasidalinti konkrečiais požymiais, kuriuos pastebėjau per savo praktiką.
Spontaniški persikrovimai ir išsijungimai – klasika
Vienas dažniausių gedimų, kuriuos matau servise, yra netikėti kompiuterio išsijungimai. Ne mėlynas ekranas, ne klaidos pranešimas – tiesiog „bum” ir viskas užgęsta. Kartais tai vyksta žaidžiant, kartais tiesiog naršant internetą.
Daugelis iš karto galvoja apie perkaitimą, bet čia reikia būti atsargiam. Jei kompiuteris išsijungia po kelių minučių nuo įjungimo ir atvėsęs vėl įsijungia – tai tikrai gali būti terminis gedimas. Tačiau jei išsijungimai visiškai atsitiktiniai, nepriklausantys nuo apkrovos – čia jau kvepia maitinimo bloku.
Praktikoje pastebėjau, kad tokie simptomai dažniausiai atsiranda, kai maitinimo bloko kondensatoriai pradeda „džiūti”. Tai ypač būdinga pigesnių gamintojų įrenginiams po 3-5 metų eksploatacijos. Kondensatoriai nebesugeba stabilizuoti įtampos, atsiranda įtampos šuoliai, ir apsaugos sistemos tiesiog išjungia kompiuterį.
Kas įdomu – kartais problema pasireiškia tik tam tikromis oro sąlygomis. Mačiau atvejų, kai drėgnu oru kompiuteris veikdavo stabiliai, o sausą žiemą kas valandą išsijungdavo. Tai susiję su elektros laidumu ir kondensatorių savybėmis esant skirtingam drėgnumui.
Keisti garsai – kai PSU pradeda „dainuoti”
Jei jūsų kompiuteris pradeda leisti aukšto tono cypimą ar zvimbimą, kuris nėra ventiliatoriaus triukšmas – tai rimtas signalas. Šis reiškinys vadinamas „coil whine” arba ritės cypimas, ir nors kartais jis nebūtinai reiškia artėjantį gedimą, dažnai tai būna pirmasis ženklas, kad kažkas ne taip.
Ritės kompiuterio maitinimo bloke vibruoja dėl kintamųjų elektros srovių. Kai jos pradeda vibruoti garsiau nei įprasta, tai gali reikšti, kad maitinimo blokas dirba per didelėje įtampoje arba jo komponentai sensta. Ypač tai pastebima, kai kompiuteris atlieka intensyvias užduotis – žaidimus ar vaizdo apdorojimą.
Tačiau čia reikia atskirti normalų ventiliatoriaus triukšmą nuo elektroninių komponentų garsų. Ventiliatorius šniokščia, ūžia, kartais braška, jei į jį pateko dulkių. O ritės cypimas – tai aukštas, kartais net erzinantis tonas, primenantis seno televizoriaus garsą. Jei girdite būtent tokį – laikas susirūpinti.
Dar vienas garsas, į kurį verta atkreipti dėmesį – spragtelėjimai. Jei įjungiant kompiuterį girdite aiškius spragtelėjimus iš maitinimo bloko pusės, tai gali būti relių problema arba elektros iškrovos. Tokiu atveju geriau nedelsti ir patikrinti PSU, nes tai gali baigtis rimtesniu gedimu.
Degėsių kvapas ir vizualiniai požymiai
Šis požymis turėtų būti akivaizdus, bet stebina, kiek žmonių jį ignoruoja. Jei jaučiate degėsių kvapą iš kompiuterio – nedvejodami išjunkite jį iš elektros tinklo. Ne tik išjunkite operacinę sistemą, bet būtent ištraukite kištuką iš lizdo.
Degėsių kvapas dažniausiai reiškia, kad kažkas viduje jau pradėjo degti ar lydytis. Tai gali būti kondensatoriai, rezistoriai ar net PCB (spausdintinė plokštė) pats. Mačiau atvejų, kai žmonės toliau naudojo kompiuterį, nes „kvapas buvo silpnas”, o po savaitės jau turėjome ne tik sugadintą maitinimo bloką, bet ir pažeistą motininę plokštę.
Vizualiai patikrinti maitinimo bloką galima tik išjungus kompiuterį ir atidaręs šoninį dangtį. Žinoma, jei neturite patirties, geriau to nedaryti, bet jei vis dėlto nusprendėte pažiūrėti – ieškokite išsipūtusių kondensatorių. Jie atrodo kaip maži cilindrai, ir jei jų viršus ne plokščias, o išgaubtas ar net plyšęs – tai aiškus gedimo požymis.
Taip pat atkreipkite dėmesį į spalvos pasikeitimus. Jei matote rudas ar juodas dėmes ant plokštės, tai reiškia, kad ten buvo perkaitimas ar net trumpas jungimas. Tokiu atveju maitinimo bloką reikia keisti nedelsiant.
Problemos su USB ir išoriniais įrenginiais
Štai požymis, kurio daugelis visai nesieja su maitinimo bloku – USB prievadai pradeda keistai elgtis. Įrenginiai atsijungia ir vėl prisijungia, arba apskritai neveikia, nors Windows juos atpažįsta.
Kodėl taip nutinka? USB prievadai gauna maitinimą per motininę plokštę, kuri savo ruožtu gauna jį iš PSU. Jei maitinimo blokas tiekia nestabilią įtampą, pirmiausia tai pajunta būtent tokie jautrūs įrenginiai kaip USB prievadai. Ypač tai pastebima, kai naudojate daug USB įrenginių vienu metu.
Praktikoje mačiau situacijų, kai žmogus keitė motininę plokštę, manydamas, kad sugedo USB kontroleris, o problema buvo maitinimo bloke. Po PSU keitimo viskas pradėjo veikti idealiai. Todėl prieš keisdami brangius komponentus, verta patikrinti būtent maitinimą.
Dar vienas susijęs požymis – išoriniai kietieji diskai ar SSD pradeda atsijunginėti. Jie reikalauja stabilaus maitinimo, ir jei PSU negali jo užtikrinti, įrenginiai tiesiog „dingsta” iš sistemos. Windows gali rodyti klaidas apie netikėtą įrenginio pašalinimą, nors fiziškai niekas jo neištraukė.
Kompiuteris neįsijungia arba įsijungia iš n-to karto
Klasikinis scenarijus: spaudžiate maitinimo mygtuką, ventiliatoriai sukasi sekundę ir sustoja. Arba dar blogiau – nieko nevyksta, tik galbūt sumirksi LED lemputė ant motininės plokštės. Arba kompiuteris įsijungia tik po trečio ar ketvirto paspaudimo.
Tokios problemos dažniausiai reiškia, kad maitinimo blokas negali sugeneruoti pakankamai galios paleisti sistemą arba jo apsaugos mechanizmai per greitai suveikia. Tai gali būti dėl kelių priežasčių: nusidėvėjusių kondensatorių, susilpnėjusių transformatorių ar tiesiog per mažos galios.
Įdomu tai, kad kartais kompiuteris įsijungia, kai jis buvo ilgiau išjungtas (pvz., per naktį), bet neįsijungia, jei bandote jį paleisti iš naujo po kelių minučių. Tai rodo, kad kondensatoriai reikalauja laiko „atsigauti” ir įsikrauti. Sveikas maitinimo blokas turėtų įsijungti bet kada, nepriklausomai nuo to, kiek laiko buvo išjungtas.
Dar viena situacija – kompiuteris įsijungia, bet nėra vaizdo. Monitorius rodo „No Signal”, nors viskas atrodo veikiant. Čia problema gali būti ta, kad maitinimo blokas neduoda pakankamai galios vaizdo plokštei arba tiekia nestabilią įtampą, dėl kurios vaizdo plokštė negali inicializuotis.
Mėlyni ekranai ir sistemos nestabilumas
Mėlynas ekranas (BSOD – Blue Screen of Death) dažniausiai asocijuojamas su programinėmis problemomis, tvarkyklėmis ar RAM gedimais. Tačiau praktikoje matau, kad nemažą dalį BSOD sukelia būtent nestabilus maitinimas.
Kaip tai atpažinti? Jei mėlyni ekranai atsiranda visiškai atsitiktinai, su skirtingomis klaidų žinutėmis, ir jokios programinės priemonės nepadeda – verta įtarti maitinimo bloką. Ypač jei BSOD atsiranda atliekant intensyvias užduotis, kai sistema reikalauja daugiau energijos.
Tipinės klaidos, kurios gali būti susijusios su PSU: WHEA_UNCORRECTABLE_ERROR, KERNEL_POWER, SYSTEM_SERVICE_EXCEPTION. Žinoma, šios klaidos gali reikšti ir kitus gedimus, bet jei jos kartojasi nepaisant tvarkyklių atnaujinimų ir sistemos perkrovimų – laikas tikrinti maitinimą.
Dar vienas požymis – sistema tampa lėta be akivaizdžios priežasties. Procesorius veikia normaliai, RAM pakanka, bet viskas „stringa”. Tai gali būti dėl to, kad procesorius ar kiti komponentai negauna stabilios įtampos ir automatiškai sumažina savo darbo dažnį (throttling), kad apsisaugotų nuo gedimo.
Kaip tiksliai diagnozuoti ir ką daryti toliau
Gerai, įtariate, kad problema maitinimo bloke. Kas toliau? Pirmiausia – saugumas. Niekada nebandykite ardyti maitinimo bloko patys, nebent tikrai žinote, ką darote. Viduje yra kondensatoriai, kurie gali išlaikyti pavojingą įkrovą net išjungus įrenginį iš elektros tinklo.
Paprasčiausias būdas patikrinti – pakeisti maitinimo bloką kitu, tikrai veikiančiu. Jei turite senesnį kompiuterį ar draugą, kuris gali paskolinti PSU – tai geriausias variantas. Tik įsitikinkite, kad testuojamas maitinimo blokas turi pakankamai galios jūsų sistemai.
Jei norite tikslesnės diagnostikos, galite naudoti multimetrą patikrinti įtampas. Standartinės įtampos turėtų būti: +3.3V, +5V, +12V, -12V. Jei matote nukrypimus daugiau nei 5% bet kuria kryptimi – tai problema. Tačiau atminkite, kad reikia tikrinti įtampas esant apkrovai, ne tuščiąja eiga.
Yra ir specializuotų PSU testerių, kurie kainuoja apie 10-20 eurų. Jie leidžia greitai patikrinti pagrindines įtampas ir Power Good signalą. Tai nėra profesionalus įrankis, bet namų vartotojui gali būti naudingas.
Dėl sprendimų – jei maitinimo blokas tikrai sugedo, vienintelis realus sprendimas yra jį pakeisti. Teoriškai kai kuriuos gedimus galima suremontuoti (pakeisti kondensatorius, ventiliatorių), bet praktikoje tai retai apsimoka. Naujas kokybiškos gamintojo 500-600W maitinimo blokas kainuoja 50-80 eurų, o remonto kaina gali būti panaši, be garantijos, kad problema nepasikartoks.
Renkantis naują PSU, neieškokite pigiausiojo varianto. Maitinimo blokas – tai komponentas, kuris gali sunaikinti visą jūsų sistemą, jei sugenda katastrofiškai. Patikimi gamintojai: Seasonic, Corsair (ne visi modeliai), EVGA, be quiet!, Cooler Master (aukštesnės klasės modeliai). Venkite visiškai nežinomų prekių ženklų, ypač jei jie reklamuoja neįtikėtinai didelę galią už mažus pinigus.
Kai problema ne tokia paprasta, kaip atrodo
Baigdamas noriu pabrėžti, kad diagnostika – tai ne visada tiesi linija nuo požymio iki sprendimo. Mačiau atvejų, kai visi požymiai rodė į maitinimo bloką, o problema buvo motininėje plokštėje. Ir atvirkščiai – kai keitėme visus komponentus, kol pagaliau kas nors pasiūlė patikrinti PSU.
Svarbiausias patarimas – nebijokite eksperimentuoti, bet darykite tai protingai. Jei nežinote, kaip kažką patikrinti – geriau klauskite ar kreipkitės į specialistus. Servise diagnostika paprastai kainuoja 10-20 eurų, ir tai tikrai geriau nei sugadinti komponentų už kelis šimtus.
Taip pat atminkite, kad prevencija visada geriau nei gydymas. Reguliariai valykite kompiuterį nuo dulkių, ypač maitinimo bloko ventiliatorių. Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją korpuse. Nenaudokite per ilgų ar blogos kokybės ilginamųjų laidų. Ir svarbiausia – neperkraukite sistemos, jei jūsų maitinimo blokas yra ties galios limitu.
Galiausiai, jei jūsų maitinimo blokas jau sulaukė 5-7 metų, net jei jis veikia gerai, verta apsvarstyti jo keitimą prevenciniais tikslais. Ypač jei į sistemą įdėjote naują, brangią vaizdo plokštę ar procesorių. Geriau investuoti 60 eurų į naują PSU dabar, nei rizikuoti visu kompiuteriu vėliau.
HTML formatavimas išlaikytas, straipsnis parašytas kritiškesniu, mažiau formaliuoju stiliumi, su praktinėmis įžvalgomis ir be tipinių AI frazių. Paskutinė sekcija integruoja apibendrinančias mintis be standartinio „Išvados” pavadinimo.